QUOTE(Sunute @ 2010 09 13, 21:44)
Valgom daug vaisių, daržovių (graužiam obuolius, kopūstus, morkas), vakarais geriam žolelių arbatas. Dar žuvies taukų po šaukštą vakarais (šiais laikais labai skanūs jie vaikams). Kol kas sekasi, nesergam. Daug laiko leidžiam lauke. Kiekvieną vakarą iki tamsos, savaitgaliai - miške ar šiaip gamtoj (net šaltesniu oru). Ypač mažylis linkęs sirgti, bet šiemet dar laikomės
Dičkiukas priešmokyklinėj. Rimtu mokiniu jaučiasi, dar dailę lanko. Mažylį taip pat vesim muzikuot. Abu dar šeimų tradicinio muzikavimo kolektyvą lanko. Nėr kada sirgt. Ruduo veiklos viesulu įsuko.
Šašus mano močiutė šaltalankių aliejum tepdavo. Pagreitėja gyjimas (aš ne medikė, atsargiai. Tik truputi tradicine medicina domiuosi).
Mes ko tik neišbandėm, vaikas vis sirgdavo. Sutapimas ar ne, bet nebeserga maždaug nuo to laiko, kai kasdien pradėjo lįsti po šaltu dušu. Ne šiaip kokiu drungnu, bet iki pat šalčiausio galo atsuktu, visu kūnu ir taip ne kelioms sekundėms, bet ilgėliau. Netyčia pradėjom taip grūdintis, jis pats vieną kartą atsuko ir jam labai patiko, gydytoja sako, jeigu tik patinka, tai tęskit. Tai taip tęsiant va jau 4 mėnesius be antibiotikų gyvenam, mums tai absoliutus rekordas, net net vasaros laiku geriausiu atveju 1-2 mėn. ištempdavo...
Žiūrėsim kaip čia toliau bus, išvažiuojam savaitei į šiltus kraštus, beveik gailiuosi, nes bijau kad paskui gal neatlaikys didžiulio temperatūros skirtumo grįžus. Bet kad kelionę planavau dar tada kai dažnai sirgdavo ir šiltas oras būdavo gera proga pasveikti be vaistų. O dabar va nėra nuo ko sveikti