Bet neilgai trukus emigravau i AUstralija ir pamaciau, kad cia vairuoti nepalyginamai lengviau
Bet neilgai trukus emigravau i AUstralija ir pamaciau, kad cia vairuoti nepalyginamai lengviau
QUOTE(Juoko raketa @ 2010 03 03, 13:03)
Sveiki 
Norėčiau patarimo, žinau, kad skyrius mėgstantiems vairuoti, bet gal patarsite. Pradėjau mokytis vairuoti, ir..... mečiau faktinai. Išsilaikiau teoriją Regitroj, ten metam galima vairavimą atidėti. Turėjau tas pamokas mokykloje, bet vairuoti tiek bijau, kad nieko neišmokau. Vos tiesiai pavažiuoju. Suparalyžuoja iš siaubo, neatsimenu, ką aiškina, ką reikia daryti. Baimė tiesiog jau panika virtusi. Sėdu už vairo su mintim, kad negrįšiu, užsimušiu ir dar kieno kito gyvybę nusinešiu. Niekada nenorėjau vairuoti, vengiau kiek įmanoma, bet gyvenimas verčia. Jaučiu, papildomai daugiau neturiu jėgų eiti. Naktim prieš pamokas nemiegodavau, prasėdėdavau fotelyje, prieš einant vairuot ašaros riedėjo. Gal kas patasite, kaip tai nugalėti? Ar jau beviltiška ir reiktų mesti tą reikalą?
Norėčiau patarimo, žinau, kad skyrius mėgstantiems vairuoti, bet gal patarsite. Pradėjau mokytis vairuoti, ir..... mečiau faktinai. Išsilaikiau teoriją Regitroj, ten metam galima vairavimą atidėti. Turėjau tas pamokas mokykloje, bet vairuoti tiek bijau, kad nieko neišmokau. Vos tiesiai pavažiuoju. Suparalyžuoja iš siaubo, neatsimenu, ką aiškina, ką reikia daryti. Baimė tiesiog jau panika virtusi. Sėdu už vairo su mintim, kad negrįšiu, užsimušiu ir dar kieno kito gyvybę nusinešiu. Niekada nenorėjau vairuoti, vengiau kiek įmanoma, bet gyvenimas verčia. Jaučiu, papildomai daugiau neturiu jėgų eiti. Naktim prieš pamokas nemiegodavau, prasėdėdavau fotelyje, prieš einant vairuot ašaros riedėjo. Gal kas patasite, kaip tai nugalėti? Ar jau beviltiška ir reiktų mesti tą reikalą?
Aš jums patarčiau ir nevairuoti.Kam laužti save, jei dėl to reikia tokias kančias kęsti.Ko gero išsiverstumėte ir be to, kad baimės sukaustyta sėdėsite už vairo ir nieko nematysite, nieko negirdėsite.
manau jeigu vis peržengtum baimę ir bandytum mokytis būtų geriau
galėtum gal susiorganizuoti važinėjumus labai anksti ryte? dabar anksčiau švinta,galėtum šviesioje,kai dar niekas nevažiuoja į darbus,kai tuščia,pasivežinti
ir po truputi į vis judresne aplinka lysti
o paryčiai tikrai neturėtų būti baisu,gali važiuoti,akd ir 30 km/h greičiu,jeigu tau taip geriau,plačiau imti posūkius,prisistapdyti kai reikia ir niekas nepypsins,nebijosi nieko kliudyti
aš paniškai bijau važiuoti, kai slidu
todėl mieliau renkuosi viešąjį transportą nei savo auto
Bijau ir as vairuot, nors turiu teises jau 10 metų
Tai vat dabar jau nera kur dingti,tai reikia vairuot, bet nera kam uzsiimti su pamokom
Gal zinot kur nebrangininka instruktoriu Kaune... Nes visur tos mokyklos uzsiplesia nerealiai
Sveikos, manau ta baimė priklauso dar ir nuo instruktoriaus. Jei jis rėkia ant tavęs, tai aš bijočiau net pavaras perjungti
pati dar tik 3 kartus važiavau, bet labai patinka, labai laukiu kiekvieno važiavimo, nes instruktorius labai fainas, linksmas ir supratingas žmogus
Manau, reikėtų pabandyti pakeisti instruktorių
iš pradžių norėjau patarti pakeisti instruktorių ir pabandyti mokintis ne su mechanine, o su automatine pavarų dėže .
Bet kai perskaičiau visą temą iki galo... Šitokia vairavimo baimė... Gal tikrai temos autorei nereikia savęs prievartauti ir traumuoti.
Pragyvena žmonės ir be teisių, be automobilio. Gali būti kad vairavimas ne jai. Tikiu kad yra sričių kur ji gali justi malonumą, atsiskleisti ir realizuoti save.
Vairuoti reikia mėgti, o į automobilį žiūrėti ne kaip į priešą
Kitaip vairavimas bus katorga. Be to vien išlaikytos teisės dar negarantuoja sklandaus važinėjimo. Reikia įsigyti automobilį, o automobilis reikalauja priežiūros, lėšų. Kaip taisyklė, kuo mažiau žmogus supranta apie automobilius - tuo daugiau bėdų jie kelia. O autorė neturi šalia pagalbos (minėjo kad niekas aplink net nevairuoja ir negali pamokinti, taigi ir negali padėti prižiūrėti), kuri jai galėtų padėti iškilus problemoms.
Ir iš ekonominės pusės, viską sudėjus, automobiliu važinėti yra brangiau nei viešuoju transportu. Taigi mažiau apmokamas darbas, kuriame nereikia automobilio, autorės atveju gali būti visakeriopai naudingesnis nei su automobiliu ir kiek didesne alga.
Bet kai perskaičiau visą temą iki galo... Šitokia vairavimo baimė... Gal tikrai temos autorei nereikia savęs prievartauti ir traumuoti.
Pragyvena žmonės ir be teisių, be automobilio. Gali būti kad vairavimas ne jai. Tikiu kad yra sričių kur ji gali justi malonumą, atsiskleisti ir realizuoti save.
Vairuoti reikia mėgti, o į automobilį žiūrėti ne kaip į priešą
Ir iš ekonominės pusės, viską sudėjus, automobiliu važinėti yra brangiau nei viešuoju transportu. Taigi mažiau apmokamas darbas, kuriame nereikia automobilio, autorės atveju gali būti visakeriopai naudingesnis nei su automobiliu ir kiek didesne alga.
Manau reikia didelio noro vairuot, reikia kazkaip uzaugt, perlipt per save. Atsimenu kursiokes 19m visos bego laikytis teisiu, o man kazkaip neidomu net buvo, bet seimoj atsitiko nelaime man tada buvo 24m teva reikejo vezt i Kauno klinikas po insulto, tai vargsas pats uz vairo sedo ir vaziavo, o as buvau palydove jeigu kas. O pati pamasciau, o jeigu jam bloga kelyje bus ar kas atsitiks ka as darysiu juk vairuot tai nemoku, sazine uzgrauze juodai.
Nuo tada prasidejo nuolatiniai sapnai, kad as vairuoju. Uzaugau iki vairavimo ir labai didelio noro tik 29m
nors tu ka noriu ir viskas, uzsimusiu nu ir kas svarbiausia, kad kitu nenutrenkciau ar kelyje nenuzudyciau. Keiciau instruktorius, pirmas papuole be komentaru(tikslas buvo neismokyti, o kuo daugiau babkiu uzsidirbt), o antras
Nu ka vairuoju, drauges ir vyro instruktore buvau
, sunkus tas instruktoriaus darbas
keikiausi ir as, gerai, kad mokiniai ne oziai papuole
, kai noras didelis vairuoti, tai neklausai tu keiksmazodziu.
Sekmes, ne galvok apie save, o ijiung vaizduote kaip tu atrodai kelyje ir buk atsakinga
Nuo tada prasidejo nuolatiniai sapnai, kad as vairuoju. Uzaugau iki vairavimo ir labai didelio noro tik 29m
Nu ka vairuoju, drauges ir vyro instruktore buvau
Sekmes, ne galvok apie save, o ijiung vaizduote kaip tu atrodai kelyje ir buk atsakinga
Kol mokinausi vairuoti, labai bijodavau, nors instruktoriu kantru jauna turejau, vyras labiau saukdavo, todel sunku budavo, labai ivaro nepasitikejimo kito , tau autoritetu isivaizduojamo zmogaus priekaistai. Kai pabaigiau kursus maniau atsipusiu nuo vairavimo, bet cia prsisidejo, tai, kad esi kokiam baliuke, vyras nori isgerti, o tu jau teises turi reiks parvezti, nori ar nenori vezi. Po truputi vairavimo baime slugsta atsiranda pasitikejimas ir praktika. As kai vaziuodavau man reikalinga ramybe ir tyla, kai sesuo mokindavosi, jai padedavo nusiraminti garsi muzika. Kai vyras pasakydavo is vakaro, kad ryte man teks vairuoti, tada visa nakti prasivartydavau su ytampa kaip pries egzaminus..
Linkiu sekmes autorei, nesijaudink taip, visiems pradedantiesiems daugiau ar maziau buvo kaip ir jums. Drasos ir noro..
Linkiu sekmes autorei, nesijaudink taip, visiems pradedantiesiems daugiau ar maziau buvo kaip ir jums. Drasos ir noro..
Nusprendžiau ir aš pradėt šį pavasarį važinėt daugiau. Po ilgesnio laiko sėdau už tėvų mašinos (kartu su tečiu), buvo baisu, visa tokiam strese. Nežinau, dar turiu minčių užsiklijuot ant mašinos šiknos "Kad tu pypinsi aš greičiau nevažiuosiu"
Žinau, jei mirtinai kam reikėtų, imčiau ir važiuočiau. Bet kolkas nesugebu perlipt per save.
Baime atsiranda, jei daromos dideles pertraukos tarp vairavimu, o kas "laksto" kasdien to nejaucia (manau).






