
To rikitiki, taip, as gyvenu dvieju valstiju sanduroje: mano namas stovi JNebraskos pusej, bet savo akis galiu ganyti ir S. Dakotos pusej... Netoli musu yra vienas is indenu genciu Headquartier, tai kai pravaziuoju, jauciuosi kad buciau patekus i Kiplingo aprasymus. Ir indenu vardai labai keisti. O moteriskes ypac jaunos ir dar jei pirma karta maisytos, tai jau labai grazios.
Cia as tik viena su savo aukle taip aplinka grozimes ir zavimes: indenai, prerijos, taipiau etc., jauciames kaip Karl May drauges, bet vietiniams, cia viskas tas pats, o apie indenus visai stengiasi net negirdeti. Keista.
Sory, cia buvo ne apie maista, o apie mano aplinka, bet kadangi pavasareja, tai dabar ziuriu per langa ir galvoju, kur man reikes jau kita menesi issinesus lauko baldus savo surelius ir "servilata" rytais valgyti
