Dažniausiai staigmenas darau aš

maniškis gal ne tokios lakios fantazijos

Keturių metų draugystės proga sugalvojau padaryt staigmeną, bet nežinojau kaip SB išviliot iš namų, nes turėjau viską paruošti

Priprašiau jo brolio, kad jį išsivežtų kurnors porai val. Na, atėjo, sako palekiam biškį iki pardės. MB sutiko, tai kai nuvežė jį visai į kitą miestą, į baseiną

nieko jam nežinant. Visą kelią MB kartojo: "Nieko nesuprantu"

Na o aš tuo tarpu turėjau laisvą plotą ir ruošoiau staigmeną namie. Ant koridoriaus durų užrašiau "Priimamasis", ant mūsų kambario durų - "Palata nr.4" (nes 4m sukaktis

), pati persirengiau med.seselės mini suknute (apsirūpinau prieš dieną iš sexshopo), lova balta paklode iki žemės užtiesiau, ant lovos iš 30 rožių sudėjau didelę širdį; virš lovos prie lubų daug raudonų širdelių prikarpytų ant siūlų prikabinau, ant žemės pribarščiau, ant staliuko žvakučių pridėjau, uždegiau; šampanas, taurės, braškės, romantiška muzika

Kai grįžo MB visus sukčiais išvadinęs, pamatė užrašą "priimamasis", pradėjo juoktis, sako kas čia dabar???

mane pamatė - žado neteko, o aš sakau: "Na ką, ponas X, girdėjau, kad jum su širdim jau 4 metai negerai?". Prašom praeikit į palatą

MB išvis neteko žado, kai viską pamatė

O aš jam : "renkitės prašom"

Po to sekė masažas su aliejais

Po to gavo kelias užduotėles ieškot spec.širdelių, pagal "šilta šalta", kol pagaliau rado dar ir dovaną nuo manęs ta proga kuri kabėjo lauke ant medžio šakos
Vienu žodžiu buvo super super
Po savaitės dar kartu tą progą atšventėm ir Kanarų salose
Papildyta:
QUOTE(mintyse @ 2006 09 05, 17:29)
Viena iš itin įsiminusių staigmenų mano vyrui įvyko dar prieš mūsų vestuves. Buvo likusi savaitė iki mūsų vestuvių. Penktadienis... Po darbo mano tuomet dar tik būsimas vyras gavo žinutę tą ir tą valandą laukti namuose ir būti pasiruošusiam išvykti iš namų. Grįžtu, pasisveikinam ir išvažiuojam. Automobilyje jam užrišu akis. Matau, kaip jis nekantrauja, kaip jam smalsu sužinoti, kur jį vežu. Dar apsuku pora ratų aplinkui, kad nesusigaudytų, kur vežu ir taip atsirandam Aleksoto oro uoste. Išlipa su mano pagalba, bet jau po truputį pradeda gaudytis, kur esam, visgi aplinkinių garsų nenuslėpsiu

Kai suprato, kad tikrai skrisim lėktuvu, dar ilgai negalėjo atsipeikėti. O kai pilotas davė palaikyti vairalazdę ir pačiam pamanevruoti šiek tiek, dar ilgai mačiau tas spindinčias akis, kurios ir reiškė didžiausią padėką ir susižavėjimą. Po skrydžio mūsų dar laukė romantiška vakarienė restorane, pasivaikščiojimas paupiu...

Tuo metu jaučiuosi, kaip pati gavusi staigmeną.

o kad man MB tokią staigmeną