QUOTE(Uva @ 2005 09 20, 19:05)
Aš tai sakiau po vestuvių jau tikrai negyvensiu nei su savo tėvais, nei tuo labiau su uošviais.
Ir ką jūs manot, jau greit bus metai laiko kai mes gyvename su vyro tėvais.

Sutariame gerai, bet man jau pabooodo ir visa tai ima eeerzinti
Ieškomės jau savo būsto, bet dar neradome, o gal jau radome?
Vakar kaip tik apžiūrėjome butą, kuris man, dabar galvoju, yra visai nieko... 


Ir ką jūs manot, jau greit bus metai laiko kai mes gyvename su vyro tėvais.


Sutariame gerai, bet man jau pabooodo ir visa tai ima eeerzinti


Ieškomės jau savo būsto, bet dar neradome, o gal jau radome?


As irgi taip sakiau ir sakysiu. Buvo laikas, kai gyvenom su draugo tevais, bet tik todel, kad pirkom/remontavom savo dabartinius namus ir nebuvo iseities. Tai truko keleta menesiu. Viskas buvo okay, bet tik todel, kad zinojau, jog TUOJ issikraustysiu ir kad tai nera taip blogai. Bet NE UZ KA negyuvenciau kartu su tevais. Na... neskaitant kokiu extra situaciju, kai privercia gyvenimo salygos. Bet tik ne savo noru.


Cia mano nuomone... zinau keleta poru, kurie dziaugiasi gyvendami su tevais

