Diskusijos apie pašalpas

Taip išgyvens. Aš 3 vaikučius taip užauginau išėjau į darbą kai buvo 9-10 mėnesių. Tik kokia iš manęs darbininkė buvo-amžinai neišsimiegojusi. Na bet čia atskira tema.
Aš noriu žinoti kokie gi mokesčiai toje Daniojoje. Ir tikrai netikiu, kad vaikam nemokama visiškai nieko. T.y. neremiamos daugiavaikės šeimos? Vokietijoje tai tikrai vaikučiam mokama, kai mokėjo Lietuvoje, tai vaikam už būrelius, mokyklėles dauguma tėvų sumokėdavo. O dabar žinau dauguma atsisakys lavinti vaikus Teisingai kuo kvailesnė liadis tuo lengviau valdyti prie to visa valdžia veda.
Paklausimas į Jūsų antrą klausimo dalį. Turiu, padariau kad galėčiau leisti į privatų darželį. Bet bėda kur man jį gaut? Ar Jums gerbiamasai neatrodo, kad maži vaikai auga ne tik Vilniuje, Kaune...bet ir Kuršėnuose, Veisiejuose...kur vienas vienišutis darželis su kiaurais langais? O į eilę darželiui turi užsirašyti dar jam negimus.
Auklių agentūrų taipogi nėra. Rinktis bet ką?

Pritariu jums pilnai, nes kur deti vaikus nuo 1 metu iki 2 metu, jei nera dabar lopseliu, kaip budavo anksciau, o jei ir yra pvz. kaip pas mus tai tik dvi grupes kuriose po 16 vaiku, o kur kitiems pasideti negi mamos susikisti iuos atgal atsiprasau uz toki issireiskima, bet kad tokia situacija dabar yra ir kaip cia aiskina kad nemoketi pasalpu tai ir vaiku maziau bus manau tikrai nelogiska , juk ir taip ta musu valstybe maza , be to juk ne visos mamos planavusios buvo vaikelius pvz kaip as , juk gavosi kaip gavosi ir dar ne vienas o du tai ka man dabar

joa, nelavins vaiku, o kodel nelavins? o todel, kad reikia issimoketi lizingini automobili

o privatus darzeliai.. va rekaujat.. imkit ir pradekit organizuoti ta pirvatu darzeli veisiejuose..ar privatu darzeli irgi valstybe turi isteigti?

Dirbti neskatina, o tik užgaulioja ir kiršina.
Pastebėjau, kad arba vyrai, arba bevaikės mamos čia piktinasi dėl pašalpų.
Nespręskite apie visas mamas pagal susikompromitavusias, kurios sukčiavo/sukčiauja.
Laukiuosi trečio vaikelio, nei karto nesididinau dirbtinai pajamų dėl didesnių pašalpų, mokesčius labai didelius nuo atlyginimo moku, į gydymo įstaigas valstybines beveik nevaikštau, nors sveikatos fondui moku, darželio vietos nesulaukiu, už viską papildomai privačiai moku, už gimdymus pati ligoninėse moku, tai gal ir valstybė galėtų atsigręžti į žmones ir kažką duoti, o ne tik imti?
O dėl lizinginių automobilių: tik nereikia, nespręskite pagal save ir neikite į kraštutinumus. Dauguma šeimų vos sukasi, kad tik bankui paprasto butuko paskolą išmokėtų.
Blogas principas, kuriuo vadovaujasi valstybė: duodu, atimu, duodu, atimu...

kiekvienas sprendzia ir prognozuoja pagal save - jums normalus atlyginimas rinkoj atrodo minimumas, man - zymiai didesne alga, jums dabartines motinystes(tevystes) ismokos atrodo isskirtines salygos kuriomis reiketu dziaugtis, man bent jau nuo liepos jos vertintinos kaip atimancios galimybe augint vaika paciam (ypac jei ismoka teises igijimo metu ta leido). Vienareiksmio atsakymo cia nera, bet tai niekaip nesusije su asmenu teise ginti ju galimai pazeistas teises teisme. Manau, kad tuo atveju jei tarkim mano darbo kaina rinkoj nukrito ir/arba as nebesugebu uzsitikrinti ankstesniu ar norimu pajamu (beje trumpalaikiu periodu tikriausiai galima ir neiskaityti nes visiems visko gali pasitaikyti) turedama salygas dirbti (ta leidzia mano amzius, sveikata, man nereikia rupintis kas priziures ar kaip bus maitinamas mano vaikas, kitas asmuo kuris be mano prieziuros neturetu normaliu salygu) tai tuomet tai yra mano asmenine problema arba pasirinkimas (nepakankamas idirbis, nepakanakamos pastangos, netinkamas profesijos pasirinkimas arba pasirinkimas megiamos profesijos vietoj geriau apmokamos) ir del to kaltinti kitu as neturiu jokio pagrindo. Tuo tarpu jei as atsidurciau prastesneje nei buvau padetyje del neteisetu valstybes veiksmu - tai nebebutu mano kalte (veikimas pasitikint valstybe negali but laikomas aplaidziu ar nerupestingu) ir taip, tuomet as savo teises ginciau istatymu nustatyta tvarka. Jei Valstybe, Juozas ar Antanas nevykdo man isipareigojimu - tik as turiu teise spresti ar kreiptis del tokio nevykdymo i teisma ir kitu asmenu moralizavimai cia mazu maziausiai atrodo ne vietoj.

Argi valstybė buvo jums įsipareigojusi? Ar įstatyme buvo įrašyta, kad tol, kol <VOLPEX> sedės su vaiku namie, valstybė įsipareigoja mokėti jai tokią ir tokią pinigų sumą? Valstybė sako, kad šiuo metu ji moka tiek. Be įsipareigojimo sumą pakeisti. Sutartyse su bankais visuomet yra punktas, kad sutartis gali būti nutraukta informuojant raštu prieš 2-4 savaites. Ar jūs sudarėte su valstybe sutartį? Jūs pagimdote vaiką, o už tai valstybė jums mokės pinigus?

Manau, kad mintys apie tai, kad valstybė yra įsipareigojusi mokėti - tai visiškas moralės žlugimas. Vaikai gimdomi dėl pinigų. Iš tų, kurios paduos valstybę į teismą vaikai turėtų būti paimti, kad nebūtų žalojami. Tėvai be moralės negali auginti vaikų.

jei jums kitokios nuomones issakymas - kirsinimas, tai uzuojauta

Jūs nesupratote. Labai neturiu laiko kada išdelioti savo argumentus, todėl tisiog pacituosiu, tai kas yra po ranka:

"<...>Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo sąlyga. Tai būtina, nes kiekvienas teisės norminis aktas yra tam tikru laiku išleidžiamas ir tam tikru momentu baigiasi jo galiojimas. Apibrėžtoje teritorijoje tam tikru metu realiai susiklosto visuomeninių santykių ratas, kuriam turi būti taikomos tuo metu galiojančių teisės aktų normos. Teisės norminio akto galiojimo sritis apibrėžiama trim aspektais:
1. galiojimu laike.
2. galiojimu erdvėje.
3. galiojimu asmenims.
Teoriškai ir praktiškai itin svarbus yra temporalinis teisės norminių aktų galiojimas, t.y. galiojimas laike. Temporalinis akto galiojimas nustatomas dviem momentais: įsigaliojimu ir galios netekimu.
Teisingumo principas reikalauja, kad teisės akto priėmimo momentas būtų atribotas nuo šio akto įsigaliojimo momento, todėl teisės akto įsigaliojimas, paprastai, yra siejamas su jo oficialiu paskelbimu. Šia nuostata paremtas ir įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ įtvirtintas reglamentavimas.
Pažymėtina, kad pačiuose teisės aktuose gali būti nustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.
Lex retro non agit principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai).[LR KT 2001-01-11 nutarimas]
Vis tik, nors Lietuvos Respublikoje teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjui nėra tiesiogiai suteikta (tačiau nėra ir tiesiogiai uždrausta) teisė leisti retroaktyvius (grįžtamąją galią turinčius) teisės aktus, tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje ji pripažįstama. Tačiau negalima pamiršti, kad Seimas nėra visiškai laisvas leisdamas įstatymus, nes įgyvendindamas teisėkūros teisę jis yra varžomas Konstitucijos, t.y. tiesiogiai joje įtvirtintų ir logiškai – sistemiškai iš konstitucijos nuostatų išvedamų principų bei reikalavimo gerbti Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. O lex retro non agit yra vienas iš teisinės valstybės principo išvedamų konstitucinių principų. Vadinasi įstatymų leidėjas tik išimtiniais atvejais gali nustatyti grįžtamąjį įstatymo galiojimą.
Taigi reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetą lex retro non agit atžvilgiu. Todėl yra įtvirtinta kita taisyklė – lex benignior retro agit, t.y. pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią. <...>"
/2006.12.11 , Jurgita Nikita, VšĮ „VU Teisės klinika“ /

Perfrazuosiu: Kai gimė medinukas, tai aukštasis mokslas buvo nemokamas. Kai jam ateis laikas stoti į universitetą, aš galėsiu kreiptis į teismą, kad jam nebūtų taikomas mokestis už mokslą?
Gaila, kad tėvai dažniausiai neišgyvena iki jų vaikai išeina į pensiją. Nes galėtų kreiptis į teismą dėl pažeistų teisėtų lūkesčių - jie tikėjosi, kad jų vaikas išeis į pensiją 60 metų, o vat dabar jis gali išeiti tik 63 metų.

Neteisingai. Automobilius turiu tris ir be lizingųAš kalbėjau ne tik apie save. O yra šeimų kurie iš vis automobilio neturi, bet iš kaimelių autobusais vežiojo vaikelius į įvairius užsiėmimus iš jų pinigėlių, kuriuos mokėdavo (moka visose šalyse, tik Lietuvoje ne).

Aš "privatų" darželį turiu namuose.
Na o jeigu kas ir įsteigtų, kas į jį eitų klausimas. Lizingo darželiui nieks neduos, nes kaip žinote tam reikalingos pajamos, kurias reikia pateikti bankui. Kiek kaimeliuose dirbančių žmonių???Turi savo ūkelį ir kapstosi. Arba dirba kokiame UAB-e, kur algų nemoka, arba apiforminti keturioms valandoms, o dirbi visą dieną. Nepatinka-eik, tik klausimas kur? Ne visi gali būti verslininkais. O ir kas būtų jeigu visi verslininkais taptumėme? O ir verslui steigti reikalinga rinka.
Gerai, kad skatina dirbti, nieks čia už ačiū ir nesako, kad duokit. Tik va bėda, kad dirbi, bet uždirbti nieks neduoda.

Bandėt pati steigti? Pabandykit. Aš jums galiu sąvadą įstatymų atsiusti, kuriuose išdėstyti reikalavimai darželiams. Ir kiek kalbėjausi ŠMM, LT nėra nė vieno legaliai veikiančio privataus darželio, jie veikia prisidengtadmi dienos priežiūros centrų veikla, o kainos nėra įkandamos eiliniam vidutiniam statistiniam piliečiui, nes savikaina neatsiperka.

Su jokiu grabu aš niekur nevaikščiojau ir nesiruošiu vaikščioti. 2 vaikus užauginau, kai metus laiko mokėjo 65 procentus, vieną kai 75 procentus. Dabar gaudavau 100 procentų. Kiek mokės tiek - po seimą ir teismus nelakstysiu.
Problema yra kita-nesiverčia metei verslą. Aš vaiko nemesiu ir nei viena mama vaiko nepaliks. Klausimas kur palikti mažąjį, kai nėra kur
Iš savo vaikų aš jokios naudos nelaukiu, tikrai. Aš juos auginu ne sau-skirtingai nei Jūs su savo vaiku-verslu. Taip dirbkite ir mums pasiseks-įdomu kaip Jūsų biznio partneriai sureguotų, kai į susitikimą ateitumėte vedini - nešini keturiais, penkiais vaikais?
Gyvenimas tikrai per trumpas, kad gyvent ir nematytikaip auga tavo vaikas, nes žaisčiau šachmatais ir sėdėčiau susitikimuose su verslo partneriais.
Skirkite žodžius "verslininkas" ir "mama"