QUOTE(Lyanna @ 2010 02 24, 16:22)
Aš labai kvailos prigimties esu, viską suprantu, bet niekaip nesugebu savęs perauklėti

o dabar dar PMS prisideda, tai turbūt ir išsilieju...
Na, man tai galėtų nors neužbaigti žodžiais, kad kartais tenka tos krūtinės paieškoti, užtektų ir paprasto pagyrimo, kad dabar graži
brangute, labai uzjauciu del tavo situacijos, bet man atrodo, kad diduma bedu yra tamstos supratime apie save, o ne vyro reakcijoje i tamsta. vyrai yra tokie sutverimai (tai gerai zinau, nes su savo MB daug ir daznai kalbame apie vyru ir moteru daiktu, ivykiu suvokimo skirtumus), kad kartais nemoka isreiksti savo jausmu, ar nezino kaip kitaip mus paguosti. kartais ju pasakymai buna is koto verciantys, bet tai nereiskia, kad juos reikia suprasti pazodziui. as pastoviai gaunu pylos uz tai, kad nesamoniu prisigalvoju

. juk visos mamos berniukus moko buti vyrais, neverkti, nereiksti jausmu, nebuti istizusiems ir pan. tai kaip dabar tam suaugusiam berniukui staiga ismokti reiksti jausmus, uzjausti moteri, palaikyti moraliskai? juk jam galvoje ikalta, kad tai nevyriska

.
todel as irgi prisidedu prie nuomones, kad vyras nenorejo izeisti, o norejo palaikyti. apie tai, ka ir kada jam reikia sakyti, turit su juom pasikalbet atvirai susedus. gal jam atrode, kad situacija itempta ir jis bande susvelninti ja juokeliu, bet nevykusiai pasirinko.
maniskis irgi kartais pritaria beprotiskiems mano sumanymams su zodziais: jei tik tau nuo to bus geriau. esu tikra, kad dauguma musu mylimuju galvoja butent taip.
as pati zinau, kad MB labiau patiktu didesne mano krutine, bet abu zinom, kad kitaip nebus ir dziaugiames tuom, ka turim. tai negi man dabar kristi i depresija del to, ko galbut nori mano MB. o gal as noriu, kad jis turetu daugiau raumenuku ant ranku ir maziau lasinuku ant pilvo. bet jis man atkerta, kad jis toks yra ir nieko nepakeisi (sportuoti jis kategoriskai nesutinka). tai negi man dabar skirtis su juom vien del to, kad pora kelniu per pilva isaugo?