Kas lemia žindymo trukmę?

kai man buvo bedu su maitnimu as kreipiausi i zindymo konsultantes (kuriu tel. numerius gavau gimdymo namuose) ir i gyd. K. Vitkauska, o i skyrelius kuriuose bendraujama apie viska buvau pasiskundus kad kazkas vyksta ne taip kaip turetu, bet patarimu klausiau tu kurie yra profesionalai

taip kad jeigu labai "parinates" tai klauskit gal geriau zhmoniu kurie tikrai yra ismanantys, o ne pavieniu, kur kaip saket, kad zindymo "stazas" ne ka ilgesnis negu jusu

o del moralizavimo, tai forume nejauciama balso intonacija ir veido zhmogaus mimikos nematai, labai sunku izvelgti ar cia zmogus piktai raso ar tiesiog nori padet
as irgi megeja esu "skaldyti" patarimus, bet jeigu matau, kad moteris tikrai supranta ir zino ka daro tai palaikau jos poelgi, bet daznai buna, kad moteris nesupranta, maitina taip kaip maitindavo pries dvidesimt metu
tokiu atveju kai moteris sugalvoja nusitraukti piena ir pasiziureti kiek jo yra nu tai kaip gali tyleti? tai ir pasakai ir isaiskini viska kaip kas yra, nes butent nezhinojimas labai daug ka lemia

O ar žinote, kad nemažai moterų net ne pačios sugalvoja taip daryti, o gydytojų patartos? Pati gavau tokį patarimą, tai iš tikrųjų nežinojau net kaip reaguoti. Pasimečiau. Galva palinksėjau ir tiek... Čia, forume, taip pat teko ne kartą skaityti pasisakymus mamų, kurioms gydytojos rekomenduoja nusitraukti pieną, kad matytų, kiek jo yra. Tai ką tada bekalbėti?... Vat ir galvoja mamos, kad daro teisingai.

Miela Ada, ačiū už pritarimą Daug smagiau pasijutus ne kažkokiu vienišu išsišokėliu.
Be to matau, jog žinių ir informacijos reikalingumo aptarimas ir čia išlieka aktualus.
Taigi pabandysiu dar kartelį užsukti pas nėštukes

Issaket mano mintis.
As ,manau, kiekviena moteris instinktyviai nori isnesioti ,pagimdyti ir ismaitinti savo vaikeli. Ir jei kas nesigauna tose srityse pergyvena ir save grauzia, tada gal ir atrodo ,kad ir kiti kazkaip zemina ar teisia, is aplinkiniu girdim daznai, tai ka norim girdeti. Matai kartais, kad moteris kazka daro neteisingai, norisi padeti, pasakai kaip reiketu daryti, bet neklauso ,o isizeidzia supranti tada ,kad galbut nereikia kistis, kad kiekvienam savo
O kas surista su vaikais , tai viska reikia per save tikrinti ir isjausti , visada gali prisiklausyti kokiu tik nori patarimu, bet tam ir yra sava galva, kad paciai nuspresti. Siaip laikais svarbiausia ne viska zinoti paciai, bet zinoti kur susirasti informacijos, kai jos reikia
Papildyta:

is tikruju , tai svarbu. Kaip mano drauge sake, pagimdyt pagimdziau labai lengvai ir greitai, nes i tai visa demesi buvo sukaupusi, o ka dabar sako toliau su tuo vaikeliu daryti nes visa info apie tai praleido pro ausis, per kursus
Manau apie zindyma mes tiek dar mazai zinom, tik apgraibom uzciuopiam kazka, bet po truputi juk aiskinames. Dar galetumet ir i anglu klb isversti, tureciau kam padovanoti siaip jau uzsisakiau, kad ta knyga man cia atvestu, skaitysim jau vien virselis labai graziai atrodo
Dar Lietuvoj gan gerai , vis tiek dauguma bent kazkiek maitina ar stengiasi. Va kai pamatai baisu vaizda Airijoj, kai dauguma nemaitina...zinokit baisu, kaip vienas airis vyras apie savo vaikus sake, kad labai skiriasi tas kuris buvo zindomas ir tas, kuris net neparagavo mamos pienuko vaikai tokie apsnude, apduje atrodo. Vezimukas, zindukas, paskui pirstas, bonkute su misinuku , paskui su coca cola, salia koks pliusinis meskiukas, pampersai ...ir taip iki kokiu 5,6 metu, kartais ir ilgiau. As jau kazkur rasiau, kad Airijoj pries 30 m gydytojai gimdymo namuose aiskino, kaip nesveika yra zindyti ir kaip gerai yra misinukai
Dabar paskaiciau www.yahoo.com, kad 23 proc britu suauge vis dar miega su pliusiniais zaisliukais....tai ar ne del to, kad vaikystej buna neismylimi , atskiriami nuo mamos, kitoj lovoj, kitam kambari su soske burnoj ir salia meskutis, vienintelis dalykas prie ko galima prisiristi...nes mamos dabar lekia bega , dirba, zindyti nepatogu, vargina.... Zindymas, ne tik vaikelio pamaitinimas, tai visai kitoks gyvenimo budas

Man irgi atrodo BŪTINA dar nėštukėms pateikti teisingos info apie žindymą. Turiu puikų pvz, mano kaimynė panašiu metu kaip ir aš pagimdė mergytę, tik ji jau nebemaitina, nes "baigėsi pienas". O kai pasakiau, kad taip būt negali , tai močiutė į akis šoko - aišku, kad gali, man irgi taip buvo. Taigi jei jaunoji mamytė būtų daugiau info pati paieškojus ar iš daktarų teisingos info gavus, nereiktų alai vadovautis mamų ir močiučių patirtim (kuri, kaip jau spėjau įsitikinti ne visada yra teisinga) ir būtų toliau savo mažylę maitinus.

Va būtent, informacija, jos prieinamumas - be galo svarbu. Tik turėdama visą tą informaciją, aš galėjau savarankiškai pasidaryti išvadas, kurios man leido sėkmingai ir ilgai žindyti toliau. Kitaip tariant, pamaitinti vaiką mišinuku, jei jis alkanas ir pieno nepakanka, ir atgauti ramybę, poilsį, gerą nuotaiką, o kartu ir pieną. Nes aš žinojau, kaip tai daryti, o tai žinojau tik darydama išvadas iš informacijos apie žindymą. Nemažinant žindymų skaičiaus, išlaikant 3 valandų ar mažesnius intervalus, ir mišinuką (nedidelį, bet pakankamą alkio nuraminimui kiekį, pvz., 60 ml 4 mėnesių kūdikiui) pasiūlant tiktai po to, kai vaikas jau išvalgė abi krūtis, tačiau nori dar. Ir palaipsniui mažinant primaitinimų skaičių (jeigu matai, kad po kažkurio maitinimo krūtimi didelio noro valgyti dar nereiškia, tada 'nusukti" tą primaitinimą ir sekantį kartą duoti krūtį ne po 3 valandų, o po pusantros). Daktarėlis galėtų atsižvelgti ir į tokią, kaip mano, patirtį, nes, atrodo, kad jis ją ignoruoja, nes ji netelpa į jo standartus. Bet ji vadinasi "ir vilkas sotus, ir avis sveika". Nes dabar kartais susidaro įspūdis, kad žindymas išaukštinamas kaip savitikslis dalykas ir vertybė, aukščiau, nei vaiko gerovė, sveikata, sotumas, gera nuotaika, ramybė.

Man asmeniškai žindymo trukmę lemia tai, kad aš noriu žindyti, tikiu, kad galiu ir atkakliai to siekiu. Kai kūdikiui buvo iki 2 mėn., jis neprivalgydavo, pieno nebūdavo, krūtis buvo net "užsidegusi" (turėjau 40 laipsnių temperatūros) po ko norėjau nutraukti žindymą ir pereiti ant mišinuko. Bet, močiutės patarta, geriu labai daug vandens ir pieno turiu. Mums jau 3 mėn ir 11 dienų, bet vis dar sėkmingai maitinu. Būna tokių krizinių dienų kai pienuko rūksta, bet rankų nenuleidžiu, žinau, kad viskas bus gerai
Papildyta:


aš irgi taip darau, kai pienuko kartais trūksta. Pažindau iš abiejų krūtų, o jei neprivalgo, dar papildomai duodu mišinuko kokius 60 ml.

Na ir super, net neabejoju, kad žindysite ilgai ir sėkmingai, kiek tik pati norėsite. Nes pieno gamybai svarbu reguliarumas, žindymo dažnumas ir gera nuotaika (tiek mamos, tiek vaiko). O ką vaikas valgo ar nevalgo per "pertraukas", papams vienodai šviečia. Žinoma, jeigu nesuduosite tokio dydžio porcijos, dėl kurios vaikas praleis sekantį maitinimą krūtimi. Nes sumažėjus paklausai, sumažėtų ir pasiūla. Primaitinimas, jeigu jis daromas protingai, nesumažina pieno kiekio, o gali ir padėti jį padidinti (kai mama tampa rami, nes jos vaikas sotus ir patenkintas, laktacija pagerėja). Čia aš matau pagrindinę žindymo propaguotojų klaidą. Mišinukas - blogis, jokiu būdu, jokiu atveju ne. Jie ką, prisiima atsakomybę už išsekusius kūdikius reanimacijoje?

Savo zindyma (nors gimdymas baigesi cezariu) - jo pradzia, eiga ir pabaiga galechiau pavadinti sekmingu ir nuostabiu gyvenimo patyrimu.
Pas budistus yra toks priezodis- gyvenk sia diena..manychiau tai labai tinka zindymui ir jo trukmei apibudinti..
Kad as galiu nezindyti, man tik vieninteli karta sukirbeno, jau po cezario..bet kai vaikas isikibo i kruti..buvo aisku, kad tai imanoma..Tereikejo ismokti taisyklingai tai daryti..Klinikose pasitaike shaunus personalas..is jo as isgirdau, kad zindant teks apseiti be ciulptuku, buteliuku ir kazkas is vaiku gydytoju pasake auksinius zodzius, i mano klausima, kaip zinoti, kada ji reikia zindyti, kaip atskirti jo verksmus..Ji sake, stebek, jausk ir ismok gyventi taip, kaip tau diktuos tavo vaikas...Jis geriausiai zino, ko jam reikia...ir kiek..
Man tai buvo kelrode zvaigzde ir iki siol yra auginant sunu toliau. O griztant prie zindymo, Klinikose teko isklausyti ir zindymo specialistes paskaitas..net ne viena, o dvi..as po to nepatingedavau ja pasisaukti po kelis sykius per diena, kad ji pastebetu, ar gerai tai darau..ar supratau ir ismokau...
Dar vienas geras dalykas, jei vyras kartu su tavim klauso zindymo paskaitas..Vyrai kai ka sugeba izvelgti tiksliau ir pagauna esme techniskiau, nei mes moterys..del to, as zindant namie paprasydavau vyro mane pastebeti..Jis man labai padejo ir namie nepamirshti zindyti, kaip keistai kai kam tai beskambetu - techniskai...
Lygiai taip pat graziai nutraukus zindyma..palaipsniui, isiklausant i vaika...as tiesa sakant kai nustojau maitinti, net nepastebejau, kaip krutyse baigesi MP..Jos niekuo nepasikeite, nei skaudejo, nei pritvino..visiskai nieko..

Tad tik gaila, kad Zindymo knygos i mano gyvenima atejo jau baigus zindyti..bet dziaugiuosi, kad man sekesi, taip, kaip ir buvo patariama ir aprasyta..

o del ko zindyti nesiseka..taip, tai galvoje..galbut nesugebejime ieskoti iseities..galbut stoka ryzto ir uzsispyrimo ir siek tiek isminties..
Gydytoju tikrai nera tobulu..bet tikrai ir yra savo darbo zinovu...jei netektu su tokiais susidurti, arba tiesiog ieskoti informacijos internete del tu dalyku, kurie tau rupi, galbut as taip pat klaidziochiau ruke..

Bet paziurejus i savo drauges..ju zindziusiu ir ilgai ir taip pat sekmingai bus kokios 5..Mano anyta tais laikais zinde abu savo sunus po 8 menesius...Vadinasi tai imanoma..tai nuo zmogaus priklauso.

zinoma, kad vertas!! ir labai svarbu, kad mamos dar nesiodamos vaikiuka suzinotu apie zindyma galimas kliutis ir nemalonumus. Tuomet jos jausis tvirciau, ir gales galvoti savo galva, o ne tarkim misinuka kisancio personalo ar bobuciu:)
Nors as, tiesa sakant, ir pati nescia budama net nesusimastydavau paskaityti apie maitinima ar dometis tuo placiau, per nesciuju kursus pakankamai daug isgirdau(kadangi lankiau pas moteri, kuri labai stipriai agituoja uz zindyma), bet manau jei butu kile didesniu bedu, tu ziniu tikrai nebutu uzteke...
Noriu pasakyti, kad zindymas nera kaina mamos sveikatos, tiesiog jeigu yra itampa ar blogai jauciasi mama, kad vaikiukas daug verkia ir pan, nereikia uzsisklesti reikia prasyti pagalbos artimuju(priziurint leliuka), kol dings ta itampa, ir nereikia del to atsisakyti maitinimo:)) Na o jei jau taip atsitiko, kad teko duoti vaikiukui misinuko jokiu budu saves nekaltinti, o priimti tai ir gyventi toliau be savigrauzos:)

Miela Erszbeth,
Taip, aš prisipažįstu, jog pačiu geriausiu kūdikiui (tokio amžiaus kai dar nereikia papildomo maitinimo) laikau maitinimą vien tik motinos pienu tiesiogiai iš krūties ir todėl jį pirmiausia propaguoju. Būtent toks yra ir gamtos siūlomas būdas, atėjęs dar iš tų laikų, kai nebuvo nei mišinukų, nei buteliukų, nei čiulptukų. Civilizacija, ypač 20 a. pradžios ir vidurio, tą natūralų būdą buvo pasišovusi sureguliuoti pagal savo laikrodžius, svarstykles ir susigalvotas taisykles. Iš to išėjo vos ne totalinis motinų „mažapieniškumas“ ir „nesugebėjimas maitinti krūtimi“. Tos veiklos padariniai dar ataidi šiandienos mamyčių (ir daktaryčių, neretai, taip pat) abejonėmis ir klaidomis. Toms abejonėms išsklaidyti ir supratimui išugdyti reikalinga informacija. Kadangi išsamesnio spausdinto lietuviško žinių apie motinos pieną ir žindymą šaltinio lig šiol dar nebuvo, aš ir surinkau tai, ką pats sužinojau iš kitų šaltinių ir per trisdešimtmetę savo - vaikų gydytojo - patirtį, į 300 puslapių knygą „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“. Iš Jūsų teiginio „susidaro įspūdis, kad žindymas išaukštinamas kaip savitikslis dalykas ir vertybė, aukščiau, nei vaiko gerovė, sveikata, sotumas, gera nuotaika, ramybė.„ man nesusidaro įspūdis, jog Jūs ją visą perskaitėte. Gal mums vertėtų vėl susitikti šioje diskusijoje ir tada...

O Jūsų asmeninė patirtis ir žmogiška, gerbtina ir vertinga. Aš jos neignoruoju , bet ir neskubėsiu kelti sektinu pavyzdžiu viešoje literatūroje. Per trisdešimt darbo vaikų gydytoju poliklinikoje mačiau kaip daug daug atvejų tas kompromisinis „atrodo, kad mažėja pieno, todėl lakinai duosiu kūdikiui ir mišinuko, kol vėl mano pieno padaugės“ taip ir nuslysdavo nebegrįžtamai į maitinimą vis didėjančiomis mišinukų porcijomis, kol ganėtinai greitai su žindymu būdavo visai atsisveikinama.

Mielos mamytės, Ar šiandien dažnai būna kitaip? Ar gražus Erszbeth patirties pavyzdys, kai mišinio buteliukas būna tik laikinas motinos krūties ir jos pieno „pavaduotojas“, dabar labiau būdingas? Ir jis jau nebetampa trumpos žindymo trukmės dažniausiąja priežastimi?

mano aplinkoje nebuvo tokio pavyzdzio kaip Erszbeth
mano drauges, giminaites arba maitina-maitino TIK MP arba kaip saket pradeda didint mishinuko dozes