Bet aš vis dėlto pykstu ant likimo, ant dievo, nežinau kaip tai pavadinti, nes, pvz., mano tėvų kaime yra viena moteriškė, kuri nėščia kiekvienais metais, jau turi 12 ar 13 vaikų ir aišku "fabrikas" dar neužsidarė.
Kokia neteisybė!! 
Kiekvienai iš mūsų yra labai skaudi nevaisingumo tema, nesvarbu ar dar laukiam pirmo vaikelio ar jau jį turim.
Bet aš vis dėlto pykstu ant likimo, ant dievo, nežinau kaip tai pavadinti, nes, pvz., mano tėvų kaime yra viena moteriškė, kuri nėščia kiekvienais metais, jau turi 12 ar 13 vaikų ir aišku "fabrikas" dar neužsidarė. Kokia neteisybė!!
Bet aš vis dėlto pykstu ant likimo, ant dievo, nežinau kaip tai pavadinti, nes, pvz., mano tėvų kaime yra viena moteriškė, kuri nėščia kiekvienais metais, jau turi 12 ar 13 vaikų ir aišku "fabrikas" dar neužsidarė.
Kokia neteisybė!!
QUOTE(Sella @ 2010 08 18, 14:44)
Bet aš vis dėlto pykstu ant likimo, ant dievo, nežinau kaip tai pavadinti, nes, pvz., mano tėvų kaime yra viena moteriškė, kuri nėščia kiekvienais metais, jau turi 12 ar 13 vaikų ir aišku "fabrikas" dar neužsidarė. Kokia neteisybė!!
Kokia neteisybė!! del sito pabambu ir as
nereikia ne kaimo, pas mus i dukros darzeli eina berniukas, kuris turi dar 8 brolius ir seses, 4 is ju jau auga vaiku namuose, o ji vis gimdo ir gimdo, maziausiam vos metai ir atrodo jog vel laukiasi. seima asociali, bet kadangi daug vaiku gavo valstybes buta ir t.t. ir pan. o tu esi paprastas zmogus kuris gali uzauginti vaikiuka ir duoti visa meile, bet tu - nevaisingas
kurį laiką stengiaus nelįsti čia, bet...nesusilaikiau.
na tiek bereikalingo pykčio, skausmo ir neaišku ko ieškojimo....
kiekvienas kalbam iš savo varpinės. juk kiekvienam skauda, o to skausmo neįmanoma pamatuot.
skauda ir toms, kurios neturi nė vieno vaiko, skauda ir toms, kurios turi vieną ar daugiau vaikučių, skauda toms, kurios neturi už ką siekti svajonės, skauda toms, kurios jau N kartų bandė ir nepavyko, skauda toms, kurios kurioms užsižiebusi viltis užgęso... skauda visoms. ir nėr prasmės bandyti matuoti skausmo svorį.
visos čia besilankančios turi tą pačią bėdą - nevaisingumas (kad jį kur galas), tai ir reikėtų vienai kitą palaikyt, o ne bereikalingai rietis.
atsiprašau, nesusilaikiau.
na tiek bereikalingo pykčio, skausmo ir neaišku ko ieškojimo....
kiekvienas kalbam iš savo varpinės. juk kiekvienam skauda, o to skausmo neįmanoma pamatuot.
skauda ir toms, kurios neturi nė vieno vaiko, skauda ir toms, kurios turi vieną ar daugiau vaikučių, skauda toms, kurios neturi už ką siekti svajonės, skauda toms, kurios jau N kartų bandė ir nepavyko, skauda toms, kurios kurioms užsižiebusi viltis užgęso... skauda visoms. ir nėr prasmės bandyti matuoti skausmo svorį.
visos čia besilankančios turi tą pačią bėdą - nevaisingumas (kad jį kur galas), tai ir reikėtų vienai kitą palaikyt, o ne bereikalingai rietis.
atsiprašau, nesusilaikiau.
QUOTE(pasislepusi @ 2010 08 18, 18:24)
kurį laiką stengiaus nelįsti čia, bet...nesusilaikiau.
na tiek bereikalingo pykčio, skausmo ir neaišku ko ieškojimo....
kiekvienas kalbam iš savo varpinės. juk kiekvienam skauda, o to skausmo neįmanoma pamatuot.
skauda ir toms, kurios neturi nė vieno vaiko, skauda ir toms, kurios turi vieną ar daugiau vaikučių, skauda toms, kurios neturi už ką siekti svajonės, skauda toms, kurios jau N kartų bandė ir nepavyko, skauda toms, kurios kurioms užsižiebusi viltis užgęso... skauda visoms. ir nėr prasmės bandyti matuoti skausmo svorį.
visos čia besilankančios turi tą pačią bėdą - nevaisingumas (kad jį kur galas), tai ir reikėtų vienai kitą palaikyt, o ne bereikalingai rietis.
atsiprašau, nesusilaikiau.
na tiek bereikalingo pykčio, skausmo ir neaišku ko ieškojimo....
kiekvienas kalbam iš savo varpinės. juk kiekvienam skauda, o to skausmo neįmanoma pamatuot.
skauda ir toms, kurios neturi nė vieno vaiko, skauda ir toms, kurios turi vieną ar daugiau vaikučių, skauda toms, kurios neturi už ką siekti svajonės, skauda toms, kurios jau N kartų bandė ir nepavyko, skauda toms, kurios kurioms užsižiebusi viltis užgęso... skauda visoms. ir nėr prasmės bandyti matuoti skausmo svorį.
visos čia besilankančios turi tą pačią bėdą - nevaisingumas (kad jį kur galas), tai ir reikėtų vienai kitą palaikyt, o ne bereikalingai rietis.
atsiprašau, nesusilaikiau.
Labai graziai parasei
As irgi taip mastau 
bet kaip moterys sugeba iziureti tai, ko dazniausiai visai ir nera man atrodo cia niekas nesipyksta, o tik dalinasi savo nuomonemis, isgyvenimais. Aisku jeigu kas izvelgia daugiau, galbut gali ir isizeisti, bet vargu ar nors vienos is cia pasisakanciu tikslas ka nors samoningai izeist
Atsipalaiduokit ir bendraukit jeigu nebutu skirtingu nuomoniu, skirtingu patirciu, skirtingu minciu - juk nebutu nei is ko pasimokyt, nei su kuo pabendraut, nei kazka ivertint ir pan.
man atrodo cia niekas nesipyksta, o tik dalinasi savo nuomonemis, isgyvenimais. Aisku jeigu kas izvelgia daugiau, galbut gali ir isizeisti, bet vargu ar nors vienos is cia pasisakanciu tikslas ka nors samoningai izeist Atsipalaiduokit ir bendraukit
jeigu nebutu skirtingu nuomoniu, skirtingu patirciu, skirtingu minciu - juk nebutu nei is ko pasimokyt, nei su kuo pabendraut, nei kazka ivertint ir pan.
QUOTE(euromergele @ 2010 08 19, 09:14)
bet kaip moterys sugeba iziureti tai, ko dazniausiai visai ir nera man atrodo cia niekas nesipyksta, o tik dalinasi savo nuomonemis, isgyvenimais. Aisku jeigu kas izvelgia daugiau, galbut gali ir isizeisti, bet vargu ar nors vienos is cia pasisakanciu tikslas ka nors samoningai izeist
Atsipalaiduokit ir bendraukit jeigu nebutu skirtingu nuomoniu, skirtingu patirciu, skirtingu minciu - juk nebutu nei is ko pasimokyt, nei su kuo pabendraut, nei kazka ivertint ir pan.
man atrodo cia niekas nesipyksta, o tik dalinasi savo nuomonemis, isgyvenimais. Aisku jeigu kas izvelgia daugiau, galbut gali ir isizeisti, bet vargu ar nors vienos is cia pasisakanciu tikslas ka nors samoningai izeist Atsipalaiduokit ir bendraukit
jeigu nebutu skirtingu nuomoniu, skirtingu patirciu, skirtingu minciu - juk nebutu nei is ko pasimokyt, nei su kuo pabendraut, nei kazka ivertint ir pan. sutinku su tavim
visos turim ta paciu beda, pirma karta ar antra, beda nuo to mazesne nepasidaro!!!!
QUOTE(etera @ 2010 08 15, 21:34)
O taip, tai labai svarbu!!! Bet kai pavargstui nuo rutinos, tai santykiai kas antra diena ir dar derinant abieju bezabraza darbo grafika, kaip nori sakyk, jau tampa nebe tokie kokybiski! Ir ko gero nepades jokie fomumai
QUOTE(garnelis @ 2010 08 16, 20:47)
o atskiros grupes todel, kad turbut sunkiai imanomos diskusijos tarp tu, kurios dar neturi vaiku ir kurios jau turi bent po viena, nes tai ziauriai dvi skirtingos situacijos...
Sakyciau nereikia atskiros grupes, cia tik atskira nevaisingumo problemos pakraipa.
QUOTE(euromergele @ 2010 08 17, 11:28)
Mes, neturincios nei vieno, tikrai nezinom, kaip jausimes nesulaukdamos antro Nors jei reiktu vertinti skausma balais, tai daugiausia duociau toms, kurios perejo viska, bet vis tiek liko bevaikes. To as labiausiai bijau...
Uz tai galvoju, ar beverta rizikuoti sveikata, nervai, pinigai. Jau geriau susitaikyti, kad nebus, pazliumbti savaite, mensi, na metus, o po to toliau gyventi savo planais zinodama, kad jau dabar galiu buti tikrai egoiste, nes gyvensiu TIK SAU!QUOTE(auksek @ 2010 08 17, 12:06)
beabejo kad vieno vaiko turejimas yra begalinis pliusas gyvenime, bet jei nori antro ir jo neturi... sunku iki negalejimo
tai va mums tokioms arba reikia begti arba tyleti ir dziaugtis ir nebesvajoti garsiai...
tai va mums tokioms arba reikia begti arba tyleti ir dziaugtis ir nebesvajoti garsiai...
Pasakyciau cia tai: dievas visko dave, tik nedave GANA
Prasau neisizeisti, cia su jumoru 
QUOTE(garnelis @ 2010 08 17, 12:06)
o kad antroji tema turetu daugiau dalyviu - belieka visoms greitai is cia pastoti ir kraustytis i antraja tema prie antrinio nevaisingumo 
ar geras palinkejimas
ar geras palinkejimas Pasiulymas, kad visos gautumeme ko norim ir kiek norim ir... kraustomes is cia. Gerai?
QUOTE(amir @ 2010 08 18, 08:16)
Ne visos pykstasi, o gal ir visai nesipyksta, tik kartais nesuvaldo jausmu ir issilieja cia.
Sveikutės mergaitės.
Atėjau ir aš čia. Nes jaučiu, kad tuoj nesusilaikysiu - labai noriu vaikučio, bet jo nėr. Tiesą sakant turiu vieną - berniuką, kuriam jau 8 metai. Bet labai noriu antro. Buvusiam vyrui siūliau antrą vaikutį, jis nenorėjo, paskui su juo išsiskyriau. Gyvenu su draugu, preitais metais buvau pastojusi, bet jis buvo negimdinis. Situacija tokia, kad mano šansai gana maži - neturiu vienos kiaušidės (nebeturėjau jau nuo paauglystės), o kitas kiaušintakis yra pažeistas jau po negimdinio. Nesisaugome metai laiko, o nieko nėr. Jau atrodo visi požymiai kaip ir yra - ir krūtinę skauda, ir kvapai. Bet....O kai pasiklausai, tai aplink visi tik pastoja, tik pastoja. Jau nebegaliu - ašaros pačios iš akių veržiasi. Jau vakar kai išgirdau, kad pastojo dar viena pažįstama, vakare apsižliumbiau.
Atėjau ir aš čia. Nes jaučiu, kad tuoj nesusilaikysiu - labai noriu vaikučio, bet jo nėr. Tiesą sakant turiu vieną - berniuką, kuriam jau 8 metai. Bet labai noriu antro. Buvusiam vyrui siūliau antrą vaikutį, jis nenorėjo, paskui su juo išsiskyriau. Gyvenu su draugu, preitais metais buvau pastojusi, bet jis buvo negimdinis. Situacija tokia, kad mano šansai gana maži - neturiu vienos kiaušidės (nebeturėjau jau nuo paauglystės), o kitas kiaušintakis yra pažeistas jau po negimdinio. Nesisaugome metai laiko, o nieko nėr. Jau atrodo visi požymiai kaip ir yra - ir krūtinę skauda, ir kvapai. Bet....O kai pasiklausai, tai aplink visi tik pastoja, tik pastoja. Jau nebegaliu - ašaros pačios iš akių veržiasi. Jau vakar kai išgirdau, kad pastojo dar viena pažįstama, vakare apsižliumbiau.
QUOTE(argus @ 2010 08 20, 10:39)
Sveikutės mergaitės.
Atėjau ir aš čia. Nes jaučiu, kad tuoj nesusilaikysiu - labai noriu vaikučio, bet jo nėr. Tiesą sakant turiu vieną - berniuką, kuriam jau 8 metai. Bet labai noriu antro. Buvusiam vyrui siūliau antrą vaikutį, jis nenorėjo, paskui su juo išsiskyriau. Gyvenu su draugu, preitais metais buvau pastojusi, bet jis buvo negimdinis. Situacija tokia, kad mano šansai gana maži - neturiu vienos kiaušidės (nebeturėjau jau nuo paauglystės), o kitas kiaušintakis yra pažeistas jau po negimdinio. Nesisaugome metai laiko, o nieko nėr. Jau atrodo visi požymiai kaip ir yra - ir krūtinę skauda, ir kvapai. Bet....O kai pasiklausai, tai aplink visi tik pastoja, tik pastoja. Jau nebegaliu - ašaros pačios iš akių veržiasi. Jau vakar kai išgirdau, kad pastojo dar viena pažįstama, vakare apsižliumbiau.
Atėjau ir aš čia. Nes jaučiu, kad tuoj nesusilaikysiu - labai noriu vaikučio, bet jo nėr. Tiesą sakant turiu vieną - berniuką, kuriam jau 8 metai. Bet labai noriu antro. Buvusiam vyrui siūliau antrą vaikutį, jis nenorėjo, paskui su juo išsiskyriau. Gyvenu su draugu, preitais metais buvau pastojusi, bet jis buvo negimdinis. Situacija tokia, kad mano šansai gana maži - neturiu vienos kiaušidės (nebeturėjau jau nuo paauglystės), o kitas kiaušintakis yra pažeistas jau po negimdinio. Nesisaugome metai laiko, o nieko nėr. Jau atrodo visi požymiai kaip ir yra - ir krūtinę skauda, ir kvapai. Bet....O kai pasiklausai, tai aplink visi tik pastoja, tik pastoja. Jau nebegaliu - ašaros pačios iš akių veržiasi. Jau vakar kai išgirdau, kad pastojo dar viena pažįstama, vakare apsižliumbiau.
oi kaip tave puikiai suprantu
laikykis mergyt ir tikek stebuklais. as labai tikiu, todel ir pirmos dukrytes atejimas i pasauli yra stebuklas, tikiu kad ivyks ir antras stebuklas. svarbu nepulk i depresija. mano draugai visi turi jau po antra, kai kas ir trecia, o mes ne, taciau nenuleidziam ranku, tad nosyte auksciau. tikek, tikejimas daug ka gali 
kiekvieną mėnesį būna - nu jau jau, krūtinė skauda, pykina, pilvas išsipūtęs ir t.t.; nusiperku testą, o čia - nieko. Ir paskui mmm 
Paskaičiau ankstesnius postus - merginos tikina, kad skiriasi skausmas kai jau turi vaiką ir kai dar neturi. Manau, kad skausmas tas pats - vis tiek tikiesi ir nori sulaukti to paties - vaiko. ir nesvarbu ar jau turi vieną ar dar neturi. Tikslas tai tas pats. Ir manau lygiai taip pat ašaros bėga, kai aplinkui tik ir girdi, kad laukiasi, laukiasi, o tu kas mėnesį tikiesi sulaukti tų dviejų juostelių, o jų kaip nėr taip nėr. Aš tai vos nebandau atkurti tras pačias sąlygas, kaip buvo kai man buvo negimdinis. Ir iš kur tas naivumas... Užtat draugo sesers sūnui vos ne kaip savo vaikui stengiuosi ir nupirkti, ir pamylėti. O juk pati būčiau tokio pat amžiaus turėjusi kaip ir ji - pastojom vienu metu. Po operacijos negalėjau į ją pažiūrėti kokius pusę metų. Taip širdį spaudė, kad ji laukiasi, o man nebuvo lemta...
Negalėjimas susilaukti vaiko - mano achilo kulnas. Kaip beneigčiau. Visokių minčių būna ir elgiuosi kartais visai kaip išprotėjusi . Bet stengiuosi pagauti save ir pastatyti į vietą. Na juk iš tikrųjų ši bėda negali valdyti manęs, nes aš esu stipresnė už ją. Aš neturiu iliuzijų būti idealia, kartais leidžiu sau papykti, paūžti, pagalvoti netinkamai, tam kad paskui vėl viskas judėtų natūralia vaga, kad vėl galėčiau gyventi, tiesiog gyventi ( be vaiko ar su). Nuovargis ir nuolatiniai stresai daro savo, yra tiesiog ir tam tikri cheminiai procesai smegenyse, galų gale mėnulio fazės ir dar daug priežąsčių, kad kartais net mąstymas pasikeičia. Ir tada gali būti pikta, zirzianti, besiskundžianti, nevertinanti to, ką turi ir t.t. Ir žinot, tai yra žmogiška, nė viena iš mūsų negalime būti nuo to apsaugota.
O dabar noriu paklausti atvirai: negi nebūna jums akimirkų , kada pasijaučiate silpnos atrodo dėl smulkmenos, kada tiesiog būnate pavargusios nuo visko, kada tiesiog daug kas tiesiog užkniso, nors po silpnumo akimirkos vėl viskas gerai ir galvelėj vien teigiamos mintys?
Klausiu todėl, kad noriu išsiaiškinti jūsų poziciją į tai, kokia turi būti norinti , bet negalinti susilaukti kūdikio moteris bei moteris, kuri jau susilaukė savo geidžiamos atžalos.
. Bet stengiuosi pagauti save ir pastatyti į vietą. Na juk iš tikrųjų ši bėda negali valdyti manęs, nes aš esu stipresnė už ją. Aš neturiu iliuzijų būti idealia, kartais leidžiu sau papykti, paūžti, pagalvoti netinkamai, tam kad paskui vėl viskas judėtų natūralia vaga, kad vėl galėčiau gyventi, tiesiog gyventi ( be vaiko ar su). Nuovargis ir nuolatiniai stresai daro savo, yra tiesiog ir tam tikri cheminiai procesai smegenyse, galų gale mėnulio fazės ir dar daug priežąsčių, kad kartais net mąstymas pasikeičia. Ir tada gali būti pikta, zirzianti, besiskundžianti, nevertinanti to, ką turi ir t.t. Ir žinot, tai yra žmogiška, nė viena iš mūsų negalime būti nuo to apsaugota. O dabar noriu paklausti atvirai: negi nebūna jums akimirkų , kada pasijaučiate silpnos atrodo dėl smulkmenos, kada tiesiog būnate pavargusios nuo visko, kada tiesiog daug kas tiesiog užkniso, nors po silpnumo akimirkos vėl viskas gerai ir galvelėj vien teigiamos mintys?
Klausiu todėl, kad noriu išsiaiškinti jūsų poziciją į tai, kokia turi būti norinti , bet negalinti susilaukti kūdikio moteris bei moteris, kuri jau susilaukė savo geidžiamos atžalos.
