Pasipiršimo istorijos

papasakosiu ir as savo istorija
Gyvenom kartu jau beveik 3 metus, kažkaip tėvai pakalbėdavo, kad reikia tuoktis, bet... mums vis nebuvo laiko
Tai va ... paprastai labai retai pykstamės, bet vieną dieną kažko baisiai susibarėm, ir... jis dingo trumpam... grįžo nešinas gėlėmis ir gražia žvakide su degančia žvake, prikalbėjo daug gražių žodžių ir paprašė tapti žmona, buvau be žado, negana aprėkiau baisiausiai, o jis
Žiedelį rinkomės kartu

Na mes jau kuris laikas draugavome ir jau pakalbedavom apie vestuves, bet vis dar atideliojom, nu tipo pinigų trukumas Šiemet vasario 25 su draugais šventem LEGENDOJE, paskui jai užsidarius 4 nuvažiavom į autostradą UŽEIGA PRIE KELIO, ten besedint, kavinėj aišku žmonių pilna, maniskis brinkt ant kelių - Myliu ir mylesiu, noriu su tavim nugyventi likusi gyvenima, noriu su tavim tureti vaiku ir t.t. ir t.t. Aišku apsižliumbiau, draugai irgi beveik apsiašarojo......... Aišku atsakymas buvo TAIP Musu gimtadieniai kovo 7 ir kovo 15, tai sventem kaip tik per viduri kovo11, tai pareiškimus nunesem 9, tai kad per gimtadieni visiems paskelbem apie vestuves. Kai nešem pareiškimus, dar trūko maniškio ištuokos liudijimo, tai kai nuejo sekantį karta ir galutinai užregistravo. kovo 15 . Tai maniškis gimtadienio proga gavo dovanų žmoną

...Nieko Jus, laimingosios, nesuprantate apie romantika Valentino diena, Kaledos, gimtadienis... O man balandzio pirmaja pasipirso!

...Nerasysiu isties nerealiai katiniskos ir romantiskos pasipirsimo istorijos, bet galiu pasakyti, kad del tos ypatingosios datos, mano Katinas mane pazadino praejus keletui minuciu po vidurnakcio ir dar karta paklause, ar busiu jo zmona - kad nebegaleciau issisukti, kad pajuokavau

...Va taip ir buna, kai susitinka du katinai ant to paties auksciausio Kauno pastato stogo

na va as irgi pagaliau prisiruosiau papasakoti savo suzadetuviu istorija. Tai ivyko daugiau nei pries metus, praeitais metais birzelio 18 d. Mano brangusis kaip tik tuo metu buvo grizes is uzsienio, ir laukdamas manes, nes as tuo metu buvau isvaziavus i Lenkija, planavo. o suplanavo tai nuostabiai
visu pirma pasake,kad bus staigmena, as aisku nenujauciau net kokia. pasipuosiau ir mes isvaziavom, man uzriso akis, kad nieko nematyciau. buvo labai sunku taip, vaziavom ilgokai, nes pasirodo, kad specialiai aplinkiniais keliais vaziavo, kad tik as nesuprasciau kur vaziuojam. bet nebuciau as, jei nebuciau atspejus, bet tai padaryti padejo du gulintys policinkai tada paklausiau, ar ne prie Kauno mariu vaziuojam?jis man ne, bet vis delto ten vaziavom. Atvaziavom, islipom is masinos ir jis pradejo mane kazkur vestis,kadangi nieko nemaciau tai buvo sunku eiti, bet jis buvo salia tai padejo. Atejom, tada jis man atriso akytes ir pamaciau toki vaizdeli: isnuomavo kateriuka, stalas buvo papuostas, geles, sampanas ir t.t. ilipom, paplaukiojom, as jau pradejau nujausti kas manes laukia, laukiu laukiu, o jis man nesipersa....paplaukiojom po Kauno marias, buvom labai grazioj vietoj, Meiles ilanka vadinasi. Parplaukem ir nieko tada vel uzriso akis ir vedasi toliau... Na iejom i kazkoki pastata, dabar zinau tai buvo viesbutis, uzlipom i antra auksta, atidare duris ir liepe palaukti kelias minutes, o tada jau nuriso akis. visur zvakes, dar daugiau geliu, sampano tada pasodino mane i kede, uzleido grazia muzika ir pradejo man sokti viliotini, nu ir kaip as galejau nuo tokio vaizdelio nesivilioti? tada besokdamas istrauke viena rozyte is pamerktu, atsiklaupe ant keliu ir man pasipirso as aisku pasakiau Taip! kas seke paskui nepasakosiu
dar ir dabar saugau ta dirbtine gelyte, kurioje buvo ziedelis.
niekad nepamirsiu to vakaro, na ir saunuolis mano suzadetinis, o jau greitai ir vyras

Na o man pasipirso 2003-2004 m naujuju metu nakti. Su draugais kaip tik sventeme pas mus namie, isejome 12 val isgerti sampano i kiema, o po 12 val. manasis priklaupe ant kelio, man uzmove zieda ir pasake, kad nori su manimi buti visa gyvenima, buvau labai sugluminta ir pasimetusi, nes kazkaip cia nauji metai, cia sampanas ir dar toks grazus gestas

Mes jau draugavome 1.5 metu. Siais metais 3menesiams isvaziavau praktikai i Belgija...manau, tas isvaziavimas buvo tik i nauda, isitikinome, kad negalime vienas be kito ir nepraejus ne menesiui, neiskentes katinukas atleke manes aplankyti...isbuvo net 3 savaites ir jei ne darbas turbut iki galo butu pasilikes taigi, kol as dirbau jis turejo daug laiko viska apmastyti nors aisku, jis jau atvaziavo su planais taigi, suorganizavo 1 dienos kelione i Paryziu (ilgiau negalejau del darbo) Na, as aisku be jokiu nuojautu vykstu i Paryziu...nors ne...buvo nuojauta, kad kazkas bus, tik nezinojau kas...nes man labai buvo keista, kad jis taip su uzsidegimu norejo pamatyti Paryziu ) Buvo kovo menesis, ir labai labai grazi sauleta diena, ten visi prie Eifelio boksto pasitiese dekiukus deginosi (O Lietuvoj kiek zinau tuo metu buvo sniego iki keliu)...Prie Eifelio boksto buvo milziniska eile, bet mums butinai reikejo pasiekti boksto virsune (dabar jau aisku del ko ) taigi mes jau paciame virsuje, kur atsiveria pasakiska Paryziaus panorama...as nieko nenutuokianti, dairausi aplinkui, groziuosi mieto panorama...mano katinukas apkabina mane ir praso duoti rankyte as aisku pagalvojau, kad siaip nori susikabinti...(ot nesusipratele ) tik pajauciu, kad mano rankytej dezute, o tada suprantu kas per velnias vyksta bet as stoviu apsalus ir net nezinau kaip elgtis, tada jis paeme zieduka, atsiklaupe ir paprase teketi uz jo...jauciau kaip abu jaudinomes, kad as net is to jaudulio nesugebejau istarti TAIP, o tik galva palinksejau Anyway, niekada nepamirsiu Paryziaus ir Eifelio boksto......tai buvo nuostabiausia diena mano gyvenime

O maniske butvo tokia. maniskis gryzo ish danijos po 3 menesiu vaikstinejom po parduotuves apsipirkinejom, kaip ir planavom tuoktis, bet suzadetuviu ziedelio dar nebuvau gavusi. Tai i viena uzsukam, tai i kita juvelyrine parduotuve, klausia koks ziedelis man patinka? o man nei vienas i aki nekrito, nes kadandgi ash nesioju tik sidabra, tai norejau balto aukso. ir kazkaip uzejom i pramones maxima ir pamaciau toki, apie kuri svaigau visa diena!pasimatavau -tiko liuks!kita diena reikejo likti po darbo ir ruostis konkursui, man padeti atvaziavo ir maniskis. dirbom dirbom, o jis sako trumpam lekiu, tuoj grysiu, nu gerai galvoju lek. ish darbelio ishejom 3 val nakties, ziuriu kazkaip jau namo per aplinkui vaziuojam,kai pasuko link santakos jau supratau, kad vaziuojam pabut i musu pamegta vietele, bet vis dar abejojau. ishlipo ish masinos, ish bagazines ishsitrauke kokio puses metro skermens puokste atejo prie mano dureliu, atidare, pakviete ishlipti. Is to soko net visko nepamenu ka sake, zinau kad sake, kad nori su manim praleisti likusi gyenima, kad begalo myli ir tt, kalbejo daug, bet mano protas ir nuostabos ne viska uzfiksavo. iteike puokste, padave dezute, atidariau ... ir ishvydau ta mano ishsvajota ziedeli uzmove man ant desines rankos pirshtelio... taip ir susizadejom
tiesa dar kai pirko parduotuvej toj, atejo ir sako - man sita, tai viena pardaveja sako tai zinokit reikia matuot, kazin ar tiks mergaitej, o kita tuo tarpu ish kito gali sako - tiks tiks vakar matuotis buvo uzvedes:)

Na maniškis gal ne pats romantiškiausias, bet šiurpuliukų buvo labai jau daug Buvo mūsų draugystės metinės, važiavom į Trakus, lyg ir draugystės atšvęsti, vaikštinėjom visą dieną ir visur, papietavome kavinėje (fantastiškoje šalia Trakų) ,na kadandi metukai kai draugavom kažkokią dovanėlę maniau jog gausiu , ir kadangi laiką praleidau fantastiškai, tai ir noras gauti dovanėlę išgaravo . Jau diena ėjo į pabaigą ir viešnagė po Trakus taip pat, einant iš Trakų pilies atgal per tiltą (per Trakų ežerą), maniškis sustojo ir stovi, apsikabino mane, galvoju ko jis čia sustojo ir stovi, na galvoju vakaras nuostabus šilta... o jis išsitraukia žiedelį ir sako, kad mane begalo myli, kad nori praleisti su manim visą gyvenimą, ir t.t. tada paklausė ar sutinku būti jo žmona , atsakymas buvo TAIP , ašarytė net ištriško, šiurpuliukai ir dabar laksto prisiminus, dar ilgai stovėjome stipriai apsikabinę. Tuomet važiavome į jo šeimos namelį prie ežero tan manęs laukė rožės ir šampanas, na ir likęs vakaras

O va čia rožės kurias gavau , tikiuosi pavyks įpelti

P.S. žiedelis buvo kaip tik

Sveikutės, mano istorija:
prieš šešis metus ėjau su drauge iš kino ir priėjome gatvę kur ji gyvena, buvo gražus lapkričio vakaras, sniegas, šaltis.... Ir žiūrim kažkokie vaikinukai su dviračiais raižo, draugė ir sako: "Žiūrėk kokie mano kaimynai." Po tų žodžių man iš karto krito į akis jis(mano vyras), galvoju koks jis žemas, bet kiek pas jį raumenų ir tą vakarą mes likom tik dviese, susipažinom, pasišnekučiavom, stovėjome prie tokio didelio akmens prie jo namų, tas akmuo buvo mūsų susipažinimo vieta ir tada jis palydėjo mane namo. Aš dar buvau su kuprine o jau buvo 10 valanda vakaro(dar nuo ryto nebuvau namie, kaip išėjau į mokyklą....). Pareinam ir sakau čia mano namai, o jis man ir sako nemeluok, aš pas tų senių pieną imu.( o tie seniai mano seneliai, mes su tėvais buvom atsikraustę pas juos gyventi), sakau jam jie mano seneliai, o jis tik aiktelėjo. tada gavau nuo mamos pylos....oi gavau.......
Nuo to vakaro kiekvieną dieną susitikdavome. Įsimylėjau jį iš pirmo žvilgsnio, o jis mane. Tada pradėjome rimtą draugystę ir beveik po penkių metų:
ateina jis ir sako važiuojam truputuką kai kur, aš jam sakau kur, o jis paslaptingas, nervingas nieko man nesako. Privažiuojam prie akmens mūsų susipažinimo simbolio, jis išlipa iš mašinos, pasikveičia mane į lauką prie akmens, išsitraukia dėžutę su žiedu ir 5 gražias rožes ir klausia manęs ar būsi mano gyvenimo moteris, ar būsi mano žmona?. O aš apsiliejusi ašarom, sakau jam taip žinoma ir tada abu apsikabiname, o aš iš laimės verkiu kaip mažas vaikas. Buvo labai smagu, o žiedukas kaip tik.
Dabar mes jau metai laiko kaip vedę. o tas akmuo vis dar stovi prie mūsų namų ir yra mūsų meilės simbolis.
Tikiuosi per daug nenusikalbėjau čia.

mes tai visai neplanavom jokiu vestuviu... draugavom apie 3.5 metu. nesam romantikai, nesvenciam metiniu ir t.t. Kartais pasvajodavau apie vestuves... suknele... bet maniau, kad jei zenysimes, tai tik kai as busiu nescia ir nesukau galvos, nes gyvenam kartu ir viskas ciki.
Pries gera menesi pareina maniskis namo gerokai po vidurnakcio (zaide kasi su draugais kaip kiekviena savaite). As jau miegojau, bet jis pazadino mane meiliai apsikabindamas. Sako "ar noretum buti mano zmona?", mano reakcija "Kaaaa?! Is kur cia sugalvojai?" As tiesiog nesitikejau, kad jis taip sumastys, nes jis sakydavo, kad jam zenybos neduoda tokios svarbos, as irgi panasiai masciau. Ir se tau.. Paskui snekejom visa nakti, sake, kad seniai maste ir kad as esu tas zmogus, su kuriuo nori buti ir t.t. Nemiegojau visa nakti (isskyrus vakare iki jam griztant), o sekancia diena turejau eiti i darba. Taip visa diena ir prabuvau nemastydama apie darba, o galvodama, ar cia is tikro buvo, ar juokas... Po poros dienu nunesem pareiskimus, tai buvo rimtai, o ne juokas.
Beje, jokio suzadetuviu ziedo nebuvo... tokie jau mes. Man jo ir nereikia.

Sveikos mergaitės,
Na nutariau ir aš prisiminti ir papsakoti, kaip maniškis man pasipiršo .
O tai atsitiko trupiti daugiau nei po metu draugystės, 2005 m vasario 12 d. kadangi valentino diena isėjo pirmadieni, tai jis nusprendė pažymėti šią gražią diena šeštadieni,nors aš apie tai nieko nenutuokiau Atvažiavo pas mane ir sako apsirenk ką nors ir važiuojam prie jūros pasivaikščioti. As apsirengiau labai paprastai, kelnės, megztukas, paltas ir pirmyn...
Na visų pirma nuvažiavome prie jūros, buvo labai graži diena...Vaikščiojom po palanga, kurioje tą savaitgali buvo labai romantiška, nes labai daug porelių iš visos lietuvos ten tikriausiai buvo suvažiavusios Šv.Vakentino dienelės švesti , vaikštinėjo visi susikabine oi
Kadangi buvo šeštadienis nutarėm pasilepinti ir pasilikti palangoje...Na nuvažiavome i viešbuti "Meduza" kuriame ketinome nakvoti ir apie kuri galvojau, kad atsitiktinai čia atsiduriau, tačiau......Tada viskas ir prasidėjo , labai nustebau kad administratorė jau mūsų laukė ir nuvedė tiesiai i liukso kambarį...Paskui pasakė, kad mūsų laukia speciali meilės dienos vakarienė restorane, kambarys buvo papuoštas širdelėmis,žvakėmis, šampanu ir t.t....Oi kiek ten visko gražaus buvo
Tada jau pradėjau kažka suvokti, buvo labai nejauku, kad restorane, kur visi su vakariniais rūbais, aš su megstuku ir kelnėmis sėdžiu, oi kaip buvo nejauku....Bet vakarui įpusėjus ir išgėrus vyno taurę atsipalaidavau Mes valgėme, mūms griežė smuiku, jaučiaus kaip pelenė patekus į rūmus...Kai gryžo į kambarį, ten per visa siena langas įdėtas, ir atsidarius jį truputi girdisi jūros ošimas atsiklaupė ant kelių ir paprašė tapti jo žmona... Aš buvau tokia pasimetus, nes man tai buvo išties netikėta, šiaip jis nėra labai romantiškas , tai nuo po tokio jo veiksmo tylėjau kokia pora minučiu, kol ištariau "TAIP". Naktis buvo nuostabi, pro tą didžiulį langą latėsi kaip krenta didelės baltos snaigės, o tokia rami žiemos gamta tiesiog kerėjo.....Niekada to nepamiršiu.............

O man pasipiršo naujųjų metų naktį, nieko ypatingo, tiesiog labai netikėtai...Nusprendėm tuoktis ir t.t., net negalvojau kad piršis, bet jis taip padarė...