Globėjai vienykitės

Labukas.

Artėja šventės,o aš noriu pasiguosti tik liūdnom naujienom....Ta našlė,kurią žadėjau pasikviesti...vėl turėjo didelę nelaimę....avarijoje žuvo jos 18metis sūnus,savaitę prabuvęs komoje...Jos namuose šiais metais...sausyje žuvo vyras,vasarą palaidojo uošvį,o dabar sūnus....Visas dienas prasėdėjau prie karsto....
Kaip reikia mylėti vieni kitus,pakol gyvi esame......

Per tas nelaimes negalėjau nuvykti į globėjų užsiėmimus.Bet vakar pakliuvau į situaciją,vertą globėjų nuomonės....Vieni mano vaikai 8 ir 10 metų-gavo nuo mamos laišką...Na parašytas labai gražiai,paaimanuoja kokia ji besveikatos,ubagė...bet jos močiutė parašė testamentą ir už kokių 7 metų ji atsis tos ant kojų ir tada galės vaikus pagloboti.....Vyresnysis brolis nusipirko butą,o sesė mašiną.....papasakojo šeimos įvykius...Pas ją juk 7 vaikai...trys pilnamečiai suaugę,o visi kiti pas globėjus....Aš aišku daviau jiems skaityti,nes ten ir atvirukas su gimtadieniu....Reikėjo pamatyti vaikų akis....mažoji nusiminė,kad laiškas visas skirtas broliui...tik paklausė,kaip Evelinai sekas...tai ji pasiėmė voką...juk nuo mamos...O Deividas krykštavo ir glaudė laišką prie veido....kokie jie buvo laimingi.....Čia tas mano hiperiukas....O laiško pabaigoje,pažadėjo greitu laiku visi atvažiuoti....Evelina pas mane nuo vienerių metukų,o Deivis -trejų....tiek metų niekas nebuvo pasirodę....
Mokykloje vaikai turi mamas,kai kurie jas vadina mamytėm...O mamytė ir mama tai du skirtingi žmonės.....mama pagimdo,o mamytė augina....O dabar ir pas juos atsirado,kuri pagimdė....jie tokie turtingi ir laimingi.....
Per žiemos atostogas žada atvažiuoti....kažkos nerimas kirbina širdį......

ramute53, skaiciau....kaip baisu...kaip siaubinga kai nelaime po nelaimes seima uzklumpa stiprybes tai moteriai
o del mamytes, tai paprasciausiai pikta sujaukia vaikams jaumus...nors, kai pagalvoji, juk jie visvien jos nepamirsta, tai gal geriau nors siek tiek demesio nei nieko bet tie pazadai kaip tu jautiesi kai matai mazius maitimamus viltimi
musu mazasis svetys jau kaledu atostogom atvaziavo ir siandien pareiske, kad vadins mane mama....kazkaip keistai jauciuosi...na gal kiek per greitai man, kazkaip is maziuko labiau tikeciausi tokiu zodziu...bet matau, kad jam to reikia, taria-mama ir megaujasi ir nuolat glaustosi-tiek vaikas meiles istroskes dabar esu ir pamaloninta ir sutrikusi o mama savo paskatinau pasikviesti sventemis klaido susute ir broli mes salia gyvename, ne per toliausiai, tai mano rupestelis issisprende, nors negaliu ju pasiimti, tai nors neliks per sventes vaiku namuose ir brolio gimtadienije gales dalyvauti, nes grandiozini baliu organizuosiu

Va čia tai nepavydėtina situacija. Man tai sunku suvokti tokius dalykus. Ir iš tikrųjų ar jums nebaisu dėl viakučių psichologinės būsenos. Jie dar nepajėgūs suvokti, kad tai viso labo gali būti tik pažadai. Jie lauks, tikėsis, džiaugsis, o jeigu nieko nebus? Kaip vaikams paaiškinti, kaip juos paguosti ir kaip toliau juos įtikinti pasitikėti žmonėmis? Aišku 8-10 metų vaikučiai jau dideli jie jau galbūt gali kažką ir suvokti, bet vistiek tas suvokimas nėra suaugusio žmogaus.
Kartais tokiose situacijose aš net nežinočiau, kaip pasilegti teisingai.
O pas mus irgi vyksta keisti dalykėliai. Šiuo metu jau teismui priduoti dokumentai dėl mamos neterminuotos valdžios apribojimo, tai ji prieš kelias dienas skambino ir pasakė, kad atsirado vaiko tėvas ir jis nori susipažinti su vaiku Visuose dokumentuose niekur jokio tėvo nėra, dabar jau atsirado. Viskas gal ir neatrodytų taip sudėtinga, bet vaikiukas pas mus auga nuo 6 mėnesių, savo nei mamos, nei tėčio nepažįsta, visą laiką užaugęs su mumis, mus ir suvokia kaip savo tėvus. Kaip dabar 3 metų vaikui išaiškinti, kad štai dabar pas tave atvažiuos dar vienas tėtis Kaip tai gali suvokti 3 metų vaikas, todėl nežinau ką daryti. Kai paskambino, pasakiau, kad dabar tikrai tegu nevažiuoja, vistiek bus teismas, tegu ten įrodinėja savo tėvystę ir gražius ketinimus. O pati eisiu ieškoti psichologo konsultacijos, nes nežinau, kaip reikia pasielgti, kad vaikui padaryti kuo mažesnę žalą

Papildyta:


Kartais mūsų gyvenime koks nedidelis nesusipratimas įvyksta ir mes jau nervinamės, jaučiamės nelaimingi ir t.t. O iš kur reikia gauti stiprybės, kad šitiek visko išgyventi.... Išgirdus apie tokius įvykius, iš tikrųjų pradedi kitaip vertinti savo mylimus žmonės ir pačių problemos tokios menkos pradeda atrodyti.... Tai moteriškei reikėtų tik stiprybės palinkėti.

Štai ir vėl aš....

Mano vaikai jau ir primiršo tą laišką...vakar pora kartų Deividui priminiau,kad reikėtų mamai parašyti,jis sako paskui....Taip ir praėjo...Ar man dabar jį sodinti prie popieriaus lapo ir duoti tarsi užduotį ar kokį pamokos ruošimą....ar viską palikti savieigai.....
Na aišku jeigu jie atvažiuos vėl bus didelis džiaugsmas,kad pas juos asmeniškai kažkas atvažiavo....O kaip bus toliau tai vienas Dievas težino....

NE jokiu būdu - NE NE NE - neversk jų nieko rašyti. Palik savieigai.
Juk laikas iki Kalėdų - didysis chaosas, kai viskas maišosi, - tikra - netikra. Viskas sukyla. O biologinei vaikų mamai irgi tikriausiai sukilo jausmai (ar jie tikri ar netikri - parodys tik laikas). Jei "mama" negaus laiško, nors ir tikisi - nieko tokio - lai pagalvoja ko nepadarė, o gal ką padarė blogai.

Jei pati jauti kokį nesmagumą - parašyk laišką nuo savęs. "Sausai" parašyk kaip auga jos vaikai - ir viskas. Žinoma, paklydę žmonės irgi turi jausmus, lūkesčius. Bet nereikia jiems pataikauti. Aš turėjau alkoholiką tėvą (amžiną jam atilsį), kuris paliko mūsų šeimą. Vėliau, jau suaugusi bendravau su juo - jo pasakojimai ir pasiaiškinimai buvo tokie klampūs, kad tik suaugusio protas pajėgus atskirti kur tiesa, o kur... tik noras kad tai būtų tiesa. Jei būdama vaiku būčiau girdėjusi jo pasiaiškinimus, ketinimus ir t.t. - tiesiog būčiau neatlaikiusi.

Ramute, koks tu stiprus išmintingas žmogus! Vien tik tavo postus paskaičius norisi gyventi pasaulyje, kuriame yra tokių žmonių kaip tu.

Ramute53
Aš manau taip. ,,Mamai,, neužtenka po tiek metų tylos parašyti tik laišką pilną pažadų. Kai mes imame globoti, mus ruošia , žiūri mūsų pajamų, gyv. ploto, med. praeiname, todėl manau jei motina nebendrauja ilgiau kaip 1 m. su vaiku jai taip pat turi būti taikomi kažkokie reikalavimai, visų pirma ji turi praverti VTAT duris ir įrodyti, kad pasikeitė, kad jos gyvenimas kitoks, praeiti med. ekspertizę, jog gali bendrauti su vaiku ir psichologiškai jo netraumuoti, vėlgi jei nori parašyti laišką, turi įrodyti kad jos pažadai realūs, ir nežadėti kas bus po 7 m., mes nežinom kas po mėnesio bus, kad nebūtų tik švaistymasis pažadais, turėtų gal dar ir kokią paskaitą išklausyti kaip bendrauti su vaikais jų netraumuojant po tiek metų, ką kalbėti, ko ne, nu nesuprantu tos politikos globėjai viskas reikia praeiti, o ,,mama,, pasirodo po 10 m. nesimatymo, nežinodama nei kaip tas vaikas gyvena, kokie jo pomegiai, kokiom ligom serga, kokius būrelius lanko, pagaliau kokį maistą mėgsta, nu absoliučiai nieko, ir jai viskas galima, taip lengvai ir paprastai. Manau ji turi įrodyti savo realius ketinimus, kad tai netaptų tik laiškas ir viskas, vėl 5 m. tyla. Turi būti viskas apgalvota , įvertinata, ir globėjos ir VTAT, ar galim tai mamai pasirodyti ar ne, ar ji tik patenkino savo ego vieną prablaivėjimo dieną, ar tai rimti ketinimai.
Man tai keista kai globėjams kuriami projektai, mokomi, o tikrieji tėvai kaip ir visagaliai, nori pameta, nori laišką parašo, nori pasimatyti atvažiuoja , visai nenešdami jokios atsakomybės už vaiko tiek fizinę , tiek psichinę būklę, visia to vaiko nepažindami.

Ačiū mielosios už palaikymą .
Aš taip ir maniau daryti,parašyti nuo savęs...bet bijau,kad gal pervertinu savo pasitikėjimą...Su jūsų palaikymu tvirčiau jaučiuosi

Į mūsų rajoninį laikraštį ,,Kaišiadorių aidai ,,parašiau straipsniuką apie mano šeimyną ir daug gerų žmonių,kuriuos mes sutinkame visur :)Nes sekmadienį buvome Adventinėje popietėje pakviesti ir rajono skiautininkių apdovanoti lovatiesėm...Tai kai kurios moteriškės apglėbę vaikus...pažadėjo būti jų močiutėm...Tai juk stebūklas kokie jautrūs ir geri žmonės... .Skambino iš redakcijos,kad būtinai spausdins .Ta mama turėtų paskaityti,nes nepertoliausia gyvena.

O jos laiškas su tokiu pasikėlimu...Pataria Deividui lankyti visokiu būrelius,nors į kurią klasę eina tai nepataikė...jis jau ketvirtokas...o ji pamanė,kad trečiokas

Labai pritariu šiems žodžiams. Tačiau Lietuvoje realybė tokia, kad iš tikrųjų biologiniai tėvai yra visagaliai, turintys tam tikras teises, nors ir visas savo pareigas pamiršta. Tuo tarpu globėjas turi tik pareigą auginti kažkieno pamestą vaikiuką ir jeigu jo tėvai staiga sugalvos, vykdyti jų pageidavimus. Gal per griežtai čia pasakiau, bet man pačiai susidaro toks įspūdis. Pas mus tai tokia situacija, kad vaiko mama paskambino, kada jai šauna į galvą. Ir visada su reikalavimais, nes ji turi tam teises. Kai dabar netikėtai atsirado po 3 metų tėvas, tai VTAT man pasakė, kad jis turi teisę matyti vaiką. Ir niekam neįdomu, kaip tai paveiks vaiką, o globėjo jausmai ir nerimai išvis niekam nerūpi.
Tiesa pasakius aš kiekvieną dieną vis labiau nusivyliu mūsų įstatymais, VTAT ir taip garsiai deklaruojamais šūkiais, kad mes giname viako interesą.

Tai,va mielosios,dėl ko ir reikia mums vienytis,kad galėtume kažkaip pagal įstatymą pakovoti ne tik už vaikų ramybę ir jų jausmus...bet ir už save....Juk niekas už mus neatliks to darbo ir niekam mes nerūpime...Gerai ,kad bent toks postas yra kur gali išsilieti,ar šiaip prie kompo pasėdi.O kiek globėjų čia bendrauja?O kiek aplamai neturi kompo,vieni su savo bėdom ir problemom ir elgiasi taip kaip atrodo gerai arba nelabai ...Mums visom reikalinga savitarpio pagalbos grupė,kad galėtume pasidalinti savo ieškojimais ir atradimais...O tada kokia žinanti įstatymus ,su visų pagalba,gal ir nuveiktų ką konkretaus...

Labai palaikau šitą idėją ir jeigu kas imtųsi organizacinių reikaliukų labai palaikyčiau. Esu teisininkė, taip kad šioje srityje galėčiau padėti, tačiau pati užsiimti visais organizaciniais klausimais manau nespėčiau Aišku aš nesu tokia didžiaširdė globėja, kaip ramutė53, bet vienas mažylis auga pas mus. Bet kokiu atveju visada palaikysiu visus globėjus
Tai galbūt reikia daugiau iniciatyvos ir iš tikrųjų galėtume padėti vienos kitoms

Valio reiškia pradžia yra,po truputį ,po žingsnelį

O kad pas mane 6 vaikai -tai nieko nekeičia nes aš irgi neturiu jokių teisių,jokio statuso...buvau ant tos ribos,kur gali leisti kurti šeimyną,bet gali ir neleisti...Pasirašiau,kad sutinku imti šeštą vaiką nereikalaudama šeimynos statuso.O gal ir geriau,nes mes esame tikra šeima,be jokių privilegijų.Netgi į gausių šeimynų statusą netelpame..

Kažką Alfija buvo pradėjus organizuoti,bet man atrodo ir jos rankos nusviro...Bet reiktų būtinai bandyti.Aš turiu daug idėjų,bet trūksta išsilavinimo...

Tai žerkite idėjas, o visos bendrai bandysime įgyvendinimo būdą rasti. Gali ir pavykti, tik reikia noro