mes jau pusantru metu turime savo buta. Isproteciau, jei reiketu gyventi su kurio nors tevais. Siaip labai puikiai sutariam su abiem tevais, bet tik ne GYVENTI kartu. Mane labai varzo, slegia vien minti, kad tai ne vien tik musu namai, bet dalinames su tevais.
Taigi... kaip gyvenom, taip ir gyvensim atskirai. Tik tevams bus maloniau pazistamiems sakyti, kad ju vaikai gyvena ne susimete, o kartu.
Verta visą gyvenimą lipti į viršūnę, kad kartelį iš ten spjauti apačion