Šiaip jau labai daug dirbu su savimi... Pabandau išsiaiškinti, kodėl liūdžiu... Gal pavargusi, gal kažkas įžeidė, gal dar kažkas. Būna atvejų, kaip pati sakau -- na, nepaaiškinamas tas liūdesys, ko širdelė verkia -- nė pati nežinau... Bet yra galybė priemonių.
Pati save lepinu taip: labai domiuosi aromaterapija, tad pirmiausia -- gera vonia. Kvepianti (dievinu braškes...) braškėmis (The Body shop -- natūralūs kvapai, patikėkit...) vonia, plaukų šampūnas, kvepiantis persikais, plaukų kaukė (irgi kažkas tokio su persikais...). Tada visos kitos procedūros... Vėlgi iš Avon pasiėmusi levandų kaukę pėdoms, šildomąją vonelę rankoms (vadinasi, natūraliai esi priversta pagulėti, parelaksuoti, kol jos veikia...). Tuo metu kambary, žinoma, groja rami rami muzika, gali būti ir žvakė (aš vėlgi aromaterapinę žvakę uždegu su braškių aromatu... Ir taip tol kol pasijuntu fiziškai švarute... Dažniausiai po tokio vakaro tik MAN pasijuntu atsigavusi ir tikrai kur kas geresnės nuotaikos...
Kartais pagelbsti kad ir panaršymas po SM forumą (čia ojoj kiek gerų minčių mintelių esama...), jei susitinku su draugais -- partijukę kitą boulinge sužaidžiam... Ramus pasivaikščiojimas parke... Priemonių daug. Nelabai leidžiu sau liūdėti, stengiuosi tvarkytis su negatyviomis mintimis, skaitau daug psichologinių knygų ir pan.
O kartais nutinka ir taip, kad kai pačiai penkiolika katinų kniaukia širdy, pamatau kokiį liūdintį savą žmogiuką... Nu taip kyla noras jam pagelbėt... Patariu, paguodžiu, ir pajuntu, kad jau ir man to liūdesiuko kaip ir nebėr...
Kai liūdžiu dėl išėjusių žmonių juos prisimindama, tiesiog išsiverkiu 
ir tokiu būdu palengvėja. 
. Žiūrėk taip ir nuotaika pasitaiso 
Tikrai, kad... liudesio formu buna ivairiu 
Veliau buvau viena. Ir nenorejau nieko matyti. Tik paklausyti ramios muzikos, isgerti skanu kokteiliuka, kaip cia kazkas minejo 
. Dar padeda šmirinėjimas po internetą per foto nuotraukas
