Manau, kad vidurių užkietijimas priklauso nuo daugelio dalykų, tame tarpe, medžiagų apytakos, genų. Pilnai tikiu - kaip kažkas čia minėjo - kad šiuolaikinis "sėdimasis" gyvenimo būdas irgi prisidėjo, tačiau tai galėjo prasidėti žymiai anksčiau, ir užsifiksuoti genuose, ir dabar, kad ir koks žmogus būtų aktyvus, jis vis tiek gali nuo to kentėti...
Mūsų šeimoje akivaizdžiai veikia genai, nes nuo vidurių užkietėjimo kenčia tiek mano mama, tiek aš, tiek, dabar, Vaiva. Paprastai labai blogai nėra, daugiau egzistuoja polinkis. Tačiau, pvz., jei mano mama kur nors važiuoja į kelionę, tai 100%, kuo jai viskas baigsis. Vaiva kentėjo, kuomet buvo metukų-pusantrų. Jokios slyvos ir panašūs dalykai neveikė. Pamenu, bando ji kakot vieną kartą, klykia vaikas iki pamėlynavimo, aš, irgi verkdama, skambinu sesutei dėl patarimo, o ji man aiškina, kaip reikia daugiau sulčių gert... Žodžiu, tą kartą šiaip ne taip prakakojo, o aš iš karto lekiau į parduotuvę ir pripirkau produktų ir gėrimų, turinčių daug skaidulų (fiber). Kažkaip nuo to laiko labai ir nesikankinom...
O aš pati įsigijau hemarojų po antro gimdymo. Vaje vaje... Kai kurios žino, ką reiškia, kuomet reikia eiti į tualetą, ir verkti norisi, nes žinai, kas laukia...

O eiti reikia, nes kuo ilgiau lauksi, tuo bus blogiau... Na, bet velgi - su tinkama mityba ir išsigydžiau.