po Angelo sparnu...

Ermita, kaip gražiai parašei: "laukia svečių"...

Aš džiaugiuosi, kai nuvažiavus ant kapelio randu, kad būta svečių: padėtos gėlės, uždegta žvakutė. Pagalvoju, kad dar kažkam, ne tik mūsų šeimai, mano dukrytė neišdilo iš atminties. O man tai svarbu. Kad kas nors bent retkarčiais atsimintų, jog ji buvo, tokia graži ir linksma. Nors ir trumpai, bet buvo.

Džiaukis ir tu tuo, kad jį prisimena. Kad galvoja apie jį, apie tave. Kad ir per ašaras - džiaukis. Gal ir neįtikinamai skamba, bet kiekvienas toks atvejis, kiekviena teigiama smulkmena tokioj neigiamoj situacijoj padeda greičiau sveikt. Savo kailiu tą patiriu...

Ermita, viskas bus taip gerai, kaip tik begali tokioj situacijoj būti. Kaip pasakė J. Travolta apie savo gyvenimą po sūnaus mirties: "gydomės širdies žaizdas, tai procesas, truksiantis visą likusį gyvenimą". Bet vis tiek bus gerai...

Labas rytas...
Ermita, norėčiau apkabint-bet per toli esi... mūsų Irmutis jau bus 4 metai kai lankomas klasiokų. tik tiek, kad dabar vaikučiai patys atvažiuoja. nebe visi, nes pagal žvakutes matau-bet jį vis lanko. nieko nebuvo skaudžiau kaip klasiokų garbės sargyba laiduotuvių metu ir varpelio skambėjimas lydint karstelį per kapines.... juk jiems jis nuskambėjo žiauriai per anksti....
laikykis mamyt

iš tikrųjų,jei galima taip sakyti,džiaugiuosi,kad prisimena mano mažylį.tiesiog tas dėmesys sujudina visus jausmus,užslėptus kuo giliausiai,ir jie išeina į paviršių ašaromis.neprisimenu,kada taip verkiau.jau maniau,kad visa ašaras išverkiau.matyt,jų užteks visam likusiam gyvenimui.
Papildyta:

ne viską pamenu iš tos dienos,tik mačiau,kaip klasiokas nuotraukėlę laikė...

Ermita perskaiciau ir apsiblioviau turbut tos asaros niekada nepasibaigs,jausmai valdys mus visa gyvenima..

Vo cia tai tikra tiesa...

Labai širdelę spaudžia...
lankiau draugę ir jos dukrytę... prisiverčiau..nors labai bijojau ir aš ir draugė mano reakcijos...prie jos neverkiau, nors širdis maniau, kad plyš... dabar dar skaudžiau suprantu, kad neturėsiu tokio džiaugsmo paimti savo dukrytę ant rankų...

Labukas mamukai
Jusu temele paskaitineju jau senokai,bet vis drasos stigdavo parasyt .Mano istorija jau sena,nors tas senai neguodzia ir sirdele skauda iki pat siol.Matyt tokia jau musu dalia,su tuo skausmu gyvent iki pat savo gyvenimo saulelydzio.




Nasata,mieloji,labai gerai tave suprantu.Mano drauge pasigimde dukryte tadien kai turejo gimti mano angeliukas.Labai sunku buvo prisiversti aplankyt ir prie sirdies priglaust ta maza kudykeli.Po siai dienai ta mergyte lyginu su savo negimusiu vaikeliu,galvoju koks jis-ji butu,kaip ruostumemes jau rudeni eiti i mokykla...Dabar jau po tiek metu truputi lengviau,bet...Ta mergyte prie manes labai prisirisus,myli mane,as ja irgi.
Stiprybes tau ir visom kitom angeliuku mamytem.

sveikute pas mus,
papasakok mums savo istoriją,sakai seniai buvo bet kiek seniai, mes turbūt visos norim žinot kada nors kiek palengvės

Mano gine buvo isvykusi pas kuria lankiausi kitame mieste nei gyvenu.12 sav. prasidejo kraujavimas,na toks patepliojimas,tai galvoju nuleksiu i vietine poliklinika,kad paziuretu kas darosi.Gine apziurejo ir issisaipe is manes,kad jokio nestumo nera,kad as testo nemokejusi pasidaryt,o mano gine kitam mieste nieko neismananti.Mane kraujuojancia issiunte i miesta nusipirkt nestumo testa ir atejus pas ja i kabineta daryt is naujo.Kai testas buvo teigiamas,tai ji niekaip negalejo patiket,liepe dvi valandas koridoriuje pralaukt,kol baigsis jos darbo laikas ir ji atleis visas savo pacientes,tada nusivede i priemimo skyriu padaryt echo ir paziuret kas darosi.Aisku ekrane ji nieko ir vel nemate arba nenorejo matyti,kol viena sesele jai su pirstu i ekrana bakstelejo ir parode kur plaka mano mazulelio sirdute.Vaisius buvo gimdoje prisitvirtines,sirdele plake.Tai ta gine pasake,kad skyriuje dabar nera vietos ir issiunte mane namo gulimo rezimo.Liepe ryte ateiti ir jei bus vietos,paguldys.As naivuole,tada dar pasitikejau daktarais.Saziningai atgulejusi lovoje ir sulaukusi ryto,nuzingsniavau i poliklinika vel pas ta pacia gine.Manes jau ta ryta ji neapziurejo tik padave siuntima i skyriu.Nuejau ten,o man vietos nera.Liepe koridoriuje palaukti kol kazkokia moteryte namo israsys.Nepasiule seseles net atsisesti kur,o koridoriuje jokio suoliuko ar kedes nebuvo.Pravaiksciojau taip beveik 2 val,tada pagulde mane i palata.Joks daktaras manes neapziurejo,iskart atejo sesele su lasaline.Vargo kol pastate,visas rankas subade.As vis bandziau issiaiskinti ka man lasina,bet sesele nieko neaiskino,tik pasake ka gydytoja liepe ta ir lasinam.Sakau,kad manes siandien jokia gydytoja neapziurejo tai kaip lasaline galejo paskirt,o man atkirto,jog tai jau ne jos rupestis.Jai liepe,ji ir daro.2 val su laseline pragulejau,kai atsikeliau nueit iki WC,tai kraujas pasileido kaip is kibiro.Tada ir daktare atsirado ir apziura staigi vyko,bet verdiktas buvo,abrazija.Nieko nebejo pakeisti.Asaru pakalnes,alpimas,daktares rekimas ko as cia bliaunu.Tipo gerai,kad taip ivyko,negi buciau norejus turet vaika invalida.Jauna dar,spesi tu vaiku prisidaryt.Jokios paguodos,tik greitas skubejimas i operacine.Dar kaip tycia liftas uzstrigo,niekaip nenorejo leistis,tai tik per vargus pasiekiau ta operacine.Atsigavusi po narkozes dar ilgai verkiau,klausiau saves kodel man uz ka tokia neteisybe.Palatos kaimynes dar bande daktares klaust ar tikrai nebebuvo imanoma nieko padaryt,tai joms buvo atsauta,kad nesikistu ne i savo reikalus.Vaikelis buvo labai laukiamas ir planuotas.Po menesio ejau atsakymo kodel taip ivyko,bet nieko blogo tyrimas neparode.Tiesiog buvo pasakyta,kad kartais taip nutinka.
Sunku buvo susitaikyti,kaltinau save.Sunku buvo,draugams ir giminems kurie jau zinojo apie nestuma,aiskintis kodel nestoreju.Gniuzulas gerklej istrigo,kai po metu mieste viena pazystama paklause su kuo sveikinti,dukra ar sunu auginu.
Visko buvo,visko ir dabar yra.Tenka kartais asara nubraukt.
Sunku,kad nera net kapelio prie kurio galeciau nueit,guodziu save tik tuom,kad musu baznytelej pagaliau atsirado vieta,kur galima uzdegti zvakele.Dabar kaskart nuejusi,uzdegu zvakele uz savo angeleli.
Tai va tokia ta mano istorija ivykusi pries beveik 7 metus.
Gal kaikurios tokiu ankstyvu nestumo nutrukimu ir nesureiksmina,bet man tai buvo skaudu ir sunku,nes vaikutis buvo planuotas ir labai lauktas.

[quote=sms-as,2010 05 29, 12:55]

nu tokia gine ,siaubas

[quote=rencius*,2010 05 29, 14:32]
[quote=sms-as,2010 05 29, 12:55]

nu tokia gine ,siaubas
[/quote]
renciuk kaip tu laikaisi?

kad ir kokio mažumo buvo gyvybė ji vistiek buvo laukiama , o tokius medikus reikia tik

neblogai,buvo tarpas kaip jau maziau galvojau apie viska,siandien vel prisedau prie neto pradejau info jieskoti,nors ir taip jau aisku kas butu jei musu diagnoze pasitvirtintu ,tai taip ir stumiam laika Tina*** tavo pupos grozis tai negaliu atsizeti,baltai tau pavydziu