Įkraunama...
Įkraunama...

Ekologiški maisto produktai

QUOTE(Diva:) @ 2010 11 06, 15:29)
Na, ligonines tai gal dideles state del to, kad anuomet viska state "dideliai"- tiek fabrikus, tiek ligonines, tiek gyvenamuosius namus.Bet zinoma, kad anais laikais zmones nesirgo, o siais visi- visiskas absurdas. Kodel taip visiems atrodo? g.gif  Kad dabar yra daug televiziju, laikrasciu, internetas ir t.t. ir informacija tiesiog pumpuojama kas sekunde, tai mes viska zinome, matome, girdime ir mums kur bepasisuksi, ten vezys, o ka anuomet zmones girdejo ir mate, apart savo kiemo? Nebent tik keliu kaimynu ar kaimo kiemu naujienas.Ir viskas. Na, koks protingesnis Amerikos balsa gal klause, kai jau radijas atsirado...Tas - anksciau niekas nieko, tai man labai panasu i tiesiog nezinojima tikrosios padeties.
Nu sekso pvz. irgi nebuvo gi, jei ziuresim i anuos laikus biggrin.gif



drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif Vat ir as ta norejau pasakyti del visuomenes informavimo priemoniu biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Lietuvaitee @ 2010 11 06, 15:32)
drinks_cheers.gif  drinks_cheers.gif  Vat ir as ta norejau pasakyti del visuomenes informavimo priemoniu  biggrin.gif

Ne, tai ne vien del to.Niekas cia ir nesigincija, jog dazneja veziniu susirgimu.Ju kiekvienais metais skaicus tik auga, bet cia labai daug veiksniu ta itakoja- genai, maistas,oras,uztertumas ir t.t. Begales priezasciu.
Atsakyti
Mėšlas – grynos gyvūnų išmatos arba jų mišinys su kraiku. Tai viena svarbiausių organinių trąšų.

Priklausomai nuo jame esančių sausų medžiagų (tarp jų kraiko) kiekio, mėšlas gali būti skystas, pusiau skystas ar tirštas. Pastarasis yra pats geriausias ir tinkamiausias tręšti bei mažiausiai teršiantis aplinką.

Labai pagerina dirvos struktūrą, praturtina ir mikroorganizmais ir maisto medžiagomis, skatina humuso susidarymą. Mėšle esančių maisto medžiagų kiekis ir santykis priklauso nuo jo rūšies, kraiko kiekio ir kt. Kai kurios mėšlo rūšys (pvz., paukščių mėšlas, mėšlo mišinys su sutirštėjusiomis srutomis) turi labai daug azoto junginių.

Papildyta:
Mėšlo reikšmė. Mėšlas pasaulyje yra seniausiai ir daugiausiai augalams tręšti naudojama organinė trąša. Lietuvos sąlygomis visų tipų dirvožemiuose mėšlu patręšti augalai išaugina gausesnį derlių, nes su juo gauna visų augimui ir vystymuisi reikalingų maisto medžiagų. Kaip žinia, tręšiant mėšlu, iš vienos tonos daugiausia augalai gauna makroelementų: azoto, fosforo, kalio. Vienoje tonoje mėšlo yra maždaug 4.5-5.0 kg azoto, 2.5-3.0 kg fosforo ir ~ 6.0 kg kalio. Be to, organinių trąšų poveikis juntamas ne vienerius, o trejus, ar net penkerius metus. Pirmais metais augalai iš mėšlo paima 15-30% azoto, 20-30% fosforo ir apie 60% kalio (nuo bendro kiekio). Taigi, patręšus mėšlu, iš vienos tonos pirmais metais augalai gauna iki 1.5 kg azoto, iki 1 kg fosforo ir iki 4 kg kalio. Antrais ir trečiais metais azoto augalai sunaudoja kiek daugiau, o fosforo ir kalio-mažiau. Per visą mėšlo veikimo laikotarpį augalai iš mėšlo paima apie 50-60% jame esančio azoto, iki 50% fosforo ir iki 80% kalio.


Ekologiniuose ūkiuose augalai maisto medžiagomis aprūpinami naudojant šias trąšas:
Ankštiniai augalai, mėšlas, srutos, žaliosios trąšos, kompostai
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo @Smilte@: 06 lapkričio 2010 - 14:50
Smilte, ka tuom norit, apibrezimais apie mesla, pasakyti? g.gif
Ar jus tikrai manot, jog darzove, tresta meslu, nepasisavina nitratu ir kad mesle nesusidaro azoto junginiai ar kaip?
Atsakyti
QUOTE(Diva:) @ 2010 11 06, 15:37)
Ne, tai ne vien del to.Niekas cia ir nesigincija, jog dazneja veziniu susirgimu.Ju kiekvienais metais skaicus tik auga, bet cia labai daug veiksniu ta itakoja- genai, maistas,oras,uztertumas ir t.t. Begales priezasciu.


As puikiai suprantu, kad ne vien del to mirksiukas.gif bet, kad budavo seniau irgi visko tik mazai kas ka zinodavo 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Diva:) @ 2010 11 06, 14:53)
Smilte, ka tuom norit, apibrezimais apie mesla, pasakyti?  g.gif
Ar jus tikrai manot, jog darzove, tresta meslu, nepasisavina nitratu ir kad mesle nesusidaro azoto junginiai ar kaip?

As noriu pasakyti, kad is visu trasu tai pati geriausia ir ekologiskiausia trasa. O tu nitratu tai jai ir pasisavina tai labai labai mazai. Musu kaime bande auginti bulves , niekuom apsoliuciai netresdami, tai kai nukase ju bulvemis nebuvo galima pavadinti , ten buvo bulvytes lotuliukas.gif paprasciausiai jom pritruko medziagu. . Tai esme tame, kad kazkuom reikia biskiuka tresti, tinkamiausias ir sveikiausia tai mesliukas organine trasa, o ne chemine. juk ekologiniuose ukiuose yra leidziama tresti meslu. Reiskiasi tai yra ekologiska, ka as ir noriu pasakyti. Ir niekas manes neitikins kitaip 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(@Smilte@ @ 2010 11 06, 16:00)
As noriu pasakyti, kad is visu trasu tai pati geriausia ir ekologiskiausia trasa. O tu nitratu tai jai ir pasisavina tai labai labai mazai. Musu kaime bande auginti bulves , niekuom apsoliuciai netresdami, tai kai nukase ju bulvemis nebuvo galima pavadinti , ten buvo bulvytes  lotuliukas.gif paprasciausiai jom pritruko medziagu. . Tai esme tame, kad kazkuom reikia biskiuka tresti, tinkamiausias ir sveikiausia tai mesliukas organine trasa, o ne chemine. juk ekologiniuose ukiuose yra leidziama tresti meslu. Reiskiasi tai yra ekologiska, ka as ir noriu pasakyti. Ir niekas manes neitikins kitaip  4u.gif


Taip eko ukiuose galim atresti meslu, bet jo KIEKIS yra grieztai reglamentuojamas 4u.gif jeigu tresi is akies tai ir nitratu tikrai gali buti darzovese su kaupu mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Lietuvaitee @ 2010 11 06, 15:02)
Taip eko ukiuose galim atresti meslu, bet jo KIEKIS yra grieztai reglamentuojamas  4u.gif  jeigu tresi is akies tai ir nitratu tikrai gali buti darzovese su kaupu  mirksiukas.gif

Aisku, bet yra dar svarbu kuom buvo seriami gyvuliai. Ir kaip jus manot ar daug gali jau to meslo privaryti du senukai tikrai jau seni ir su arkliuku . Tai ir taip aisku kad ne.
Atsakyti
Va, nusiraminkit biggrin.gif
Nors nitratų kiekiai daržovėse, atsižvelgiant į mokslines išvadas, ES net nereglamentuojami (išskyrus špinatus ir salotas), tačiau, saugant vartotojų sveikatą ir siekiant užtikrinti maisto saugą, nuolat atliekami planingi daržovių tyrimai dėl nitratų. Tiek šiais metais, tiek praeitais metais ištirti lietuviški ir nelietuviški įvairių vaisių ir daržovių mėginiai atitiko ES reglamento ir GOST, kurį naudoja Rusijos Federacija, standarto reikalavimus“, - teigė S.Ščeponavičienė. Praėjusiais metais tik viename salotų iš Belgijos mėginyje nustatytas nitratų kiekis viršijo GOST leidžiamą normą, bet neviršijo ES normos.

2008 metais Europos Maisto Saugos Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl nitratų daržovėse. Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai išanalizavo 42 tūkstančius tyrimų rezultatų iš įvairių ES valstybių ir nustatė, kad rizika dėl per didelio nitratų kiekio gauto vartojant vaisius ir daržoves yra minimali. Europos maisto saugos tarnybos nuomone, daržovės – būtinas ir rekomenduojamas žmogaus raciono komponentas, o suvartotų daržovių teigiamas poveikis žmonių sveikatai atsveria galimą daržovėse esančių nitratų poveikio riziką.

Remiantis rekomendacijomis ir mokslinėmis išvadomis, Europos Sąjungoje vieningai galioja reglamentas, nitratų normos nustatytos šioms daržovėms: šviežiems špinatams, konservuotiems, stipriai sušaldytiems arba sušaldytiems špinatams, šviežioms salotoms, gūžinėms salotoms bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikių maistui.

Anot specialistų, nitratai – daržovių sudėtinė dalis, natūraliai iš aplinkos patenkantys azoto junginiai. Augalams jie būtini, tačiau daržovės turi savybę juos kaupti. Didesni nitratų kiekiai randami lapinėse daržovių dalyse, mažesni - sėklose ir šakniagumbiuose. Vaisiai nitratų kaupti nelinkę (vaisiuose nitratų kiekiai iš vis nereglamentuojami). Pavyzdžiu pastarųjų mėnesių duomenimis, didesni nitratų kiekiai nustatyti imbiero šaknyse, tačiau vartotojas drąsiai gali suvartoti 400 gramų gryno imbiero per parą (kas yra neįtikėtina) be jokio pašalinio poveikio sveikatai.
Atsakyti
QUOTE(@Smilte@ @ 2010 11 06, 16:05)
Aisku, bet yra dar svarbu kuom buvo seriami gyvuliai. Ir kaip jus manot ar daug gali jau to meslo privaryti du senukai tikrai jau seni ir su arkliuku . Tai ir taip aisku kad ne.


Prie ko cia zmogaus amzius ir arkliukas? blink.gif
Atsakyti
QUOTE(Lietuvaitee @ 2010 11 06, 16:09)
Prie ko cia zmogaus  amzius ir arkliukas?  blink.gif

lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Diva:) @ 2010 11 06, 15:06)
Va, nusiraminkit  biggrin.gif
Nors nitratų kiekiai daržovėse, atsižvelgiant į mokslines išvadas, ES net nereglamentuojami (išskyrus špinatus ir salotas), tačiau, saugant vartotojų sveikatą ir siekiant užtikrinti maisto saugą, nuolat atliekami planingi daržovių tyrimai dėl nitratų. Tiek šiais metais, tiek praeitais metais ištirti lietuviški ir nelietuviški įvairių vaisių ir daržovių mėginiai atitiko ES reglamento ir GOST, kurį naudoja Rusijos Federacija, standarto reikalavimus“, - teigė S.Ščeponavičienė. Praėjusiais metais tik viename salotų iš Belgijos mėginyje nustatytas nitratų kiekis viršijo GOST leidžiamą normą, bet neviršijo ES normos.

2008 metais Europos Maisto Saugos Tarnyba paskelbė mokslinę nuomonę dėl nitratų daržovėse. Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai išanalizavo 42 tūkstančius tyrimų rezultatų iš įvairių ES valstybių ir nustatė, kad rizika dėl per didelio nitratų kiekio gauto vartojant vaisius ir daržoves yra minimali. Europos maisto saugos tarnybos nuomone, daržovės – būtinas ir rekomenduojamas žmogaus raciono komponentas, o suvartotų daržovių teigiamas poveikis žmonių sveikatai atsveria galimą daržovėse esančių nitratų poveikio riziką.

Remiantis rekomendacijomis ir mokslinėmis išvadomis, Europos Sąjungoje vieningai galioja reglamentas, nitratų normos nustatytos šioms daržovėms: šviežiems špinatams, konservuotiems, stipriai sušaldytiems arba sušaldytiems špinatams, šviežioms salotoms, gūžinėms salotoms bei kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems perdirbtiems grūdiniams maisto produktams ir kūdikių maistui.

Anot specialistų, nitratai – daržovių sudėtinė dalis, natūraliai iš aplinkos patenkantys azoto junginiai. Augalams jie būtini, tačiau daržovės turi savybę juos kaupti. Didesni nitratų kiekiai randami lapinėse daržovių dalyse, mažesni - sėklose ir šakniagumbiuose. Vaisiai nitratų kaupti nelinkę (vaisiuose nitratų kiekiai iš vis nereglamentuojami). Pavyzdžiu pastarųjų mėnesių duomenimis, didesni nitratų kiekiai nustatyti imbiero šaknyse, tačiau vartotojas drąsiai gali suvartoti 400 gramų gryno imbiero per parą (kas yra neįtikėtina) be jokio pašalinio poveikio sveikatai.


Butu galima nusiraminti, tik jai as pasitikeciau musu vastybes institucijomis. Manau kad cia pagal uzsakyma parasyta ir tiek. Bet cia tik mano nuomone. Butu gerai kad as neteisi buciau.
Anglijoje yra taip, kai ateina laikas nuimti derliu atvaziuoja tam tikri pareigunai nezinau kaip jie ten vadinas ir is skirtingu lauko vietu paima darzoviu ir jas patikrina ar nera virsyta trasu. Jai randa daugiau, jos jau nebepakliuna i prekyba.
O kas pas mus jai ir atvaziuotu i laukus, tai gautu kysiuka ir isvaziuotu su gerais rezultatais, net nesusimastydami , kad tas darzoves valgys mazi leliukai . verysad.gif
Atsakyti