Knygų skaitytojų klubas 69 tema

Dolitle, gal galetum man ja uzsakyti (noreciau ir toliau skaityti rusiskai)?
[/quote]
Bus padaryta/užsakyta.

Kiekviena perskaityta knyga kažką duoda ir turi savo paskirtį. Aš lyginčiau tai su kinu ar maistu, labai beje mėgstu su juo lyginti Juk negali visuomet valgyti tik sunkius ir sudėtingus patiekalus, norisi ir lengvumo, ir desertų, ir aštrumo ir kt. Taip ir su knygomis. Reikia pasijuokti, primityvo apie žmonių santykius, detektyvų, trilerių. Tai tikra atgaiva, o ne laiko gaišinimas. Po to visai kitaip skaitosi sunkesnioji ar labai rimtoji literatūra.

Man "Frajus ir yra tokia lengva, atostoginė pramoga. Pernai prieš pat Kalėdas susirgau, teko gulėti porą dienų lovoje, tai šita knyga (3 dalis perskaičiau) buvo pats tas . Ir gaila, kad ji taip greitai susivalgo. Nors ir lengva, man ši knyga nėra primityvi.

Kaip man patinka visokios tokios diskusijos Tema pagyveja, islenda is savo tamsiu kampeliu uzsislepe skaitytojos... o svarbiausia, atsiranda proga dar syki pasakyti tai, ka ir taip visi zino... bet vis tiek kazkas uz liezuvio traukia! Taigi, stai mano trys kapeikos desertu tema...

Faktas, kad vienadienes knygos suteikia tik vienadieni malonuma - bet juk daugumai musu tokio malonumo kartais reikia, ypac jei skaitome daug. Jei skaitymas yra retas ir itin branginamas malonumas, tai isivaizduoju, kad gal ir nesinori skaityti tokiu knygu, apie kurias po keliu savaiciu jau nieko neprisiminsi. Bet kaip kulinarijos, taip ir literaturos gurmanu tarp musu yra palyginus nedaug - o visiems kitiems kartais norisi ir paprastesnio maisto Svarbiausia, kad racionas butu subalansuotas, ir lengvi desertai netaptu kasdiene nuodeme, nes juk visi zinom, kad nuo per didelio saldumynu, ypac nelabai kokybisku, kiekio ne tik svoris auga, bet ir skonio receptoriai pamazu atrofuojasi

Man siuo metu irgi toks laikotarpis, kai labiau norisi visokiu desertu. Bet manau, kad jis praeis, ir vel noresis kazko rimtesnio, o kad taip nutiktu greiciau, baigusi Fraju emiausi "Auksinio sasiuvinio" ir dabar megaujuosi letu skaitymu, kai kas kelios pastraipos norisi sustoti ir pagalvoti apie tai, ka perskaitei. O kai baigsiu sia knyga, gal imsiuosi kokio trilerio, o gal pagaliau ciupsiu Prusto antraja knyga, kuri seniai i mane ziuri. Dar nezinau...

Bet, langana, jei jau tau paciai atrodo, kad pripratai prie desertu ir rimtu patiekalu nebesinori, tai gal metas imtis priemoniu? Olandai turi toki pasaki: "zin moet je maken" - pazodziui "nora turi pats susikurti" (t.y. padaryti taip, kad vel noretusi). Imkis kokios rimtesnes knygos, kad ir pries savo valia is pradziu, ir pamatysi, kaip itrauks. O desertu juk nebutina atsisakyti - svarbu tik saiko neprarasti
Papildyta:

Aciu, Dolitle!

Paskutiniu metu ne vieną padedu į šalį tam kartui, jei jaučiu, kad skaitydama nejaučiu to malonumo, su kuriuo nusiteikiu skaityti. Ir neprievartauju savęs, negailiu tos knygos nei kiek. Padedu ir imu kitą. Nenoriu laukti, kad po 100 -tojo psl. galbūt atsivers man trečioji akis ar pagausiu kablį, net gi tingiu laukti to momento. Ir man nesvarbu "ką žmonės" pasakys, jei skaitysiu tik "balalaikas" ar dažniau, nei rimtesnes. Svarbiausia savęs neprievartauti. Kalbant apie lengvųjų pasirinkimą vietoj sudėtingų.

Visgi yra knygų, kurios vertos pastangų. Arba bandyt sugrįžti prie jų po kelerių metų ar net kelių dešimtmečių, kai gyvenimo patirtis bus jau kitokia.

Ka zmones pasakys, be abejo, nesvarbu, juk ne del kitu knygas skaitom Bet va del to "svarbiausia saves neprievartauti" tai nevisai sutinku. Prievartauti nereikia, zinoma, bet svelni "prievarta" kartais gal ir nepakenktu, ypac jei lengvu knygu norisi vis dazniau (nors anksciau noredavosi ir sunkesniu) ir tam nera jokios akivaizdzios priezasties. Nes kazkaip labai jau paskutiniu metu isigalejo tas malonumu kultas - daryti tik tai, kas malonu, kas lengva, nereikalauja jokios itampos, etc. Is esmes viskas teisingai, bet jei istisai va taip sau pataikauti, tai tikrai greitai galima pasiekti tokia busena, kai tik tu lengvu malonumu ir norisi. Nes prie visko priprantama, o ypac prie neipareigojanciu malonumu Niekam asmeniskai netaikau, kiekviena turi ir zino savo riba - ir jei jauciam, kad ta riba perzengta, tai gal ir verta save truputi paprievartauti ir pameginti sugrizti is uzribio. Ne del kitu, o butent del saves, del to gilesnio, ne vienadienio malonumo, kurio juk irgi esam vertos, ar ne?

Aš manau, kad knygų pasirinkimas labai priklauso nuo to ko žmogui reikia. Vieni nori proto mankštos, kiti informacijos dar kiti tiesiog malonumo. Trileriai yra gerai, tuo, jog juos skaitai skaitai ir nesuki galvos dėl nieko, prasivalo smegenys. Užverti ir pamiršti apie ką buvo paantrinsiu Jūržolei, kad juos skaitant visada kyla rizika, jog po to lėta, ne veiksmo knyga nesiskaitys. Bet kiti gal būtent to ir tikisi iš skaitymo

Aš asmeniškai noriu informacijos arba emocijos iš skaitinių. Tarkim dėl informacijos mėgstu visokias biografines, realių įvykių ir pan knygas. Net ir visose aukščiau išvardintose "musulmoniškose" knygose aš ieškojau tradicijų, papročių, paprasto kasdieninio gyvenimo. Man tas "nuskriaustų moterų" likimas buvo antram plane. Kitos norėjo aštrios emocijos, joms dzin tie papročiai. Ir kiekviena gavom to ko norėjom.

Yra knygų kuriose man svarbi ne informacija, kažkoks jausmas, išgyvenimas (tarkim man "Keliautojo laiku žmona" ir "Stiklinis gaubtas" buvo tokios). Iš vis mėgstu ir lengvas ir sunkesnes, bet ten turi būti aprašyta ne tik įvykiai, o jų motyvacija bei tai kas vyko herojų galvose... Va koks mano kriterijus

Jūržolė labai taikliai viską apibūdino

Man ir lengvesnių metas dabar

oi ne, po keliu trileriu dar vienos panasios knygos visiskai nebesinori. Bent jau man. Tada jau rankos pacios tiesiasi prie geros neskubrios knygos, kuria galetum letai skaityt ir megautis.

Ups... tai kad as taip nesakiau Man, kaip ir saintlinai, perskaicius pora detektyvu ar trileriu, paskui norisi ko nors letesnio/gilesnio, atsvarai. Sotumo jausmas isijungia, ko gero Aisku, jei ta sotumo jausma ignoruosi, tai galima prie jo ir priprasti, ir noresis vis daugiau to pacio - mano mintis butent tokia buvo.

Luiziana, Saule^ - jūsų knygos jau pas mane. Rašykit man až ką darom toliau