Kaip neprarasti optimizmo ieškant darbo

darbo funkcijos, kolektyvas, darbdavys iseini ir nieko nebesinori... neesu leipi gelele, bet pasirodo iki manes ir po savaites pabegdavo.. o va per krize man nepradirbus nei menesio jau 3 zmones isejo...

Bet ar niekas nekeiciama, ar nieks nepriklauso nuo paties darbuotojo?
Ta prasme, geranoriskos idejos, kaip ir ka galima keisti, kad butu geriau..kad atmosfera geretu, kad jauku dirbt butu??
Juk sunku suvokti argumentacija, kad darbdaviui noretusi, kad darbuotojai lakstytu, keistusi, keiksnotu ar eitu kaip i vergove...

Isties...

Nuo darbuotojo priklauso maziausiai. Gali per galva verstis, bet taip nieko ir nepasieksi. Patyriau savo kailiu. Kuo daugiau stengiesi tuo blogiau. O viskas buvo dar kai krizes nebuvo.

as geriau patylesiu jiems turbut

Nenoriu nuliūdinti, bet taip bus ir toliau, nes darbdaviui atrodo, kad ieškaisi tik iš reikalo, ir kadangi negausi taip greitai tokių pareigų kaip anksčiau, beigi tikėtina, direktorės atlyginimo, ir ne tik kad būsi nemotyvuota darbuotoja, bet ir situacijai pagerėjus pabėgsi. Ir gali kalbėt ką nori, mažai ką įtikinsi, deja. O gal dar ir bijo kad ta ex-vadybininkė su tavim, patirties daugiau turinčia, nesusitvarkys.

Nes vienok kad ir maža įmonė, nuo direktorės iki vadybininkės karjeroje nemažai laiptų žemyn. O kadangi pas mus vertinama daugiau buvusios pareigos nei tu pati.. Nebandei persivadint CV?



Aš pusantrų metų be darbo sėdėjau (dirbau marketinge visą savo karjerą), ir tokių atsakymų buvo labai daug.. bet reikia išlaukt - va aš pavyzdys matyt būsiu toks - kai jau kažkam užsireikė, tai net dviem įmonėms iškart.
Nepasiduok

Ateinu cia paskaitinet, kad visai neuzsigrausciau ir man su darbo paieskom prastai sekasi, ypac kai mazam mieste guvenu Bet tokie kaip Jusu zodziai padeda nosi kilstelt auksciau

nenusimink kada nors viskas susitvarkys. As irgi is mazo miestuko. Labai ilga laika darbo neturejau. Ieskojau bet kokio, net skirtingus CV surasiau. Jau buvau puolus i nevilti ir net susitaikius su mintim, kad niekada darbo negausiu. Bet nutiko, kaip jau ne viena perskaityta internete tiesiog nereali istorija. Viena ryta paskambino vyras ir pasiule darba. Sutikau. Vakarop paskambino moteris ir pasiule darba savo firmoj. Sutikau! Paskambinau tam vyrui ir atsisakiau. Dabar dirbu jau antras menuo, darbas nera lengvas, bet man patinka, o ir apmokamas neblogai. Tiesa, jis neilgalaikis, tik vieniems metams (paskui firma uzsidarys), bet as dziaugiuosi, kad dirbu! Atgijau! Vel pradejau bendrauti su zmonemis (ne tik su vyru ir katinu), pagaliau vel atsirado noras ir galimybes puostis, bendrauti ir galu gale netgi... sypsotis. Nes zmogus, ilgai nedirbdamas, pradeda jaustis nepilnaverciu. Darbas tikrai daug pakeicia, daug duoda. Tai ne vien pinigai.
Robi24, dabar, kol nedirbi, pamegink ziureti i tai kitaip. Investuok laisva laika i save. Tikiu, kad negali sau leisti lankyti kokius nors kursus, bet kitaip lavink save. Mokykis ko nors (kalbu, rankdarbiu ar skaitinek kokias "protingas" knygas). Maziau galvosi apie nedarba ir maziau grausiesi. Ir tikek - VISKAS BUS GERAI!

Robi24, ačiū, mieloji - kad tik padėtų kaip sakoma

Alexandra.R. - pritariu tai minčiai. Tikrai galiu pasakyt, kad "prasofinau" dalį tų pusantrų metų, tai sąžinė graužia gerokai dabar - išties, tai yra investavimo į save laikas.
Ir nebūtina čia pult tobulintis kursuose ar dar kažkur - reikia per tą laiką nuveikti kiek įmanoma daugiau visko, kas malonu ir dar ir naudinga. Nes patikėkit, laikas taaaaip greitai pralekia..

Sveikutės,
na aš tai pasinešiau į knygų skaitymą, nuo meilės romanų iki psihologinių, savęs pažinimo ir pan.
Nežinau, ar čia mane pradeda slėgti paieškos, ar senstu ,
ar kad pradedu labiau gilintis į save, bet vis labiau mane pradeda traukti kitos sritys.
Aišku, koja tam kiš, kad nėra patirties Užburtas ratas

islepinti dabar darbdaviai. Jiems dar atsirugs, nes pakilimo metais verke, kad nera darbuotoju! viskas vel gris i savo vezes laikykites brangiosios, susirasit visos savo svajoniu darbeli.




Vakar buvau pokalbyje. As dirbu ir turiu nemaza darbo patirti, magistra....ale uzmaciau darba kuris man tiktu ir patiktu, nusiunciau CV ir pakvete i pokalbi. Pirmas etapas. algos paprasiau na kukliai - 2200 ant popieriaus. ~ 1600-1700 i rankas (siuo metu gaunu ~ 2000 i rankas gaunu tik darbas sunkus) TIK NEGALVOKIT KAD ESU BUOZE IR ATEJAU PASIGIRTI
TIESIOG noriu pasidalinti savo aptirtimi. Imone yra viena stambiausiu, tarptautine ir pan......algos nerealios...... tai kai pasakiau kiek noriu, uzklause "cia i rankas!!!!" ????? na as paaiskinau, kad dabar gaunu ne ka maziau .esu issilavinusi, su patirti.......veido israiska pasikeite iskart
Ant galo tik paaiskino, kad bus dar ne vienas etapas....tipo as dirbanti ir neturiu kur skubeti man rodos as atpuoliau. Matyt turejau minimumo paprasyti kad itikciau ai dar specialiai paminejau , kad turiu vaiko! nors ir neklause aisku priduriau, kad jau didele ir neserga

nenoriu izeisti cia personalo atrankos specialisciu, kurios reiskiasi del PADAVALKU su magistru ir pan.....
kad Jums gerbiamoji su tokiu poziuriu dar tobulet ir tobulet

o GERAS SPECIALISTAS UZ minimuma neis pas jus dirbti ir laukti kol malonesit alga pakelti .

merginos!!! linkiu Jums sekmes!!!!!!! nenukabinkite nosies . As jus suprantu ir palaikau


p.s. kartais kai darbe pavargstu (darbas sunkus) noriu, kad mane atleistu, nes kazkaip paciai ranka nekyla iseiti . Bet greit laukia atostogos!

Atsižvelgiant į kainas ir mokesčius, kokie yra Lietuvoj, tai tikrai tokia suma nėra daug. Išnauddotojai
Geri darbuotojai žino savo verte Kol bus tokiu kurie leidžiasi išnaudojami tol ir aiškins darbdaviai, kad už 1500 lt dirbt yra rojus.

Pilnai sutinku su tavo nuomone

Aisku labai suprantu ir palaikau tas kurios sutinka ir uz minimuma dirbti, juk kai nera pinigeliu ir vaikuciai alkani, tada uz bile kiek eitum . Tik noriu palaikyti ir pasakyti, kad situacija tikrai pasikeis i geraja puse


" GYVENIMAZ ZEBRA, JUODA BALTA, JUODA BALTA:
YRA DU SIO sakinio variantai : 1) O GALE VISTIEK SIKNA
2) ARBA STOJI ANT BALTOS LINIJOS IR EINI TIESIAI BALTA LINIJA

P.S. drauge pakviete i Dublina keliom dienelem. Skrisiu i svecius, bet giliai sirdyje noreciau apsiziureti, gal emigruoti ? Jei ne del musu, bent del vaiko ateities ....