Sveikos mergikes. Vakar man buvo labai , netgi labai liudna. Tai tiesiog leidau sau issiverkti is sirdies. Labai gerai tokiu momentu pabut vienai...
Dirbu. Šveičiu kambarius, langus, tvarkau spintas. Šiandien įlindau į tiokį baisų užkampį už garažo - dilgėlynas siaubingas, už mane didesnis
. Roviau ir tikėjau, kad bus lengviau. Rankas išsidilginau, peršti, bet dūšioj skausmas ir liūdnumas vis tiek didesnis.....
ech, kartais ir mane liudesys apninka, nerandu sau vietos, taciau nesiimu jokiu veiksmu, kad ji issklaidyciau, nes zinau - niekas nepadeda... tiesiog leidziu sau liudeti, netgi paverkti isikniaubus i pagalve, bet visada zinau - ryte jausiuosi kitaip...
Kai man liūdna, slepiuos raudonų aguonų lauke.. et, aišku mintyse
Nieko blogo nepagalvokite, tiesiog aguonos man tokios gražios gėlės... O labiausiai padeda dainavimas - visada: kai skauda, kai liūdna, kai linksma, kai pikta
tikrai ramiau....
o mane liudesys jau taip uzvaldes kad beprasmiska ka nors daryti, niekas nepadeda... o kazkada padedavo apsipirkimas kazkur isejimas issikalbejimas...
Kai labai liūdna-klausaus muzikos garsiai,man padeda.
Kai man liūdna, aš neslopinu liūdesio, leidžiu jam tiesiog išeiti savaime. Jei reikia, ir paverkiu, man tai padeda, - tarsi siela apsivalo ir vėl galiu gyventi toliau.
Liūdesio nereikia bijot,man jis patinka
QUOTE(Kolekcionierė @ 2008 08 09, 11:18)
Liūdesio nereikia bijot,man jis patinka
Bet jei jis tave per dažnai aplanko tai jau negerai yra, o kartais tai žinoma kad ir paliudeti reikia
verkiu
nors as dazniausiai kas blogo nutinka verkiu
esu l.jautri ir silpna
,turbut kai dievulis dalino stiprybe as buvau eileje prie asaru






