Aš tai neturiu dar irgi kitos autorės meškiuko, kažkaip ir pinigų gaila
, bet labiau dėl to , kad neturiu dar kur gražiai pasidėti, kad nei vaikai nepasiektų, bet ir svečiai matytų. Bet šiaip esu jau pačiupinėjusi lietuvių mūsų siuvėjų daug meškiukų - nepakartojamas jausmas čiupinėti ne savo meškiuką. Kažkaip man (gal kvaila, aišku) labiausiai visada krenta į akis ir svarbu yra, kaip meškiukas prikimštas, koks jo svoris. Man kolekciniai meškiukai labai tuo ir patrauklūs, kad jie sunkūs, jauti, kad kažką turi rankoje
na, paskui labai žiūriu į akytes, nes jos - sielos veidrodis
Dar jeigu yra aksesuarai ar drabužėliai, žiūriu ir jų kokybę, kad nebūtų nuterlioti, "plastmasiniai" ar pan. Va, o daugiau man nėra labai svarbu nei siūlės begalinis lygumas, nei kailiuko kryptis ar pan. Nes manau, kad rankų darbas tuo ir patraukia, kad jis yra palyginus su mašinos drbu kreivas, vingiuotas ir pan. Taigi -svarbu kad nebūtų suterliota, išplyšę kas nors ar išlindę kas neturėtų būti išlindę. Bet tai čia mano tokia nuomonė, mano kriterijai. Manau greit greit ir aš jau įsigysiu kokį meškiuką, baisiai noriu, o jau ir lentynas esu susigalvojus, kokių noriu, kur galėsiu susisodinti viską, ką turiu gražaus.
