Sužadėtuvės

Man vyras pasipiršo po 3.5 metų draugystės, susituokėme po 10 mėnesių. Dar būtume neskubėję, bet planus pagreitino vaikelis

Na va, jau ir aš galiu pasipasakot
Tai įvyko visai visai neseniai, 11.20 Buvo mūsų pirmosios kartu buvimo metinės
Rytą atmerkiu akis, o MB paduoda dėžutę Kadangi tai ne pirmas žiedelis kurį jis man dovanoja, aš tepaklausiau aš čia jau TAS? Jis atsakė, kad TAIP, TAI JAU TAS buvau tokia laiminga, kad regis visam pasauliui galėjau išrėkti savo laimę
O kai neseniai paklausiau, kaip jis sugalvojo man iš ryto tik prabudus pasipiršti, jis atsakė" Dienos metu ar vakare visos gali būti gražios, o ryte tu pati gražiausia ir nuostabiausia" Atvirai pasakius, man tai nuostabiausias ir nuoširdžiausias kada girdėtas komplimentas

grazios jusu istorijos as ir laukiu tos dienos kadanors....

Man pasipiršo praėjus 3 metams nuo draugystės pradžios. Kadangi pasipiršo likus dviem dienom iki išleistuvių, savaime suvokiame , kad nei šiemet nei kitamet vestuvių nebus. greičiausiai tai įvyks tais metais kai baigsiu mokslus. Pasipiršdamas MB parodė, kad planuoja ateitį kartu su manimi, kad į mūsų santykius žvelgia labai rimtai ...Na ir aišku parodė, jog nori, kad būčiau jo žmona, o jis mano vyru Džiaugiuosi, kad piršlybos buvo netikėčiau už netikėtumą Bandysiu trumpai nupasakoti istoriją.
Kaip jau minėjau šventėme 3 metų draugystės sukaktėlę ir nuvažiavom dviem dienom į šventaja. Dieną pasideginus, vakarop nusprendžiam eiti aplankyti mano senosios darbovietės ir kolegių, paskui nukeliauti pasigrožėti saulėlydžiu Patraukus pajūrio link nieko net nenutuokdama šnekučiuojuos mielai su MB, prašau kad pafotografuotų prie gražaus saulėlydžio. Po kurio laiko pasiūliau prisėsti ir pasėdėti kopose kol saulė visiškai nusileis. Paėjome šiek tiek atokiau. žiūriu MB darosi kažkoks netoks lyg ir jaudinasi keista. Žiūriu išsitraukia iš už džinsų užkišta dirbtine rožele/dėkliuką žiedui. Aš vis dar nieko nenutuokiu, galvoju kad šiaip pasveikins su sukaktėle ir visai nepajutau kaip jis priklaupė ant keliuko, atidarė rožę, o ten auksinis žiedelis su akute. "Ar sutinki būti mano pati mylimiausia žmona visą gyvenimą?" Už šiuos žodžius pamilau jį antrą kartą. Tiesa, 100 kart labiau net nedvejodama sušukau tris kartus TAIP apsikabinom ir abu saulei besileidžiant, džiaugsmo ašarom apsipylę stovėjom kokias 5 minutes tyloje, džiaugsme,meilėje.... taip TAPAU SUŽADĖTINE...

Dar kaip dabar atsimenu, ta diena.. Teisingiau ir ta ir kelias dienas pries. Mano toks isskirtinis atvejis, nors gal kazkas panasaus ir yra isigyvene. Taigi esme ta, kad db mes kartu 6 metai. Praeita pavasari buvo sunkus periodas, gyvenom kartu su MB lyg ir viskas ok, viena diena jis ima ir sumasto pabut atskirai, nes neva reikia pailset vienam nuo kito ir pan. Kitaip tariant jis nusprende viska nuktraukti. As issikrausciau, visu daiktu per karta nepavyko susirinkti, tai dalimis issiveziau. Buvo taip negera ir plyso sirdis, kad saukiau pagalbos sauksmu sesei i UK, kad ji mane istrauktu is sito meslo, norejau pabegt is LT, kad daugiau jo nematyt ir laikui ir atstumui skiriant, kad viskas uzsimirstu, o gal net sutikciau sau lemta antra pusele. Taigi, likus kiek daugiau nei 2 savaitems iki skrydzio i UK, parasiau savo "ex", kad supakuotu likusius daiktus, nes atvaziuoju ju pasiimti. Atvaziavau, jis isileido mane vidun, pasiule arbatos, o sirdis drebejo, ne tas zodis.. As susirinkau daiktus susidejau i viena vieta viska, jis manes klausia, kaip man sekasi. O as: "Normaliai, va dvi savaites atidirbu, iseinu is darbo.." Jis man: "Tai gavai nauja?" As: "Ne, isskrendu i Anglija." Jis man: "Kodel?" As: "Man reikia uzsimirsti, gal atstumas tam pades.." Tada jis tik atsisedo ant lovos, susieme uz galvos ir sedi, ne zodzio nebepratare. Isgeriau arbata, atsistojau, susirinkau daiktus, ir sakau: "Nu ka, sekmes tau.." Jis sedi. Tada as: "Neislydesi?" Jis sako: "Veliau uzsirakinsiu duris. Gero skrydzio!" Nu zodziu drama kaip reikiant. Susidedu daiktus i masinos bagazine, ziuriu, ar jis neatsiveja manes. Deja.. Isedu, uzsikuriu masina, o zliumbiu isikniaubus i vaira, galu gale sumasciau isvaziuot. Per asaras praktiskai nk kelyje nemaciau. Skausmas buvo nepakeliamas. Griztu namo, ten manes lauke kambariokai, dar rakinant duris ateina sms, maniau, kad kambariokai manes nesulaukdami raso. Ieinu i buta, klausiu ju, ar ne jie rase. Sako, kad ne. Issimu telefona is rankinuko ziuriu MB zinute: "As sugrioviau tavo gyvenima, tu sugriovei manaji. Db mes lygus." Sedziu balkone, rukau cigarete po cigaretes ir zliumbiu, nk neatrasau. Skamba tel., vel jis, paklause, ar man viskas ok dar kazka tyliai pakalbejo ir padejo rageli. Ta nakti miegot prisiverciau tik raminamuju prigerus. Kita diena, sedziu darbe. Ateina zinute is MB su klausimu: "Kas turetu nutikti, kad neisskristum i UK?" Atsakiau, kad jau nk nebenoriu ir, kad taip tik bus geriau mums abiems.
Finalas toks, kad jau ta pati vakara, po mano daiktu pasiemimo, jis nuleke i Mega, po 21h, juvelyrines parduotuves nebedirbo. Butu pasipirses ta pati vakara. As to tikrai nei tikejau nei norejau.. Atsargiai po truputi po truputi jis mane prisiaukino is naujo, bet tik telefonu. Neva susitaike su ta mintim, kad skrisiu i UK, bet tik vasarai. Ir stai pries ta lemtinga diena, jis man sako, as surengiau mums fotosesija, ar sutinki joje sudalyvauti, as nk neitarus, sakau, gerai, turesim foto bendru, bus ka i UK issivezt. 2010. 05. 04 jis atvaziuoja manes su fotografu, nuvaziuojam i Panemunes, berods, parka. Man tada ne tas galvoje buvo. Buvo lb vejuota diena, salta.. Vaikstom, vaikstom, naturaliai, fotografas is visur fotografuoja, tada dar kaip db pamenu jo zodzius: "Kaip tu manai, kodel as nenoriu, kad skristum i UK?" As sakau: "Db jau nieko nepakeisi, nes jau yra bilietai, o like tik 4 dienos, kad grisiu, tada bus gal viskas kitaip, kad pabuve atskirai galesim nusprest ar tikrai vienas be kito negalim." O jis man: "O tu nepagalvojai, kad as tave myliu ir bijau tave prarast?" As taip suabejojus:"Gal.." Tada paejejus kiek i sona, ziuriu, jis atsistoja priesais mane, kisasi ranka i vidine striukes kisene, is ten istraukia maza dezute. As soko busenoje, ir mano zodziai: "Baik, nekvailiok, tai rimta.." Jis klaupiasi pries mane ant kelio atidarydamas ja nir klausdamas, as sutinku but jo zmona. Ciut nenualpau, drebanciu balsu atsakiau, kad taip, bet tai mano sprendimo del skrydzio nekeicia. Jis sutiko, uzmove man ant pirsto, pasibuciavom. Po to jis man sako, kad sitas procesas tiek adrenalino suteikia, kad taip sunku yra istart tuos zodzius, nors rodos, kas cia tokio.. "Paskutines dienas pries skrydi leidom kartu. O galiausiai vietoje 2010.05.08 skrydzio, mes nuvaziavom i mano tecio gimtadieni. Zinoma, uz bilieta pinigu niekas negrazino. Bet padarem staigmena teciui bei jo tevams su tokia naujiena. Keistoka istorija, zinau. Suprantu, is kur atsiranda serialai, jie ne is pirsto lauzti. O db gyvenam kartu, be pykciu ir laukiam bei planuojames vestuves, kurios ivyks liepos 30 diena.

Juoduke, na ir istorija jau tikrai kaip seriale bet svarbiausia su laiminga pabaiga

Tai va va, kad nenorint gavosi, kad priremiau ji prie sienos. Kai suvoki, kad gali prarasti zmogu amziams, pradedi ziuret i viska visai kitomis akimis ir dingsta visos baimes.

Įsimylėjom mes prieš beveik šešis metus. Visko išgyvenom:) O pasipiršo jis man per mano 22 gimtadienį ( prieš daugiau nei pusantrų metų). Ir pagaliau šia vasarą žadam susituokti. Ketvirti metai kaip gyvenam kartu.

Buvo mano gimtadienis, jis sako pasiimk laisvą penktadienį kai kur važiuosim. Na ir išvažiavome mes mano dovanos- kelionės. Važiavom Kaunas- Panemunės pilys - iki Ventės rago. Aplankėm nuostabias Lietuvos vietas. Ir pasirodo buvo išnuomotas nuostabiausias žvejo namelis ant Kuršių marių kranto. PO ilgos kelionės jau saulei leidžiantis labai norėjau pora foto padaryti, buvau pasiėmus stovą. Nu sakau einam dabar mudu nusifotkint. Užstačiau laiką, kad spėčiau pribėgti prie jo. jis man stovėjo iš nugaros ir staiga atkišo dėžutę ir ją atidarė. ten buvo žiedukas- toks nuostabus. Ir aišku jis paklausė manęs ar tekėsiu as pravirkau iš laimės ir pasakiau taip. Ir viskas buvo įamžinta. Nuostabus buvo vakaras ant medinių gultų su dekučiais ir vyno taurėm ir keistu jausmu ant pirštelio;]]]

Tikrai nesitikėjau jo pasipiršo tądien, nors jau apie tai kalbėjom ne vieną kartą.

Sakė nebuvo sugalvojęs kur pirštis tai visą dieną tą dežutę rankose spaudė kišenėj ir laukė tinkamos progos;]

labai grazi istorija

Nusprendziau ir as pasidalinti savo istorija:
Su MB jau esame kartu daugiau kaip 6 metus, per kuriuos buvo visko - as studijavau Vilniuj, MB Klaipedoj, veliau gyvenom kartu kol MB isvyko uzdarbiauti i UK. Tada viskas ir ivyko...
Viena grazu rudeniska sestadieni vaziavau i Kauno oro uosta paimt MB mamos, kuri turejo grizti is UK (lanke savo dukra ir anuka). Isivaizduokit kaip buvau nustebinta oro uoste kai anyta grizo ne viena o kartu su MB jis buvo sugalvojes man siurpriza - grizti savaitei ta savaite buvo nuostabi po ilgu nesimatymo menesiu - kiekviena akimirka buvom kartu, puikiai leidom laika... Viena paniurusia ir vejuota diena sugalvojom nuvaziuoti prie juros, i grazia vietele vadinama Olando kepure. Po valanda trukusio pasivaiksciojimo nusprendem prisesti ant suoliuko... Ir cia paslaptingai prabilo MB: "man nusibodo buti tavo vaikinu..." ir matau kaip jo ranka keliauja svarko vidines kisenes link daugiau negirdejau nei zodzio tik atsakiau TAIP ir pakibau MB ant kaklo
Tai ivyko po beveik 4 metu draugystes, o jau beveik po metu (11 men) iskelem nuostabias vestuves ir aisku vestuviu diena aplankem ta musu isimintina vietele o dabar jau dziaugiames savo mazyliu

Sveikos, jungiuosi prie jusu... tokia mintis kilo, kai noredama suzinoti daugiau apie suzadetuves perskaiciau jusu patarimus,pasigyrimus, dziaugsmus ir liudesius kai kurios zinutes tikrai mane labai paguode pagaliau ir as atradau ta savo pusele, kuri po pasauli blaskesi ir buvo skirta man... kazkaip prasidejo vestuviu maratonas, nes jau amzius tas, tai vienas mergvakaris, tai kitas ir visos busimos nuotakos su ziedeliais suzadetuviu... greitai pareiskiau, kad ir as noriu ziedo... bet paskum geriau pagalvojau ir supratau, kad gal ir nenumirsiu be jo aisku, naujas papuosalas visada smagu nes maniskis nera suinteresuotas oficialiom suzadetuvem, nebent, kazka giliai minty rezga tai va, pravirkde jis mane viena geguzes sekmadieni, gulima ryte lovoj, o jis sako:turiu pasiulyma; 7dieniai vis vaziuodavom kur nors pasivaiksciot, todel pagalvojau, kad pasiulys kokia vieta, o jis ir sako: tuokiames kitais metais? nieko net nepasakiau, tik apsiverkiau ir apkabinau ji... jau anksciau buvo sakes, kad nori, kad buciau jo zmona, tai cia tik priverte rimciau i tai pradeti ziureti ir pasirinkti data... na, ir tevam dovanas padovanojom, nes jau nekantravo abeji... nusprendziau,kad palauksiu as jau to svarbiausiojo ziedelio...
mane labai nustebinotos suzadetuves baznycioj su visais baliais... mes bandom viska suskaiciuoti, kaip vestuvem pinigelius planuotis... tai jeigu dar du balius reiketu daryti per metus tokio lygio, tai jau oj oj... o kartais cia nera maisoma su "sliubo" emimu?

Dziaugiuosi uz jus Pati kai prisimenu savo suzadetuves tokie malonus siurpuliukai pereina