Manau reikia didelio noro vairuot, reikia kazkaip uzaugt, perlipt per save. Atsimenu kursiokes 19m visos bego laikytis teisiu, o man kazkaip neidomu net buvo, bet seimoj atsitiko nelaime man tada buvo 24m teva reikejo vezt i Kauno klinikas po insulto, tai vargsas pats uz vairo sedo ir vaziavo, o as buvau palydove jeigu kas. O pati pamasciau, o jeigu jam bloga kelyje bus ar kas atsitiks ka as darysiu juk vairuot tai nemoku, sazine uzgrauze juodai.
Nuo tada prasidejo nuolatiniai sapnai, kad as vairuoju. Uzaugau iki vairavimo ir labai didelio noro tik 29m
nors tu ka noriu ir viskas, uzsimusiu nu ir kas svarbiausia, kad kitu nenutrenkciau ar kelyje nenuzudyciau. Keiciau instruktorius, pirmas papuole be komentaru(tikslas buvo neismokyti, o kuo daugiau babkiu uzsidirbt), o antras
Nu ka vairuoju, drauges ir vyro instruktore buvau
, sunkus tas instruktoriaus darbas
keikiausi ir as, gerai, kad mokiniai ne oziai papuole
, kai noras didelis vairuoti, tai neklausai tu keiksmazodziu.
Sekmes, ne galvok apie save, o ijiung vaizduote kaip tu atrodai kelyje ir buk
atsakinga
As irgi panasiai jauciausi, kai pries metus mokiausi ir laikiau egzamina LT 
mano instuktoriaus kas antras sakinys budavo: "kvepuok, kvepuok" 
po vairavimo pamoku paeit negaledavau, kojos linko nuo baimes ir streso, irgi verkdavau naktimis... Egzamina islaikiau tik todel, kad Regitros marsruta mokejau geriau nei penkis pirstus 
dabar labai noreciau, kad mane instruktorius pamatytu vairuojancia 
