gryda, labai tave uzjauciu. Kaip gi taip atsitiko, kad abieju tevu netekai? Nelaimingas atsitikimas, ar nuo senatves? Butinai siandien perskaitysiu tavo straipsni, kai turesiu daugiau laiko.
Merginos

jus nepatikesit, bet man vakar buvo Panikos Priepuolis.. vel... antra karta po pirmojo 4 menesius pries. jau maniau man niekad to nepasikartos. Buvo bjauru lygy siol norisi verkti is negebejimo save kontroliuot, suvaldyt. Prasidejo viskas labai banaliai: diena jauciausi prislegta, vis sukosi galva, pulsas buvo vos 52, silpna neapsakomai, vengiau atsistot ir paeit, taip prie kompo nuo ryto ir prasedejau beviaik.

Po to apsilankiau pas psihoterapeute 7 vakaro, isejau atsipalaidavus, net norejau kelias stoteles paeit pesciom, bet su taksi parvariau namo, cia greitai pasiga,inau skaniu kotletuku is anksciau paruostos ir pamarinuotos vistos krutineles, sedom vakareniaut ir as nesprendziau pamatuot spaudima su mintim o gal siek tiek pakilo. Pamatavau, parode 119 ant 65, kas man ir paprasta diena yra per daug, o sia diena kai man visa laika buvo silpna, kazkas nenormalaus. Pradejau nervintis, tada kazkodel pradejo skaudet pirstas, digcioti prie nago pradejo. Pradejau trinti, isiziuret kas ten tokio. Nicnieko nesimato, bet bado kaip adata sulenkiant pirsta, tada pasirode kad ten yra maza maza melyne, pradejau nervintis kodel, gal cia simptomas kazkokio insulto arr infarkto ar dar kas. Ismuse kojas prakaitu, sirdis pradejo ziauriai kalatotis, svaigt galva - supratau kad tuoj bus PA.

Pasokau, islekiau i balkona, pradejo dusint smarkiai, visa zandikauli suvede spazmu, visa slapia pasidariau, kvepuoju gyliai, greit isgeriau Xanax, paskambinau psihoterapeutei, papasakojau kas dedasi, nes kai kalbu geriau greiciau atsipalaiduoju. Ji patare nusiramint, nes nuo to nemirstama, o dar pasidaryti silta vonele kojoms ir ijungti lopsine. kur gi ne, as cia drebu visa, periodiskai mane dusina, padai slaputeliai, jausmas kad tuoj mirsiu ar isprotesiu, o man cia reikia dar kojas pamirkdyt ir muzikos pasiklausyt

Pasikalbejau, uzsirasiau siandien vakare pas ja pasimokyt relaksacijos ir PA valdymo. Tada kazkaip per negaliu nusiprausiau, persirengiau ir ilindai i lova. Dusimas praejo, bet liko neapsakoma baime, ismusimas prakaitu ir drebejimas (visa kalatojo is vidaus). Paskambinau senelei ir kalbejomes gal puse valandos apie bet ka, tik kad kalbeciau kazka. po to Xanax jau pradejo veikt, pasiziurejau 2 serijas Vedes ir turi vaiku, kad atsipalaiduot, prisiuosciau valerjono ir nuejau miego. Miegojau labai gerai, kelis kartus prabudau, bet greit uzmihau, sapnai buvo irgi sviesus ir geri. Tik ryte nebuvo visiskai apetito, jauciu svoris taip sunkiai priaugintas nuo 49 iki 52 vel prades krist

Atejau i darba, ir negaliu atsikratyt to drebejimo viduje...
Man baisu! Baisu, kad PA gali pasikartot. Baisu, kad ji turiu. Baisu, kad anksciau visa gyvenima nors ir nervinausi, bet nezinojau apie toki suda, o dabar jis ilenda i mano gyvenima ir ji sugriauna. Bijau, kad kita kart jam pasikartojus mane istiks insultas ar infarktas ar sisrdis sustos ar dar kas atsitiks baisaus. Baisu, nes noriu gyvent normalu gyvenima, noriu negalvoti apie lygas ir labai stengiuosi tai daryt, noriu dziauktis juo, noriu buti linksma ir laiminga. Nenoriu viena diena atsidut psihiatrinei ligoninei ir ten gyvent kaip augalas, kai kiti mano bendraamziai tures seimas, vaikus, karjera, keliaus po pasauli, dziaugsis gyvenimu! Nenoriu, kad PA pasikartotu ir labai bijau...