QUOTE(raudonnage @ 2011 01 06, 00:17)
tetos, o as irgi visada buvau pries pries pries ir visa gyenima turejau sau nusipiesus ir susiplanavus. o planai visada griuna. sestadieni darausi aborta...labia labai noriu nesigaileti sito zingsnio. tikrai zinau kad nelaikas del daugybes priezasciu bet zinau kad mane nutesite, nes kiek skaitau visos arba pries arba gailisi jei daret. as buvau lygiai tokia...as tik prasau kad man parasytu i az savo istorijas tos kurios dare ir niekada nesigailejo ir nebeziurejo atgal...reik paramos:(
aciu
Gal neverta visą likusį gyvenimą stengtis save įtikint, kad sėkmingai viską užmiršai...gal geriau auginti vaikutį. Patikėk, mažius keičia visą pasaulio supratimą. Nesvarbu kokios aplinkybės, sprendžiant iš Tavo raštelio, atrodo, esi tvirta, mokanti priimti sprendimus. Išgyvensi ir su mažium, būsi laiminga. kitu atveju tik stengsies visą gyvenimą būti laiminga. (Manyčiau, kad besistengiančios Tau parašys save stiprindamos.)
Čia tik mano asmeninė nuomonė, moters neturinčios biologinių vaikų, bet auginančios tuos, kuriuos tėvai paliko. Kaskart galvodama apie jų biomamą dėkoju mintyse, kad jie gyvena.
Sėkmės Tau nelengvame sprendime.
Jei nori, rašyk į AŽ, parašysiu kontaktus išsilavinusių puikių mamų, kurioms persisuko gyvenimas, nes to nepadarė, nebuvo lengva ir nėra, bet jos laimingos.