Lietuvių kalbos redaktorės

6-asis „Gimtosios kalbos“ (2010) numeris

TURINYS

Jonas Morkus. Europos Sąjungos institucijų daugiakalbystė ir lietuvių kalba .... 3

Lietuva Europos Sąjungos nare tapo 2004 m. gegužės pradžioje. Neįmanoma negretinti to įvykio su kitu – lygiai prieš šimtą metų paskelbtu lietuviškos spaudos draudimo atšaukimu. Atgavus spaudos laisvę, atsirado sąlygos puoselėti lietuvių kaip modernios tautos kalbą. O XXI a. pradžioje lietuvių kalba tapo viena oficialiųjų tarptautinės organizacijos kalbų – įgijo naujų galimybių ir plačiau atsivėrė permainoms.
Turbūt nėra Lietuvos pristatymo, kur nebūtų akcentuotas kalbos archajiškumas kaip savotiškas prekės ženklas. Tačiau dabar perspektyviu šalies skiriamuoju ženklu turėtų tapti ir tarptautinis lietuvių kalbos statusas. Jei teisės akto projekto nėra lietuvių (ar kita oficialiąja) kalba, valstybių atstovai jo nesvarsto. Europos teisės aktas, kuris nėra paskelbtas lietuvių kalba, Lietuvoje negalioja. Tarptautinė organizacija faktiškai negali veikti be lietuvių kalbos, ir šią aplinkybę reikia akcentuoti kaip naują lietuvių kalbos simbolį.

Rita Urnėžiūtė. Kas paskatins pasitempti? (dar sykį apie aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbą) ..... 7

Straipsnis parengtas pagal 2008–2009 m. išleistų aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbos recenzijas, 2009 m. pabaigoje pateiktas Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijai.

Laima Pečkuvienė. Administracinė kalba ir specialybės kalbos studijos ..... 17

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentarų kalba.

Vincentas Drotvinas. Frazeologizmai iš vokiečių kalbos ..... 20

Tęsiamas straipsnių ciklas apie frazeologizmus, atėjusius į lietuvių kalbą iš kitų kalbų. Apžvelgiami frazeologizmų skolinimosi būdai. Pateikiama pavyzdžių iš Jokūbo Brodovskio žodyno, Ievos Simonaitytės raštų, vokiečių literatūros klasikų kūrinių ir kitų šaltinių.

Recenzijos

Janosch. Šmurliuko istorijos; Christine Nöstlinger. Ateina šuo! (Asta Leskauskaitė) ..... 24

Rašoma apie du vaikų literatūros kūrinius, Rūtos Jonynaitės išverstus iš vokiečių kalbos. Abi knygas 2009 m. išleido leidykla „Nieko rimto“.

Netekome Rimanto Arlicko ..... 28

Atsisveikinimo žodis Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojui Rimantui Arlickui (1944–2010).

Iš praeities

Vienos profesoriaus Juozo Balčikonio Velykos (Antanas Balašaitis) ..... 29

Apžvalga

Kalba ir žmonės (Rita Jurgelevičiūtė) ..... 31

Atgarsiai

Kur ieškoti sparnuotųjų žodžių (Alvydas Butkus) ..... 32



Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Labas vakaras, gerbiamos damos,

Nesu lingvistė, bet gal padėsit ir patarsit vienu klausimu: noriu sublizgėti darbe ir atnaujinu įmonės tinklapį. Susiginčijom šiandien, ar sakom lietuvių kalboj "pasisakyti už ką nors", už drąsias idėjas ir panašiai Toks kaip ir vertalas iš angliškojo "stand for something" išeina... O gal geriau tikime drąsiomis idėjomis?
Susimaišiau

Esu nepraktikuojanti lingvistė, bet sakyčiau, kad kur kas geriau "tikime drąsiomis idėjomis"... Praktikuojančios profės pasakys tiksliau...

Šiuo atveju pasisakyti tikrai netinka. Kaip keisti - priklauso nuo to, ką tuo norima pasakyti. Jei tinka tikime drąsiomis idėjomis - puiku

Jau nuo pat ryto su kolegom diskutuojam dėl to "pasisakymo".
Mano manymu, "pasisakyti už drąsias idėjas" irgi netinka, bet jei parašysim "tikime drąsiomis idėjomis" sakinys nebeteks kažkokio veržlumo. Juk pasisakyti mes čia suprantam kaip aktyvų veiksmą kaip kovą, o tas tikėjimas atrodo pasyvus Na, norim akcentuoti drąsą ir veiksmą, bet "kovojame už drąsias idėjas" per daug grėsmingai skamba.

Ačiū už pagalbą, gal ką nors sugalvosim

pasisakyti šiuo atveju yra kalbos klaida - taigi nė nesvarstykite šio varianto

kokioj srity įmonė dirba - kaip tos idėjos šiuo atveju pasireiškia?

Vadovas liepė nustot musyčių ieškot vienoj vietoj ir rimtais darbais užsiimt
Palaimintas variantas - tikime drąsiomis idėjomis

Dėkojam už konsultacijas

Suprantu, kad jau nereikia, bet būčiau siūliusi ieškome drąsių idėjų, sprendimų

gražus variantas

Lietuvių kalbos norminimo šimtmetis: daug ideologijų ir šiek tiek vartosenos

Mirė žinomas lietuvių kalbininkas A. Rosinas - labai gaila
Papildyta:
„Šūdas“ kaip kalbos išlikimo garantas

Sveikos,
turbūt visos atostogaujate? Tiks štilis čia .
O man reikia patarimo. Kaip pasakytumėte: protelis pasimaišė nuo įtampos, iš įtampos ar dėl įtampos?
Smegeninė visai nenori dirbti .

aš sakyčiau tik nuo arba dėl