mane tevai vien dirzu ir zeminimu auklejo. Buvo savo vaikui sudavusi, tai taip sirdi suspaude (net pati verkiau) kad taip pasielgiau. Tai dabar tik zodziais bandau susisneketi. Nes nenoriu, kad mano mergyte uzaugtu ir pyktu ant mus (mane ir vyra) kaip as pykstu ant savo tevus. Nes tikrai buvo begale situaciju ku8r galima buvo apseiti be dirzo.
esu keletą kartį gavus, bet aplinkybių neatsimenu, išskyrus vieną kartą, buvau tikrai verta...mama sako:eik atsinešk rykštę. Tai baisiausia bausmė ir buvo ta baimė, kol ėjau.jaučiu mamai net pagailo manęs su tokiu snukeliu, nes vieną kart ir tegavau 
Gaudavau nuo tėvo ir diržo, ir per veidą ranka trankydavo. O kartais perverdavo tokiu klaikiu žvilgsniu, kad sustingdavau. Niekada jo nemylėjau.
Nesu gavusi. Ir nebuvo mūsuose net garsinama diržu. Bet fantazijos nestokojanti mama už prasižengimus sugalvodavo sunkesnių bausmių, tad tuomet atrodydavo, jog diržas yra gėris - nuplakė ir laisvas.
Ypač skaudu būdavo, kai už kažkokį nusikaltimą neišleisdavo savaitgaliui pas močiutę, kur buvo tikra laisvės oazė. Arba tekdavo atsisakyti (ar atitolinti) kažkokius taip lauktus malonumus...
Ypač skaudu būdavo, kai už kažkokį nusikaltimą neišleisdavo savaitgaliui pas močiutę, kur buvo tikra laisvės oazė. Arba tekdavo atsisakyti (ar atitolinti) kažkokius taip lauktus malonumus...
Esu uz prasikaltimus gavusi
Nesu gavusi iš vis nei su diržu,nei su ranka. Ir niekad negalėčiau savo vaikui ko nors panašaus padaryti 
gaudavau, bet savo vaiko neisdrisciau paliesti, tai tevu nemokejimas bendrauti su vaikais, ju paciu klaida
mus lupdavo net del to kad ne ten atsistojome, kad tevas girtas ir pan
mus lupdavo net del to kad ne ten atsistojome, kad tevas girtas ir pan
mus tai mušdavo ir dažnai. ir diržu, ir ausis lupo, ir už sprando griebdavo mama nagais, net sudraskydavo... todėl NIEKADA mokykloje nesuvokdavau, kodėl eilėraštukuose apie mamą kalbama apie švelnias rankas, meilę ir t.t. Bijojau gaut lupt už dėmę ant striukės ar sudaužytą daiktą, tuomet meluodavau, o už tai dar daugiau gaudavau.... mamai dar dabar neatleidžiu, nes ji mušdavo dėl bet ko,
Na man tekdavo vaikystėj gauti dažnai, nuo mamos regis gal tik kartą, nes nevalgiau to, kas namie buvo (tuo metu buvo prasta situacija su pinigėliais), na taip gal ir buvo už ką, bet aš šiuo atveju geriau kitaip bausčiau, geriau nenori nereikia negu diržu..nuo tėčio gaudavau dažnai, gaudavau ir su gerais laidais..už bet ką, atsikalbinėjimus, išdaigas, nepateisinsiu šito elgesio niekada, džiaugiuos kad tai teliko slogus prisiminimas.
ateityje savo šeimoje tikrai nenorėčiau net pagalvoti apie vaiko mušimą diržu, nemanau kad tai padėtų, paauglystėj jau vistiek susiformuos asmenybė tokia kokia norėsis, tada diržu nepasivanosim..pliaukštelėjimas per užpakalį ranka dar galima pateisinti kažkiek, bet visgi..reikia ugdytis kantrybę, visi buvome vaikais
ateityje savo šeimoje tikrai nenorėčiau net pagalvoti apie vaiko mušimą diržu, nemanau kad tai padėtų, paauglystėj jau vistiek susiformuos asmenybė tokia kokia norėsis, tada diržu nepasivanosim..pliaukštelėjimas per užpakalį ranka dar galima pateisinti kažkiek, bet visgi..reikia ugdytis kantrybę, visi buvome vaikais
