Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

Vaiksciojau pas psihologe ir esu patenkinta tuom ,ji man padejo susideliot savo mintis ir susikalbet su savimi .O del ko zmones vengia eit pas psihologus nu net nezinau ,bet manu daugelis bijo visuomenes poziurio ,nu juk daugeliui atrodo kad jei jau kreipes pas psihologa ,tai jau kvailas esi .Gal daugeliui yra neikandama uz valanda paklot beveik simta lituku.Daugelis tiesiog bijo kreiptis nes net neisivaizduoja kas ten vyksta ,ir baime nugali zmogus tiesiog nesikreipia .Bijojau ir as ,bet dziaugiuosi kad ryzausi tokiam zingsniui

Labas vakaras, paskaitinėju aš šią diskuiją, bet vis nedrįdavau parašyti... Nes nežinau ką rašyti. Man sunku išreikšti tai, ką jaučiu. Dažna Jūjų, čia rašančių, išreikia tai ką ir aš jaučiu. Kartais net keista, kad kiti, visai man nepažįstami žmonės, jaučia panašiai. Iš šono atrodo, kad kažas jaučia mano jausmus...



Vaikščiojau aš pas psichologą apie 4 mėn. Taip pat dažnai tyrlėdavau, kartais net visą seansą. Ateidavau pasisveikindavau ir atsisveikindavau. Tai po kiek laiko psichologas pradėjo kalbėti... Ir iš tiesų net nežinau ar man patiko, kad jis pasakodavosi savo bėdas... Bet tie kartai, kai aš sugebėdavau atsiverti... jie išties buvo naudingi, todėl dažnai pagalvoju, jog reikėtų pratęsti psichoanalizę...

as vaiksciojau reguliariai du kartus savaiteje 2 metus, manau kad man tai irgi buvo naudinga, kad nerima, baime nelaikyti viduje o issakyti garsiai, kartais issakant i problema pasiziuri is sono ir ji patampa aiski ir maza.

buvau ir as pas psichologe, kai verkiau po eilinio nepavykusio ivf, ejau su klausimu - PADEKITE man isgyventi laiko tarpa tarp ivf, nes juos vis tiek darysiu.
as manau, kam man buvo depresija, tikru tikriausia - nes galedavau verkti istisai be sustojimo visa diena, nieks nerupejo, nieks nebuvo idomu, gerai, kad vyras palaike.... isklausydavo, ikvepdavo vilties.
nesiples daug ir nepasakosiu, kokioj siknoj buvau. atsiprasau uz necenzura
issiruosiau pas psichologe, prasiau kokiu raminamuju ar ko... prasnekejau valanda, nieko man doro nepasake, o iseinant patare paskaityti zarskaus knyga "as iki gimimo" ir susitiksim tipo po savaites, paskaiciau as tos knygos kazkiek (cia jau kta istorija, kaip as tos knygos iesoja po visa vilniu ir radau rusyje kazokios magijos parduotuves) , kaip paeme pyktis, kad duoda skaityti tokias nesamones, kazkokias ezoterines knygas, tyciojasi is manes. dagiau is viso nebeejau, bet man tai padejo tas supykimas gerai, kad dar po menesio pastojau


reziume toks.... reikia dar labai rintis, pas ka eiti, bet kaip rintis, sorry - nezinau.

Kaip greit laikas bėga... atrodo kątik rašiau čia, o jau nauja tema sukurta. Perskaičiau viską, tiek minčių turėjau, bet dabar jau vėlu, gal pakomentuosiu kitąkart. Aš šį laiką , kol jūs bendravot, praleidau darbingai. Na o dabar vyras atostogauja, ieško naujo darbo, kas man atrodo turėtų dar kažkokia linkme pakeisti mūsų gyvenimą. Todėl vis dar stebiu, stebiu MB, kad iš naujo jį pažinčiau. Šį mėnesiuką ruošiuosi gimdos nuotraukai, o tada eisiu atostogauti pati.

Laba vakara.

Pakliuvau ir aš į nesulaukiančių gandro skyrelį. Kol daromės tyrimus dar nežinau į kuruos skyrelius teks keliauti, bet šis, manau, vis tiek visuomet bus kartu. Kartais paskaitinėju, bet nerašau (nedrąsu ), o ir rašyti turbūt ne visuomet turėčiau ką. Bet apie pshichologus norėčiau pasipasakoti.

Buvo gyvenime toks tarpsnis, kai teko sau pripažinti, kad nebesusitvarkau. Nors kai kreipiausi pagalbos, nelabai tikėjau, kad kas nors gali man padėti. Aš klydau ir tuom džiaugiuosi Problema, dėl kurios aš pas ją atėjau, pasirodė tebuvo ledkalnio viršūnė - visos šankys buvo daug gyliau. Nenuostabu, kad negalėjau pati susitvarkyti, kai buvau susikoncentravusi ties ligos sipmtomais, o ne ties ligos sukelėju. Bet kuriuo atveju, esu nepaprastai jai dėkinga. Gyvenimas turi daug spalvų, ne tik juodą ir baltą

O dėl baimės atsiverti - nuoširdžiai linkėčiau jos atsikratyti. Nes ji tik apsunkina bendravimą su pshichologu, o tuo pačiu ir savigydą. Išsipasakojimą pshichologui sau mintyse prilyginau vizitams pas gydytojus. Juk neslepi nuo gydytojo savo ligų, kai nori gauti tinkamą gydymą ir pasveikti.

Tiesa, ši mano patirtis kitom problemom ir jau gal 3 metų senumo. Nevaisingumas nauja problema, kuri gerokai kirto "per smegenis". Žiūrėsim, kaip seksis su ją kovoti.

Kodėl žmonės vengia eiti pas pshichologus?
Aš manyčiau:
*baimė/gėda pasirodyti silpnam, (tiek prieš save tiek prieš visuomene - o jeigu kas sužinos)
*nenorėjimas trukdyti pshichologo savo mažomis problemomis,
*finansai,
*netikėjimas, kad jie gali padėti.

Atsiprašau, kad tiek daug prirašiau. Kartais tiesiog norisi išsipasakoti ir pasidalinti savo išgyvenimais ir mintimis

hm, man rodos, visu pirma del to, kad daug kas psichologa maiso su psichiatru. visuomenej vyrauja toks stereotipas, kad jei jau eini pas psichologa, tai musiau su galva tau kazkas negerai.. jautrus reikalas, ane?
antra, kartais turbut yra sunku pripazinti sau, kad "nebesusitvarkau su savim" problema tapo tokia nebesutvarkoma, kad reikia isorines pagalbos. gal kartais isvis sunku pripazint, kad turi problemu.. as kazkaip anksciau galvojau, kad su manim "viskas tvarkoj", ir jei kyla kokiu nesmagiu situaciju gyvenime, tai greiciausiai del ju "kalti kiti". ale va palankiau pora metu tokia psichologijos mokyklele, turejau proga i save is sono pasiziuret - ir vaje, pasirodo, kokiu bedu savy atradau.. is to kyla trecia priezastis, del ko as pati vengciau psichologo - tai yra baime tapti priklausoma nuo susitikimu. juk kitam issipasakoti apie tai, kas tau skauda, ir tai sakyti tam, kuris tave supranta ir isklauso - juk taip "skanu".. o psichoterapija - procesas ilgas, butu sunku nuspresti, kada jau yra gana ir laikas sustoti.
dar? baime is pirmo karto nepataikyti pas ta psichologa, kuris tau "prilips", ta prasme, kad rasit bendra kalba. vidaus skauduliai - reikalas jautrus, ir jei apie juos kalbeti turesiu 4 zmonems, su kuriais rysys neuzsimegs, kol galu rasiu ta penkta, man tinkanti - nezinau, nebutu man lengva..
dar? pasitikejimo klausimas. baime, kad "nesupras, apie ka kalbu" - cia ypac salinant su nevaisingumu susijusias pcichologines problemas. atrodo, kai jau keleta metu prasivolioji tam nevaisingumo liune, isbandai n+1 proceduru, iskauki kokius pora simtu litru asaru, pereini visus imanomus emocinius etapus ir t.t.t.t. - pradedi galvot, ar tas kitas zmogus, pries tave sedintis, supras, apie ka tu kalbi.. bet cia gal musu paciu, "nevaisinguju", yra beda, jog isisvaizduojam, kad esam "isskirtines, ignoruojamos, nesuprantamos, smerkiamos, izoliuotos" ir t.t.
finansai taip pat ne paskutinej eilej, zinoma. ypac jei psichoterapiniesi metus, antrus ir t.t.
daug dar priezasciu butu galima rasti

Sveikutės, norėtumėm dar kartą priminti ir pakviesti į planuojamus šeštadieninius renginukus - diskusijas su psichologe

Kadangi išsiplėtojo tema apie psichologus, gal teigiama kitų patirtis, išsakyta paskutiniuose šios temos puslapiuose Jus labiau paskatins susidomėti šiuo projektu

Kadangi esame vienintelė aktyviai veikianti pacientų organizacija Lietuvoje, visi šioje asociacijoje esame pacientai - geriausiai suprantam ko mums reikia, kaip galim vieni kitiems ir kiekvienas sau padėti, dėl šių pačių priežasčių tikime, kad galėsim sukurti specializuotą, jaukią, naudingą ir sėkmingą psichologinę paramą žmonėms, šeimoms einančioms šiuo sunkiu keliu vaikučių link


Vaisingumo asociacija kviečia visus norinčius į susitikimą-diskusiją tema „Psichologinės pagalbos poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, prasmė ir galimybės“ su psichologe Romena Kačiniene.

Birželio 5 d. 11 val.

Birželio 12 d. 11 val. (pageidaujančioms atvykti su vyrais, rekomenduojame rinktis šią dieną, nes taip jau pasiskirstė, kad šią dieną užsirašė daugiau porų, tad bus smagiau vyrams )

Susitikimai vyks Vaisingumo asociacijos patalpose (Žirmūnų g. 143 - 121 kab., Žirmūnų seniūnija, Vilniuje). Vaisingumo asociacijos nariams paskaita nemokama. Kitiems dalyviams kaina 20Lt.

Pasirinkite Jums patogią dieną ir registruokitės tel. 8683 71632 arba el. paštu: ruta@vaisingumoasociacija.lt

Nuo rugsėjo galėsime pasiūlyti pastovius užsiėmimus, tad labai džiaugsimės, jeigu atvyksite susipažinti ir padiskutuoti apie tai, kas rūpi Jum, apie tai, ką mes galime padaryti dėl Jūsų

Iki susitikimo,

Vaisingumo asociacija
http://www.vaisingumoasociacija.lt/

AČIŪ labai visoms už nuomones - Korra, duniaša, marit, Justinarama, garnelis, ete, zirza... Radau laisvesnę minutėlę, pakomentuosiu, ką perskaičiau.

Sunku išsipasakoti svetimam žmogui, atsiverti. Tikrai sunku atsiverti nepažįstamam žmogui, ypač kai kalbam apie intymias problemas... Pirmieji pokalbiai būna nedrąsūs, ir klientas, ir terapeutas susipažįsta vienas su kitu. Bet vėliau, jei užsimezga kontaktas, pokalbis liejasi savaime...

Jeigu kreipiesi pas psichologą, vadinasi tau kažkas blogai su psichika Į psichologą galima kreiptis ne tik ištikus krizei, bet ir visais kitais gyvenimiškais, kasdieniais klausimais. Iš tiesų zirza teisingai pastebėjo - dažnai yra painiojamas psichologas ir psichiatras.

Nenorėjimas trukdyti psichologo savo mažomis problemomis, galvojimas, kad mano problemos labai menkos.Na psichologų tikrai netrukdot, jų toks darbas. Bet va daugelis žmonių net nesupranta, kokia rimta jų padėtis... Jeigu atsiranda fiziniai simptomai, tokie kaip nemiga, galvos, kaklo, nugaros skausmai, sutrinka mityba (dingsta apetitas arba atvirkščiai persivalgome), pasidarome irzlūs, pikti, mus labai lengva išvesti iš pusiausvyros, nustojame domėtis mums svarbiais dalykais, sunku susikaupti... Tuomet reikėtų pasitarti su specialistu.

Sunku sau prisipažinti, kad turi problemų.Iš vienos pusės, kartais mes tiesiog neatpažįstam, kad tai problema, kaip ir rašiau aukščiau. O kartais tikrai gėdinamės. Susidūrimas su nevaisingumu yra labai didelė gyvenimo krizė, sugriūna daug vilčių, svajonių, pasikeičia daug santykių, užplūsta daugybė jausmų. Tikrai nieko stebinančio ar žeminančio, jei sunku su tuo susitvarkyti...

Finansai.Pilnai suprantu tuos, kurie dėl taupymo rėžimo emocinei savo būklei gerinti negali skirti tiek lėšų, kiek norėtų, kiek reikėtų...

Netikėjimas, kad psichologai gali padėti.Žiūrint kokie yra jūsų lūkesčiai... Jeigu tikitės po konsultacijų pastoti, tikrai taip būna, bet ne visada...
Kada priežastys yra medicininės, gydytojų pagalba yra būtina. Psichoterapija negali pakeisti medicininio gydymo, gali tik padidinti šansą pastoti.
Tyrimais įrodyta, kad moterys, ieškančios psichologų pagalbos, metų bėgyje pastoja 2,5 karto dažniau nei tos, kurios "nesirūpina" savo emocine būsena.

Baimė priprasti prie konsultacijų.Malonu, kai tave išklauso, supranta ir tai labai suartina du žmones... Psichologas ir klientas kartu sprendžia, kada baigti konsultacijas.

Baimė pataikyti pas netinkamą specialistą.Nuo to neapsaugotas niekas... Tik neskubėkite daryti išvadų po pirmųjų konsultacijų. Kaip ir bet kuriuose santykiuose, retai kada artimas ryšys atsiranda pirmą pokalbio akimirką, artumas dažniausiai sukuriamas per laiką.

Laukimas, tikėjimasis, kad psichologas duos vaistų ar kaip kitaip pagydys.Iš tiesų, psichologas vaistų neišrašys ir auksinio patarimo neduos. "Dirbti" teks abiems. Kiek jėgų investuosite, tokį rezultatą ir gausite...

Abejonės, ar mus gali suprasti žmogus, pats to neišgyvenęs.Pirmiausia, jūs niekada nežinote, ką išgyveno o ko neišgyveno jūsų psichologas. Antra, juk atėję pas mikrochirurgą neklausiame, ar jo paties smegenys išoperuoti? Svarbiau yra asmeninės žmogaus savybės, profesionalumas, noras padėti. Ateinam, pasikalbam ir matom, supranta mus žmogus, ar nelabai...

Labai viskas pazystama, tik, kad tarp mano pazystamu yra turinciu problemu, yra kam pasiguosti.
Suprantu,kaip yra sunku matyti aplink besilaukiancias mamytes, as stengiuosi galvoti, kad nors joms viskas pasisektu ir viskas gerai butu.
Del tikejimo, mano vyras pasakytu - netikejimas dar ir pakenkti gali. Bet as zinau, kaip sunku islaikyti ji, nuotaikos daznai keiciasi, man irgi visokios abejones lindo i galva. Man padedavo malda .
O pas psichologa gali nueiti ir nemokamai savo apylinkes poliklinikoj .
Sekmes ir stiprybes
[/quote]

O man labai sunku dabar „draugauti“ su Dievu. Anksciau vaiksciojau i baznycia, dabar nustojau. Kažkaip sunku priimti tokia Dievo valia. Pas mus „turinčiu problemu“ ratas susiaurėjo iki musu poros. Mes likome vieni tokie. Dabar kur benuvaziuotume i svečius, tai jauni teveliai vien kalba apie vaikus, kosytes, dantukus ir pan. O apie mano problemas kalbetis su manimi draugai bijo, nes nezino ka pasakyt, tada belieka tik vengti tos temos. Dar kartais pasiulo kokia naujo gydymo metoda „gal dar ta išbandykite, gal tas pades“, o as jau nebezinau ar noriu tu proceduru.
Mano vyras irgi taip sako  Jis apskritai yra pas mane saunuolis. Tik gaila man jo labai ir saves irgi gaila.

Semes ir tau
Papildyta:


As planuoju siek tiek ilgiau negu pora metu. Zinau nera ilgai, bet labai skauda. As pastoju naturaliai, tik visi nestumai baigesi nesivystanciais nestumais. Visada reikejo daryti abrazijas. Baisu pagalvoti apie tas proceduras. Tik prisimeni, kaip suleidžia narkoze ir uzmiegi su asaromis, o paskui prabundi palatoje ir pora savaiciu asaros liejasi upeliais. Viena abrazija dare per gimtadieni, kita per vyro gimtadieni. Tada ir nusprendžiau kad cia „protėviu karma“ 4-tas nestumas irgi buvo nesekmingas, tik apie ji as jau niekam nepasakoju. Diagnozes neturime. Dareme labai daug tyrimu ir viskas mums gerai. Gal aisku mano organizmas per silpnas, imunine silpna, o siaip viskas kaip ir gerai su mumis. Tai ir nezinau kokio gydymo dabar imtis. Kartasi labai noriu kad man diagnazuotu kokia liga, tuomet zinociau kaip gydytis. O dabar tik bandymai. As nelankau vaisingumo klinikos, nes pastoju naturaliai, tai kaip gauti ta nemokama psichologa nezinau. Nueiti pas seimos gydytoja ir reikalauti psichologo? Kokiu pagrindu, atrodau visai normali As is Vilniaus, tai visai butu idomu tos grupes. Bet labiau noreciau kalbetis individualiai. Grupese manau butu sunkiau atsiverti. Parasykite i AZ kiek kainuoja jusu konsultacijos. Gal ir susitiksime O siaip as manau kad esu stipri, tik tapau labai apatiška, abejinga ir pikta. Kai noriu būti stipri moku „uzsideti“ šypsena ir diskutuoti apie kosytes vaikams, bet kai noriu būti savimi tada manau aplinkiniams atrodau nedraugiška,pikta ir nelaiminga. O zmones tokiu zmoniu bijo ir vengia. Vyras labai nori bendrauti su aplinkiniais, o as kartais vengiu, tada man jo gaila labai. Noriu keisti savo gyvenima tik nezinau kaip.

vis dar plaukiu pasroviui, man niekas neidomu, as nieko nenoriu, nes nieko nezinau, negaliu dirbti visai, nezinau ka daryti. Vyras po darbo grizta tada isijungiu aktorystes mena ir vaidinu kad viskas idomu, kad viskas kuo puikiausiai. Galvoju reikia pasportuoti reikia pasimokyti anglu kalbos, o negaliu, nenoriu tiesiog jauciuosi taip lyg nykciau po truputi.

o as ir sportuoju ir anglu kalbos kursus lankau. tiesiog verciu save tai dayti. bet ar as nuo to esu laimingesne, tai labai abejuoju