Ne visi sau galime leisti apsilankyti pas psochologą, gal bent knyga padės tavrkytis su lūdesiu 
O aš pabandžiau skaityti Joseph Murphy " Jūsų pasąmonės galia" .Visai neblogai mane ta knyga veikia, truputį geriau jaučiuosi. Be to gavau kitos knygos " mylėdamas save būsi laimingas" kompiuterini variantą. Jei kam reikėtų, rašykit į až Ne visi sau galime leisti apsilankyti pas psochologą, gal bent knyga padės tavrkytis su lūdesiu
Ne visi sau galime leisti apsilankyti pas psochologą, gal bent knyga padės tavrkytis su lūdesiu
QUOTE(rosa86 @ 2008 10 13, 17:48)
O aš pabandžiau skaityti Joseph Murphy " Jūsų pasąmonės galia" .Visai neblogai mane ta knyga veikia, truputį geriau jaučiuosi. Be to gavau kitos knygos " mylėdamas save būsi laimingas" kompiuterini variantą. Jei kam reikėtų, rašykit į až Ne visi sau galime leisti apsilankyti pas psochologą, gal bent knyga padės tavrkytis su lūdesiu
Ne visi sau galime leisti apsilankyti pas psochologą, gal bent knyga padės tavrkytis su lūdesiu as irgi skaiciau sita knyga
labai ji man patiko 
dabar skaitau Joseph Murphy knyga kaip pasitelkus pasamones galias praturtinti savo gyvenima. tai irgi labai gera. Visos jo knygos privercia mane susimastyti, suteikia siek tiek optimizmo ir tada atsiranda pojutis, kad savo gyvenima galiu pasukti sau palankia linkme
Darau viską, ką mėgstu - knygos, muzika, filmai, teatras, kelionės, vairavimas, fotografavimas, laiškas, draugas... Yra be galo daug būdų
Labai svarbu šalia brangių žmonių ratas
Ir kuo daugiau teigiamų minčių, šypsenos...
Labai svarbu šalia brangių žmonių ratas
Ir kuo daugiau teigiamų minčių, šypsenos...
Kartais labai sveika leisti sau paliūdėti. Nereikia bijoti liūdesio - tai natūrali būsena. Susirūpinti verta tada, kai jis ilgai nesitraukia. O saulėti šiokiadieniai man irgi kartais sukelia liūdesį, nes tenka sėdėti darbe tokią gražią dieną...
QUOTE(liepsnele @ 2004 04 30, 10:48)
Na, pasidalinkit patirtim, ką darot, ki liūdna - ar imatės kokių priemonių save prablaškyt ar tiesiog leidžiat sau liūdėt? Atsiprašau už tokią "liūdną" temą, bet kažkokia depresuota šiandie jaučiuos... Ta šviečianti saulė, nors ir kaip gražu būtų lauke, prieštarauja mano vidinei savijautai...
kartais verkiu,kartais keliu namie SB audras,kartais tiesiog stengiuosi ignoruoti ta busena ir uzsiimti kokia nors idomia veikla...priklauso nuo to,kokia yra liudesio priezastis 
Geriausias būdas ignoruoti liūdesį darbas, kai užpakalis dega 
QUOTE(Emanuella @ 2008 10 14, 13:35)
kartais verkiu,kartais keliu namie SB audras,kartais tiesiog stengiuosi ignoruoti ta busena ir uzsiimti kokia nors idomia veikla...priklauso nuo to,kokia yra liudesio priezastis
Kai būna tikrai liūdna, stengiuosi galvoti, kad tai praeis kaip blogas oras ar lietus ir vėl bus gerai
Gerai išsiverkiu ir nueinu miegoti. O tada ryte pabundu ištinusiomis akimis 
QUOTE(Testify @ 2008 10 16, 16:30)
as ir taip darau
vat praejo nuo mano liudesio "kaltininko" nepilna savaite...ir atradau jegu senuose dienorascio irasuose...labai daug juokiausi ir uzpavydejau pati sau, koku graziu akimirku turejau ir kokia linksma ir optimistiska buvau
kadangi dienorasti rasau nuo vaikystes...taigi kai kuriems irasasm jau daaaaaug daug metu apskritai mane labai paveike ir idomu, ir keista ir liudesi isblaske.. 
As tai einu pasivaikscioti, arba daug daug mokausi, kad negalvoti apie tai kad man liudna. O jei neiseina mokytis is to liudnumo teisiog einu miegot. paskutiniu metu tai gan daznai buna..
Kai liūdna- verkiu...
