teisingai pasakyta, svetimo skausmo nieks nesupras. tad neverta gincytis ar diskutuoti, nes jei jau turi viena tai dziaukis ir tylek, nes tau tikrai ne taip skauda
QUOTE(Švilpa @ 2010 08 17, 12:32)
Neverta bandyt matuot. Tikrai. Jau daug kartų čia ir kitur buvo minėta, kad kiekvienam savas skausmas didžiausias.
Švilpa, žaviuosi tavo sugebėjimu aiškiai ir paprastai aprašyti mūsų išgyvenamus jausmus ir nuotaikas.
Mergaites 
as manau kad nereikia antros temos, juk mes visos siekiam to paties tikslo- tureti vaikeli
As vis dar laukiu savo pirmojo , bet manes visai nezeidzia mamyciu pasisakymai (kurios jau turi). Galbut sutinku kad jus jau esat truputi labiau laimingesnes ir visiskai to jums nepavydziu, kaip tik skatina mane nenuleisti ranku... O be to daug mamu ir su pirmu pastojimu turejo problemu, perejo jau per tuos UIU ar IVF ir gali daug duoti patarimu 
Nei viena nesame apsaugota nuo to kad jei pirmas vaikelis pavyko is pirmo karto, tai ir antras pavyks...
Merginos, sulaukusios vaikeliu po tiek daug susnkumu turi daug patarimu kaip nenuleisti ranku ir stengtis eiti link tikslo.
Cia mano nuomone
as manau kad nereikia antros temos, juk mes visos siekiam to paties tikslo- tureti vaikeli
As vis dar laukiu savo pirmojo
, bet manes visai nezeidzia mamyciu pasisakymai (kurios jau turi). Galbut sutinku kad jus jau esat truputi labiau laimingesnes ir visiskai to jums nepavydziu, kaip tik skatina mane nenuleisti ranku... O be to daug mamu ir su pirmu pastojimu turejo problemu, perejo jau per tuos UIU ar IVF ir gali daug duoti patarimu Nei viena nesame apsaugota nuo to kad jei pirmas vaikelis pavyko is pirmo karto, tai ir antras pavyks...Merginos, sulaukusios vaikeliu po tiek daug susnkumu turi daug patarimu kaip nenuleisti ranku ir stengtis eiti link tikslo.
Cia mano nuomone
QUOTE(garnelis @ 2010 08 16, 21:47)
tokia profesija
panasu, kad reiketu dar vienos psichologiju grupes su antriniu nevaisingumu arba apskritai - kaip gyventi veliau, praejus gydymu maratonams, kaip tvarkytis su padariniais, atsiminimais, kaip isbraukti ta skausma is savo gyvenimo, kaip susitaikyti su juo.
idomu, jei neribotu pinigai, sveikata ir t.t. - kiek reiketu vaiku, norint, kad visas tas siaubas pasimirstu.
o atskiros grupes todel, kad turbut sunkiai imanomos diskusijos tarp tu, kurios dar neturi vaiku ir kurios jau turi bent po viena, nes tai ziauriai dvi skirtingos situacijos...
panasu, kad reiketu dar vienos psichologiju grupes su antriniu nevaisingumu arba apskritai - kaip gyventi veliau, praejus gydymu maratonams, kaip tvarkytis su padariniais, atsiminimais, kaip isbraukti ta skausma is savo gyvenimo, kaip susitaikyti su juo.
idomu, jei neribotu pinigai, sveikata ir t.t. - kiek reiketu vaiku, norint, kad visas tas siaubas pasimirstu.
o atskiros grupes todel, kad turbut sunkiai imanomos diskusijos tarp tu, kurios dar neturi vaiku ir kurios jau turi bent po viena, nes tai ziauriai dvi skirtingos situacijos...
Kaip gerai, kad pradėjai šnekėti apie tai.
Kieno skauskmas skausmingesnis šnekėti yra nekorektiška. Žinau, kad daugumai neturinčių vaiko norisi mestelėti repliką, kad ko čia dejuoti, jei jau turi vieną vaiką. Tu jau ne tokia "kokybiška" nevaisingoji.
Bet tiesa yra tokia, kad mes daug geriau žinom, ko netenkam ir ko negalim, nes tai jau patyrėm - nėštumą, gimdymą ir t.t. ir skausmas gali būti ne mažiau intensyvesnis. Kriterijus yra ne tai, kokiomis aplinkybėmis kyla neigiamos emocijos, o kaip į tas aplinkybes reaguojame. As irgi galiu pvz pasakyti, ko cia bliaunat, kad vyras nevaisingas, o mano vyras serga vežiu ir per kelius artimiausius metus greičiausiai mirs. Tai kuri dabar nelaimingesnė? Sakyčiau, kad geriau prisilaikom nuo to reitingavimo.
Man asmeniškai (kaip minėjo ir Garnelis) bandymas iš naujo pradėti procedūras kelia nežmonišką nesėkmės baimę. Galėčiau daug apie tai parašyti, bet tai ne ta erdvė.
Prisijungčiau į moterų grupę su antriniu nevaisingumu su mielu noru .
as taip pat mielai prisijungciau i grupe prie moteru su antriniu nevaisingumu
kai nusprendziau teketi, nuejau pas gine profesore del moterisku problemu, gavau pati ziauriausia smugi, man pasake jog as niekada neturesiu vaiku padariau viska, kad tik tureciau. patikekit, tai nebuvo lengva, sunku apie tai galvoti tvardant asaras. tada buvau dar jauna ir turejau laiko. dabar laikas per velus, o skausmas nemazeja, vis kyla mintys uz ka man tokie kryziaus keliai taip as turiu dziaugsmeli, bet man dar labiau sirdi drasko, kai dukros akyse kaupiasi asaros, kad neturi nei brolio nei seses, o visi draugai turi. kaip vaikui paaiskint......... ji sako as esu labai gera, klausau, esu mandagi, o dievulis sesutes neduoda
kai nusprendziau teketi, nuejau pas gine profesore del moterisku problemu, gavau pati ziauriausia smugi, man pasake jog as niekada neturesiu vaiku
padariau viska, kad tik tureciau. patikekit, tai nebuvo lengva, sunku apie tai galvoti tvardant asaras. tada buvau dar jauna ir turejau laiko. dabar laikas per velus, o skausmas nemazeja, vis kyla mintys uz ka man tokie kryziaus keliai taip as turiu dziaugsmeli, bet man dar labiau sirdi drasko, kai dukros akyse kaupiasi asaros, kad neturi nei brolio nei seses, o visi draugai turi. kaip vaikui paaiskint......... ji sako as esu labai gera, klausau, esu mandagi, o dievulis sesutes neduoda
Mergaitės mergaitės.
Kaip mes vis interpretuojam kitų tekstus, kaip skaitom tarp eilučių.
Vienos bėgt nori, kitos pyksta.
Ir lyg varžomės kam blogiau, kam skaudžiau. Visoms skauda. Ir skausmas, kokio stiprumo bebūtų, nėra privalumas, velniop jį.
Kai žmogus kenčia fizinį skausmą, kokia liga besirgtų, jis yra malšinamas.
Tai ką jau kalbėti apie sielos skausmą. Tik šitą turim malšint pačios, bet kokiais būdais. Savarankiškai ar su pagalba.
Tai kokio galo mes čia varžomės kam blogiau. Tai taip beprasmiška.
Linkiu visoms būt sveikoms, laimingoms ir vaisingoms.
Kaip mes vis interpretuojam kitų tekstus, kaip skaitom tarp eilučių.
Vienos bėgt nori, kitos pyksta.
Ir lyg varžomės kam blogiau, kam skaudžiau. Visoms skauda. Ir skausmas, kokio stiprumo bebūtų, nėra privalumas, velniop jį.
Kai žmogus kenčia fizinį skausmą, kokia liga besirgtų, jis yra malšinamas.
Tai ką jau kalbėti apie sielos skausmą. Tik šitą turim malšint pačios, bet kokiais būdais. Savarankiškai ar su pagalba.
Tai kokio galo mes čia varžomės kam blogiau. Tai taip beprasmiška.
Linkiu visoms būt sveikoms, laimingoms ir vaisingoms.
niekada nieko nelygindavau, bet kai tau drebia i veida jog dziaukis kad turi viena ir tylek, tai zinot........
as taip pat kuo nuosirdziausiai visoms linkiu sulaukti savo stebuklu. ir tikrai sventai tikiu kad taip ir ivyks
as taip pat kuo nuosirdziausiai visoms linkiu sulaukti savo stebuklu. ir tikrai sventai tikiu kad taip ir ivyks
Iškilus bėdai, sutuoktiniai išgyvena keturias stadijas: sutrikimą, pasipiktinimą ir abejones, lytinių santykių atšalimą, galiausiai pasineria į depresiją.
manau, kad cia rasanciuju dabar si stadija, nes visos pykstasi
gerai, kad nors internetu galima isreiksti savo pykti.
gal ir gerai, kad pystam ir irodinejam savo tiesa, nes gal vienodom patirtims nebutu diskusijos
manau, kad cia rasanciuju dabar si stadija, nes visos pykstasi
gerai, kad nors internetu galima isreiksti savo pykti.
gal ir gerai, kad pystam ir irodinejam savo tiesa, nes gal vienodom patirtims nebutu diskusijos
Guliu dabar ligoninej, regis, greitu laiku turetume supuot savo antra stebukleli, bet visos tos bedos neuzsimirsta 
Lygiai taip pat jaudina isgirsta zinia, jog tavo draugui nesiseka susilaukt vaiku, vis dar susiguziu matydama kitas besilaukiancias nors pati esu nescia galybe minciu, galybe isgyvenimu, su kuriais vienai paciai tikrai nelengva tvarkytis. Manau, kad tikrai reikalingos atskiros temos, nes prisiminus savo isgyvenimus, kai dar neturejom dukrytes, atrode, kad sulig gimimo diena viskas baigsis ir kitaip but negali, bet laikas bega ir tai nesibaigia dabar mintys sukasi, kad galbut gimus antram prieisiu pabaiga arba nebeliks laiko ir palengva viskas uzsimirs, galbut 
Lygiai taip pat jaudina isgirsta zinia, jog tavo draugui nesiseka susilaukt vaiku, vis dar susiguziu matydama kitas besilaukiancias nors pati esu nescia galybe minciu, galybe isgyvenimu, su kuriais vienai paciai tikrai nelengva tvarkytis. Manau, kad tikrai reikalingos atskiros temos, nes prisiminus savo isgyvenimus, kai dar neturejom dukrytes, atrode, kad sulig gimimo diena viskas baigsis ir kitaip but negali, bet laikas bega ir tai nesibaigia dabar mintys sukasi, kad galbut gimus antram prieisiu pabaiga arba nebeliks laiko ir palengva viskas uzsimirs, galbut
o kas jums ka drebe i veida? Kiekviena cia pasisake kaip galvoja, kaip jaucia, kodel jus isskaitot kazkokius drebimus ir pykstat?
QUOTE(Zemaiciuke @ 2010 08 18, 08:58)
niekada nieko nelygindavau, bet kai tau drebia i veida jog dziaukis kad turi viena ir tylek, tai zinot........
QUOTE(euromergele @ 2010 08 18, 10:33)
o kas jums ka drebe i veida? Kiekviena cia pasisake kaip galvoja, kaip jaucia, kodel jus isskaitot kazkokius drebimus ir pykstat?
visai nepykstu, cia kaip kiekvienas supranta. man skaudu
o del ko manau neverta ir diskutuot
sveikos
kazkaip siandien dar pagalvojau, o gal tokia profesija galetu patarti/parasyti kazkokiu atsipalaidavimo pratimu, saviitaigos, savikontroles ar pan. kazkokiu universaliu psichologijos "prijomu". galbut ne visos nori/gali dalyvauti grupeje, gal kitos nedrista pasisakyti, taciau skaito sau tyliai...
dar pamasciau, o gal yra kazkokia metodika, kaip analizoti save, kaip suprasti save, nuo ko pradeti tai daryti, kaip isiklausyti i save, nes isivaizduoju, kad daznai yra noras, skausmas, bet gal priezastys tai visai kitos, o kai zinai priezastis - viskas paaiskeja. turiu minty pvz - kodel taip skauda tas nevaisingumas, vienam - nepatogu del isoriniu visumenes priezasciu, kitam - del dar kazko. visiems turbut skirtingai, bet jei suvoktum priezasti - gal tada ateitu ramybe.... nezinau net, ivairiai bandau galvoti.
kazkaip siandien dar pagalvojau, o gal tokia profesija galetu patarti/parasyti kazkokiu atsipalaidavimo pratimu, saviitaigos, savikontroles ar pan. kazkokiu universaliu psichologijos "prijomu". galbut ne visos nori/gali dalyvauti grupeje, gal kitos nedrista pasisakyti, taciau skaito sau tyliai...
dar pamasciau, o gal yra kazkokia metodika, kaip analizoti save, kaip suprasti save, nuo ko pradeti tai daryti, kaip isiklausyti i save, nes isivaizduoju, kad daznai yra noras, skausmas, bet gal priezastys tai visai kitos, o kai zinai priezastis - viskas paaiskeja. turiu minty pvz - kodel taip skauda tas nevaisingumas, vienam - nepatogu del isoriniu visumenes priezasciu, kitam - del dar kazko. visiems turbut skirtingai, bet jei suvoktum priezasti - gal tada ateitu ramybe.... nezinau net, ivairiai bandau galvoti.
