Įkraunama...
Įkraunama...

Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

Merginos, va skaitau jūsų diskusiją apie ėjimą-nėjimą pas psichologus, ir norėčiau pasidalinti savo patirtimi. Aš nuėjau, į poliklinikos psichikos centrą. Pirmi kažkeli kartai nemokami, paskui reikia mokėti, bet tikrai nedaug, už kartą net 20 Lt nesiekia. Man buvo labai gėda, kad aš negaliu pastoti, jaučiausi nepilnavertė moterų kompanijoje ir šiaip, tarp aplinkinių. Kaip ir visos turbūt, patyriau daugybę klausimų, komentarų dėl to, kad neturiu vaikų. Pamenu, per berods trečio nepavykusio IUI darbe bendraamžės klausinėjo, NEGI nenoriu vaikų po tiek metų santuokos???? Taigi ko laukiu, o po to tai galiu ir nepastot!! O aš stoviu, ką tik sulaukusi mm, ir plyštančia širdim šmaikštauju, kad ai, dar spėsim, nėr ko čia skubėt.. Žodžiu, jaučiau, kad nebesusitvarkau su savo problemomis (buvo jų ir daugiau). Pas psichologę, kalbėdama apie savo problemas, tarsi į jas pažvelgiau iš šalies.. Pirmąkart analizavau, kaip ir kas. Kodėl ir kaip jaučiuos ir pan., kodėl slepiu savo problemą, kodėl gėda. Vėliau pasitaikė galimybė dalyvauti psichoterapijos grupėje, kur irgi kalbėjau apie savo problemą. Ir galiu pasakyti, kad nė trupučio nesigailiu, kad ieškojau pagalbos. Ir aš esu nekalbi ir nemėgstu dalintis savo problemomis su kitais, bet profesionali pagalba ar terapija grupėje kažkaip sustato viską į vietas. Nesakau, kad dabar man neskauda ir neliūdna dėl to, kad nepavyksta pastoti. Kaskart išraudu savo ašaras ir vėl iš naujo kitą mėnesį pradedu su viltimi.. Bet šiaip jaučiuos geriau - tvirtesnė, nejaučiu gėdos bei atsirado didžiulė pagarba sau už viską, ką darau dėl pastojimo, kiek iškenčiu ir už tai, kad turiu drąsos laukti, tikėtis, kiekvienąkart vis iš naujo viltis, kad pavyks, kad bus.. Kaip tik pabyrėjo daug draugių mažylių, todėl mėgaujuosi buvimu su jais ir semiuosi "mamiškos" patirties smile.gif Ir aplinkiniai kai klausia, nebevaizduoju, kad čia man dzin ir viskas ok, o tiesiog, priklausomai nuo žmogaus artimumo, pasakau, kad kai bus, tai bus ar pan.
Nesakau, kad kiekvienai terapija būtinai padės ar patiks, bet pabandyti, manyčiau, verta. Ir be abejo, nereikia tikėtis, kad psichologė ims ir išspręs problemas - jos tik išklauso, užduoda klausimus, skatina gilintis ir būti atvira sau pačiai.. tada išlenda tokių dalykėlių, kad net nesitiki. O kita vertus, jei nesinori gilintis, o tik išsikalbėti, tai irgi padeda, kadangi pašalinis žmogus į mūsų situaciją žiūri visai kitaip ir tai paskatina ir pačią kitaip viską pamatyti. Jau nekalbu apie grupinę terapiją, kur galima iš karto gauti kitų žmonių reakciją į tavo problemas ir daug ką suprasti. Pažvelgusi į savo visą "nepastojimo istoriją" (jau beveik 4 m.) galiu pasakyti, kad kentėti savo skausmo bokšte vienai yra kur kas sunkiau, nei pasidalinti juo su kitais.. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(laisveja @ 2010 05 30, 19:59)
skaudina tas "dievas pasigailės". Įdomu, kuom taip baisiai esu nusidėjus, kad būtų sprendžiamas manęs pasigailėjimo ar ne klausimas  g.gif

Labas, laisveja. Kaip jaučiatės šiandien? Gal vyras jau šalia? Pailsėkit, palepinkit save, nuveikit kažką gražaus dviese. Gal kaip nors pavyks tame taupymo rėžime nors kiek lėšų skirti sau?
Tik neskubėkit lygintis su kitais - jūs verta ir pasiguosti, ir liūdėti ir išsipasakoti lygiai taip pat, kaip ir visos kitos...
Galbūt Dievas pasigailės... Tikrai, tai vienas žiauriausių dalykų, kuriuos galime pasakyti su nevaisingumu kovojančiai porai... Lyg moteris būtų tokia prasta motina, kad Dievui ją reikėtų "sterilizuoti"... Jeigu Dievas būtų norėjęs sterilizuoti kažką, gal pirmiausia būtų sterilizavęs tas, kurios ketina daryti abortus? Nevaisingumas yra medicininė liga, nesijauskit kalta.
Įkyruolių buvo ir bus. Su laiku išmoksit jiems atsikirsti ir drąsiai paaiškinti, kas vyksta. Labai nedaug bus piktybinių smalsautojų, daugumai jūs tikrai rūpite, tik jie nemoka taktiškai to pasakyti...

QUOTE(žieminukė @ 2010 05 30, 21:30)
Skaitau Josepf Murphy "Jūsų pasamonės galia" smile.gif
Dėl to pasikalbėjimo su asmenybės dalimi - man tai miškas...

Nesu skaičiusi rolleyes.gif Aplamai, dabar mažai turiu laiko skaityti knygas - laisvą minutę vis kiurksau internete, vartau visokius straipsnius, tyrimus apie nevaisingumą... Jei knygoje užklius kokia mintis ir norėsit pasidalinti, padiskutuoti - visada prašom. Man bus įdomu smile.gif

QUOTE(Korra @ 2010 05 30, 23:30)
Merginos, va skaitau jūsų diskusiją apie ėjimą-nėjimą pas psichologus, ir norėčiau pasidalinti savo patirtimi...
atsirado didžiulė pagarba sau už viską, ką darau dėl pastojimo, kiek iškenčiu ir už tai, kad turiu drąsos laukti, tikėtis, kiekvienąkart vis iš naujo viltis, kad pavyks, kad bus...
Nesakau, kad kiekvienai terapija būtinai padės ar patiks, bet pabandyti, manyčiau, verta. Ir be abejo, nereikia tikėtis, kad psichologė ims ir išspręs problemas - jos tik išklauso, užduoda klausimus, skatina gilintis ir būti atvira sau pačiai.. tada išlenda tokių dalykėlių, kad net nesitiki. O kita vertus, jei nesinori gilintis, o tik išsikalbėti, tai irgi padeda, kadangi pašalinis žmogus į mūsų situaciją žiūri visai kitaip ir tai paskatina ir pačią kitaip viską pamatyti. Jau nekalbu apie grupinę terapiją, kur galima iš karto gauti kitų žmonių reakciją į tavo problemas ir daug ką suprasti.
Pažvelgusi į savo visą "nepastojimo istoriją" (jau beveik 4 m.) galiu pasakyti, kad kentėti savo skausmo bokšte vienai yra kur kas sunkiau, nei pasidalinti juo su kitais..  4u.gif

Tai vienas nuostabiausių dalykų, kurį galėjote atrasti psichologinių konsultacijų metu...
Ir ačiū labai už pasidalinimą patirtimi - jūs labai tiksliai aprašėte, kas vyksta psichologinių konsultacijų metu..
Atsakyti
Labas,

susiduriau ir as su nevaisingumu, du metus bandem : 6stimuliacijos, keli IUI, o rezultatas buvo nulinis. Ir paskaiciau as "Jusu pasamones galia" - auksciau pamineta knyga. nezinau ar tai ji man padejo ar dar kas, bet as kiekviena vakar dariau kaip ten parasyta, susikuriau sau "pasaka-vaizdini", jog laukiuosi, kad jauciu kaip juda vaikutis, kaip mes jo laukiam, kaip maitinu gimusi leliuka ir tt. uzmigdavau jausdama vidini ramuma ir siluma tongue.gif pradejom planuoti IVF..ir jo nebeprireike, as pastojau naturaliai tongue.gif
mano atveju tai tikrai buvo psichologinis barjeras, nes vis nesiseke, asaros, nervai, itampa ir vel is pradziu,,,

sekmes visoms 4u.gif
Atsakyti
Labas, editana,
Jeigu žmogus yra imlus tam, savo konsultacijų metu aš taip pat taikau įvairius vaizduotės pratimus. Tai tikrai veikia....
Smagu, kad auginat stebuklą wub.gif Sėkmės ir jums smile.gif
Atsakyti
QUOTE(editana @ 2010 05 31, 14:11)
Labas,

susiduriau ir as su nevaisingumu, du metus bandem : 6stimuliacijos, keli IUI, o rezultatas buvo nulinis. Ir paskaiciau as "Jusu pasamones galia" - auksciau pamineta knyga. nezinau ar tai ji man padejo ar dar kas, bet as kiekviena vakar dariau kaip ten parasyta, susikuriau sau "pasaka-vaizdini", jog laukiuosi, kad jauciu kaip juda vaikutis, kaip mes jo laukiam, kaip maitinu gimusi leliuka ir tt. uzmigdavau jausdama vidini ramuma ir siluma tongue.gif pradejom planuoti IVF..ir jo nebeprireike, as pastojau naturaliai tongue.gif
mano atveju tai tikrai buvo psichologinis barjeras, nes vis nesiseke, asaros, nervai, itampa ir vel is pradziu,,,

sekmes visoms 4u.gif

ta knyga ir as skaiciau
Atsakyti
Prince, ir...? Aš apie knygą smile.gif
Papildyta:
Mergaitės, gal galėtumėt pagelbėti? 4u.gif Bandau prisiminti mitus apie psichologus ir psichologines konsultacijas. Galva kaip tyčia tuščia...
Kaip jūs manote, kodėl žmonės vengia eiti pas psichologus?
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 31, 14:21)
Labas, laisveja. Kaip jaučiatės šiandien? Gal vyras jau šalia? Pailsėkit, palepinkit save, nuveikit kažką gražaus dviese. Gal kaip nors pavyks tame taupymo rėžime nors kiek lėšų skirti sau?

Sveikos 4u.gif Šiandien jau geriau, nes vis tik esu darbe ir stengiuos susirasti darbo, o jo kaip tyčia šiandien nelabai yra smile.gif Vyras jau namie. Gal dėl to lengviau, kad pasidalinau su juo perpus. Nors... jam gal net sunkiau nei man, jaučiasi ir taip blogai, kad yra manęs visiškai išlaikomas.
O dviese stengiamės... kad ir išeiti psivaikščioti kasdien, nesvarbu koks oras, kai tik nelyja.


Beje, tą knygą ir aš skaičius. Tiesa, ne visą. Bet pradėjau susidaryti norimus vaizdinius. Juose matau, kaip apsivaisina mano kiaušinėlis ir įsitvirtina, kaip ryte pažadinu vyrą su teigiamu NT smile.gif
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 31, 16:42)
Prince, ir...? Aš apie knygą  smile.gif
Papildyta:
Mergaitės, gal galėtumėt pagelbėti? 4u.gif Bandau prisiminti mitus apie psichologus ir psichologines konsultacijas. Galva kaip tyčia tuščia...
Kaip jūs manote, kodėl žmonės vengia eiti pas psichologus?

as vaiksciojau pas, gal jie vadinasi psichoterapeutai, na kur ateini jie nieko nesako ir turi pats kalbeti, issikalbeti ir karts nuo karto tik savo pastebejimus pasako arba tik uzraso pas save i sasvini. Pries juos buvau pas psichologe nemokamai poliklinikoje man padare testus, pasake kad yra lengva depresija, dave paskaityti knyga, gal keleta kartu as pas ja vaiksciojau bet daznai sedziu pas ja ir klausiu saves ka as cia veikiu, toks vaizdas ji nieko nesuprato kas mane neramina, ir pradejau galvoti kad ta problema palyginus su kitais turbut labai menka. Nors tiesa ismoke labai gero pratimo pries miega kai kankina nerimas kaip atpalaiduoti isitempusi kuna. Ir po kiek laiko ji pasake kad negalinti man padeti ir siule kreiptis psichoterapeutus, kurie analizuoja giliau. Tai va tokia mano istorija ir dabar nelabai noriu pas juos eiti, nes man reikia dialogo, man sunku kalbetis su siena.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo duniaša: 31 gegužės 2010 - 17:06
QUOTE(duniaša @ 2010 05 31, 18:04)
as vaiksciojau pas, gal jie vadinasi psichoterapeutai, na kur ateini jie nieko nesako...

Prajuokinot biggrin.gif Įdomus psichoterapeutų apibūdinimas 4u.gif Šiaip atsivėrimo laipsnis priklauso nuo specialisto asmeninių savybių, gal dar nuo psichoterapinės mokyklos... Apie savo šeimą ir asmeninę patirtį turbūt nė vienas psichoterapeutas nepasakos, bet dialogas, aktyvesnis pokalbis - kodėl gi ne? Jūsų noras visai realaus...
Man tik įdomu, ar pasakėt savo psichoterapeutei, kaip jaučiatės? Jeigu nieko nesakėt, galbūt ji pagalvojo, kad jums priimtina tokia bendravimo forma...
Dėl psichologės poliklinikoje, net nežinau, kaip pakomentuoti... Galbūt tikrai jos kvalifikacija buvo per menka, kad padėtų spręsti jūsų problemas... Pagarba jai už tai, kad tiesiai prisipažino ir parekomendavo kitą specialistą.
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 31, 17:42)
[b]
.
Kaip jūs manote, kodėl žmonės vengia eiti pas psichologus?


Na, aš vėl iš savo patirties smile.gif Anksčiau būdavo tik minčių, kad gal reikėtų, gal padėtų, bet atrodo neįmanoma išsipasakoti svetimam žmogui.. ir, žinoma, nepriimtina mūsų visuomenei dar gydyti sielą tokiu būdu, tai irgi stabdo. Tikriausiai lemiamos ribos priėjimas priverčia apsispręsti - arba-arba. Suvokimas, kad blogiau nebus, o geriau būti - galbūt gali.
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 31, 19:18)
Prajuokinot biggrin.gif Įdomus psichoterapeutų apibūdinimas 4u.gif Šiaip atsivėrimo laipsnis priklauso nuo specialisto asmeninių savybių, gal dar nuo psichoterapinės mokyklos... Apie savo šeimą ir asmeninę patirtį turbūt nė vienas psichoterapeutas nepasakos, bet dialogas, aktyvesnis pokalbis - kodėl gi ne? Jūsų noras visai realaus...
Man tik įdomu, ar pasakėt savo psichoterapeutei, kaip jaučiatės? Jeigu nieko nesakėt, galbūt ji pagalvojo, kad jums priimtina tokia bendravimo forma...
Dėl psichologės poliklinikoje, net nežinau, kaip pakomentuoti... Galbūt tikrai jos kvalifikacija buvo per menka, kad padėtų spręsti jūsų problemas... Pagarba jai už tai, kad tiesiai prisipažino ir parekomendavo kitą specialistą.

sakiau..., ir kartais pratyledavau puse valandos tai terapijos dalis, jei neturiu ka pasakyti tai jai taip sakydavau, kad paklausinekite, as atsakysiu, o ji na kalbekite kai noresite...tai sedi ir jautiesi nejaukiai...
Atsakyti
QUOTE(Korra @ 2010 05 31, 19:30)
Na, aš vėl iš savo patirties smile.gif Anksčiau būdavo tik minčių, kad gal reikėtų, gal padėtų, bet atrodo neįmanoma išsipasakoti svetimam žmogui.. ir, žinoma, nepriimtina mūsų visuomenei dar gydyti sielą tokiu būdu, tai irgi stabdo. Tikriausiai lemiamos ribos priėjimas priverčia apsispręsti - arba-arba. Suvokimas, kad blogiau nebus, o geriau būti - galbūt gali.

Ačiū už nuomonę. Tikrai bauguatsiverti nepažįstamam žmogui, bet jeigu užsimezga kontaktas, pokalbis liejasi savaime..

QUOTE(duniaša @ 2010 05 31, 20:03)
sakiau..., ir kartais pratyledavau puse valandos tai terapijos dalis, jei neturiu ka pasakyti tai jai taip sakydavau, kad paklausinekite, as atsakysiu, o ji na kalbekite kai noresite...tai sedi ir jautiesi nejaukiai...

Chm, nedrįstu komentuoti.. Matyt psichoterapeutė turėjo kažkokį sumanymą, tyla matyt turėjo turėti kažkokią prasmę, turėjo kažką jums atverti, parodyti..
Atsakyti