
O tai su sugyventinėm niekaip nesusiję? Joms, jei gerai suprantu iš šių pareiškimų, neištikimybės vojažai negalioja

Bet man įdomus būtent tų, kurios gyvena susimetusios ir nuoširdžiai nenori tuoktis požiūris. Kas būtų, jei jų antra pusė atvirai ir nuoširdžiai vieną dieną pasakytų - man reikia santuokos. Ar jos atsižvelgtų į tai, ko nori jų vyrai?
[/quote]
Tai mano situacija. Kol kas neatsižvelgiau į draugo norus. Čia kažkas sakė, kad yra dvi kategorijos moterų, kurios trokšta ištekėti už savo partnerių arba yra emancipuotos ir nepriklausomos. Klydote. Aš nepriklausau nei vienai iš jų. Gyvenu ramiai ir nesuku galvos dėl savo statuso. Man 27 metai, manau dar suspėsiu įsipareigoti visam gyvenimui. Darbar turėdama laisvo laiko ir pinigų mieliau renkuosi keliones, ramu pasibuvimą su artimais žmonėm, ar kitus dalykus. Vestuvės...kazkada. geriausios vestuvės butų nueiti su draugu dviese, pasirašyti popieriuką, išgerti kartu šampano, ramiai pasėdėti restorane...Bet aplinkiniai to nesupras. Gal todėl ir nenoriu vestuvių ???
[/quote]
Tai mano situacija. Kol kas neatsižvelgiau į draugo norus. Čia kažkas sakė, kad yra dvi kategorijos moterų, kurios trokšta ištekėti už savo partnerių arba yra emancipuotos ir nepriklausomos. Klydote. Aš nepriklausau nei vienai iš jų. Gyvenu ramiai ir nesuku galvos dėl savo statuso. Man 27 metai, manau dar suspėsiu įsipareigoti visam gyvenimui. Darbar turėdama laisvo laiko ir pinigų mieliau renkuosi keliones, ramu pasibuvimą su artimais žmonėm, ar kitus dalykus. Vestuvės...kazkada. geriausios vestuvės butų nueiti su draugu dviese, pasirašyti popieriuką, išgerti kartu šampano, ramiai pasėdėti restorane...Bet aplinkiniai to nesupras. Gal todėl ir nenoriu vestuvių ???
Todėl kad tau nereikia šeimos lyg ramybės uosto. O tai absoliučiai kitokie dalykai. Tu supranti, kad ištekėdama neteksi sau pačios susikurtos laisvės ir galbūt tavo draugas nėra tokių laisvų pažiūrų, kad oficiali žmona galėtų lakioti kur panorėjusi. Taip, tokių vyrų mažai, kurie žmonoms/draugėms suteiktų visapusišką laisvę. Kada noriu išėjau, kada noriu parėjau, niekam nieko neskolinga ir neatsakinga už parėjimo grafiką.
QUOTE(Subjektyvi @ 2010 04 28, 09:59)
Todėl kad tau nereikia šeimos lyg ramybės uosto. O tai absoliučiai kitokie dalykai. Tu supranti, kad ištekėdama neteksi sau pačios susikurtos laisvės ir galbūt tavo draugas nėra tokių laisvų pažiūrų, kad oficiali žmona galėtų lakioti kur panorėjusi. Taip, tokių vyrų mažai, kurie žmonoms/draugėms suteiktų visapusišką laisvę. Kada noriu išėjau, kada noriu parėjau, niekam nieko neskolinga ir neatsakinga už parėjimo grafiką.
Kalbant apie mūsų su partneriu santykius ramybės uostu tai būtų galima pavadinti. Kalbant apie laisvę, jos tikrai turėčiau tiek pat ir po vestuvių. Laisvę galėtų apriboti ne vyras, o vaikai. Ir už parėjimo grafiką aš atsakinga, bet ne todėl, kad draugas reikalauja, o todėl, kad to reikalauja mano moralė.
QUOTE(gaudyk veja @ 2010 04 28, 08:49)
Vestuvės...kazkada. geriausios vestuvės butų nueiti su draugu dviese, pasirašyti popieriuką, išgerti kartu šampano, ramiai pasėdėti restorane...Bet aplinkiniai to nesupras. Gal todėl ir nenoriu vestuvių ???
Nesupratau. Nenorit santuokos, nes aplinkiniai nesupras, jeigu "pasirašysit popieriukus" be jokių pompastikų? 
Negi jums taip svarbu, ką galvoja aplinkiniai?
Mūsų irgi nesuprato. Ir nė kiek neskaudėjo.

QUOTE(mititėja @ 2010 04 28, 10:16)
Nesupratau. Nenorit santuokos, nes aplinkiniai nesupras, jeigu "pasirašysit popieriukus" be jokių pompastikų?
Negi jums taip svarbu, ką galvoja aplinkiniai?
Mūsų irgi nesuprato. Ir nė kiek neskaudėjo.

Negi jums taip svarbu, ką galvoja aplinkiniai?
Mūsų irgi nesuprato. Ir nė kiek neskaudėjo.

Ne, pompastikų ir taip bebus. Bet aš nenoriu net to ,,minimalaus" streso. Nenoriu jokios baltos suknelės ir visų kitų priedų...Ir iš esmės dėl santuokos įteisinimo neskubu, nes man tai nėra labai svarbu. Jeigu būtų labai svarbu net ir pompastikas iškęsčiau turbūt. Aš ,,vyriško mąstymo" kai galvoji apie vaikus, tai galima ir apie vestuves pagalvoti. Na nežinau, minčių dėstymas raštu, apriboja diskusijos gylį, bet gal suprasit mano poziciją...
Žinai, o man vedybų diena buvo ne tik malonus jaudulys, bet ir naujo gyvenimo etapo pradžia, lyg naujas baltas lapas, kuriame pradėjau rašyti naują istoriją. Simbolinė ir labai atsakinga.
och o iki tol buvai plevesa neatsakinga? kuri dare ka norejo, tik po vestuviu, tapai kitu zmogum? na sprry,bet sunku suvokti tuos kardinalius pasikeitimus.
idomu ar jusu vyras irgi pasijuto svarus lapas
manau jam viskas kaip iki tol
idomu ar jusu vyras irgi pasijuto svarus lapas

Reikia, čia tu taip manai kuo aš buvau ir kuo aš tapau.
Ačiū už mano charakteristiką
Bet tu sugebi purvinais batais nusivalyti. Aš juk gražiai parašiau apie gražius dalykus, o tu ką čia darai?


QUOTE(Subjektyvi @ 2010 04 28, 08:40)
O tai su sugyventinėm niekaip nesusiję? Joms, jei gerai suprantu iš šių pareiškimų, neištikimybės vojažai negalioja 

va ziurek i kokia desimta tema ir suprasi kad tai galioja ir zmonoms ir sugyventinems vienodai

wit, o tu nepastebėjai, kad rašiau kiek anksčiau apie tai, kas sugyventines ir žmonas sieja?? Pražiūrėjai
Eik skaityk pirmą temos žinutę. Dar ne kartą apie bendrumus rašiau ankstesnėje ir šioje temoje


pvz as istekejau todel kad vyras labai norejo ir laukiausi
nusileidau spaudziama primtu visuomenes normu..siap nesu tradiciju salininke, niekad nesvajojau apie vestuves, o ypac apie baliu
susirasem ir tiek..po vestuviu savijauta ir poziuris i vyra nepasikeite, o gal, geriau pagalvojus, i bloga puse pasikeite
nepatinka man jaustis zmona



