QUOTE(nasata @ 2010 05 10, 18:12)
..nenori niekas mano ašarų matyt..ir kaip matau..daugumai sunku suprast, kaip gali šitaip pergyvent dėl to, kas net negimė, prie kurio, pasak jų nespėjai priprast ir pamilt...
labai sunku būti vienai...bet tada nors galiu verkti..rėkti balsu....tiesiog kraustytis iš proto..
ir nežinau jau kas geriau...ar būnant vienai kraustytis iš proto..ar su kažkuo būnant tvardytis ir neleisti tada tiesiog ašarom byrėt, nors tuo metu širdis plyšta...
As taip pat stengdavausi nerodyti asaru prie kitu....o cia ,prie kompiuterio,su Angelu mamomis(kai namie likdavau viena)verkdavau garsu,ir krokodilo asaromis....Kai atradau Angelu mamas,man tikrai daug lengviau buvo.Pasijutau ne viena TOKIA.....Ir dar,as pakeiciau gyvenama vieta po nelaimes .Praejus menesiui isvaziavau is LT.Aisku,nuo prisiminimu nepabegsi....koki puse metu vis jausdavau judesius pilve.....
Zinoma nera atsakymo ,kaip geriau vaduotis is sirdgelos.....Visos kapanojames kaip kam iseina.........
QUOTE(neringuskinas @ 2010 05 11, 07:19)
labutis mamytes, maniske saulyte dar KOL KAS gyva.sergam nepagydima liga.gydytjai nieko gero nezada.sunku auginti vaika, kai zinai, kad....buna dienu, kai apsikabini vaika, ir verki verki, kol nieks nemato...bet tas situacijos nepakeicia, tiesiog tuo metu lengviau pasidaro....gal ir ziauriiai skamba, bet kartais pagalvoju, jau geriau, kai mazute gime, butu dievulis iskart pasiemes, nes kuo toliau, tuo labiau prie jos prisirisu, isijauciu i "mamos vaidmeni"., o nuo to tik sunkiau
Nezinau net ka ir parasyti....Dziaukis sia diena,rytojum...O prisirisi vistiek....nors nenorejau matyti to mazo kunelio,galvojau bus lengviau....o vistiek prisiminimuose isliko ,kaip sesele issinesa mazuteli gumuleli...,kaip jis guli baltam karstely....Tik dabar save kaltinu,kodel nepaemiau ir nepalaikiau...,kodel nepasiziurejau ......
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 05 11, 13:08)
rence, su tyliuoju gimtadieniu tavo angelą......
Rence tyliai prisijungiu ir as prie tyliu sveikinimu........