Sveikutes merginos, kadangi ispudziai dar patys svieziausi, tai bandysiu su jumis pasidalinti geromis emocijomis.
Tiesa pasakius, pas mus kaip pas arabus viskas suplanuota buvo atvirksciai
pasipirsta dar nebuvo, o jau organizavom tevu susitikima, nes geresnes progos kaip Collinso koncertas mastem, jog gali ir nebebuti (mano tetis melomanas ir siaip visi prie muzikos
). Taigi likus savaitei iki susitikimo as jau pradejau nervintis, vis galvojau, kad kol neturim ka svarbaus jiems pasakyti, tai gal nebutina ju pazindinti, bet bilietai buvo nupirkti ir jau niekur nedingsi. Apie tai, kas ivyko diena pries koncerta, as net nesvajojau. O ir vaikinas mano ne is tu romantiku, kurie eiles kasnakt deklamuoja, taigi nieko ispudingo ir nesitikejau
O buvo taip: pradesiu nuo to, jog dirbu as tokioje tarnyboje, kad kartais tenka padeti kolegoms ir dalyvauti operacijose, kur vyksta kratos, apziuros ir pan., o juk moteri turi apziureti tik tos pacios lyties atstove
Taigi as 5dieni po darbo priplanavusi kruva reikalu: 4val. atvaziuoja durininkas, uzbaigti istatyti duris, reikia nupirkti ta ta ta ir dar ta, sutvarkyti buta, juk sekancia diena tevai atvaziuoja, o juk buto paziureti atvaziuoja. Zodziu, tik mintyse planuoju kaip su draugu leksim ten ir ten...ir skambutis i darbini telefona, girdziu virsininko balsa, sako: "Uzeik trumpam". Ieinu i kabineta, ten sedi keli bendradarbiai, virsininkas sako: "Tau siandien teks vaziuoti i operacija, prase is musu skyriaus poros kolegu, kad padetu". Nu galvoju sakes, kodel siandien, nu kodel? kodel mane? kas per operacija? Sako, nieko nezinom, vietoje papasakos ka reix daryti, 15.30 isvaziuojat. Parasau vaikinui, jis man paskambina visas ituzes, kodel neatsisakiau, kaip dabar suspes viska ir pats darbais apsikroves, nevalges laksto. Zodziu, sedziu, parinuosi, salimais sedintys kolegos ramina, kad truks gal kokia valandele ir viskas. Nu ka, apsiraminu ir susitaikau, kad duru istatyti nespes, butas bus netvarkytas ir viska tex suspeti padaryti 6dieni. Isvaziuojam su kolega. Tiesa, operacija vyxta Trakuose. Vaziuojam, plepam, juokiames, dar atsimenu pasakiau, kad tas juokas cia blogai baigsis
Jam ten skambina kolega is veiksmo vietos, sako vaziuokit ten ir ten. As klausiu kuris cia skambina, jis sako: aj, nezinau, nauju ten prieme kazkokiu, net vardu neatsimenu. As jam pritariu, kad prieme tiek nauju, jog nebezinau su kuo sveikintis, o su kuo ne. Zodziu, pasukam link Uzutrakio dvaro. Sakau, ten va zirgynas yra tam dvare, bet jau issikele biski kitur( as megstu jodineti, tai daznai bunu ten). Rodau kolegai kelia kur vaziuoti, kad nenuklystumem, sakau: tikiuosi cia ne zirgyna supakavo
Ir ziuriu ant kalnelio trys zirgai su raiteliais ir masina stovi, o kai nelabai matau is toli be akiniu, sakau kolegai: *****, mano zirgyna supakavo! privaziuojam, islipam, o ten mano Brangiausiasis ant vieno is zirgu sedi. As issiziojusi, ka tu cia darai, mazdaug. Jis sypsosi, sako: sesk ant zirgo. Gerai kad nors ne su sijonu buvau ta diena
Kolega dingo net nepastebetas, liko man issiziojusiai sesti ant zirgo. Na ka, jojam. Jojom link Uzutrakio dvaro, as jau pradejau atsigauti, atgaminti visus kolegu zodzius, tai juokiausi visa kelia, negalejau patiketi, kad cia viskas taip vyxta. Pasukus link paciu rumu, pamaciau visur aptverta "stop" juosta, maniskis sako: cia jau Brazius ranka prikiso turbut. As sakau: jo turbut rumus pradejo tvarkyti, mat maciau, kad ten sveciavosi neseniai ir jam netiko ten esanti situacija. Bet iskart pasitaisiau: ne nesamone ant ziemos, kad pradetu darbus. Jojam toliau. Ziuriu fakelai palei kelia stovi uzdegti, is uz kampo, kur atsiveria visas ezero vaizdas i Traku pili, matosi stalas, balta staltiese, raudonos zvakutes, baltos rozes, butelis sampano, dvi taures, groja Enya(musu muzika). Mane palydi prie stalo, atsisedu, gaunu sampano taure, vis dar neina atsitoketi, vaizdas fantastiskas, per ezera Traku pilis matosi(kas ten buve galit isivaizduoti vaizda nuo T. rumu), o Maniskis jau klaupiasi ant keliu...ir istraukia tokia skulpturele maza is molio: ant supyniu sedi angeliukas ir velniukas apsikabine, o prie jo prikabinti zodziai: "kartais angeliukas, o kartais velniukas- tokia ta kasdienybe; sutark su jais abiem ir laime neaplenks taves". O tada jau seke rimtoji dalis, su graziais zodziais is Maniskio, mano keliomis asarelemis, mano kalba(nes negaliu pasakyti tik TAIP, turiu ir as pasisakyti
) ir ziedelio uzmovimu ant pirsto. Po tokios dalies beliko skaniai pasibuciuoti, gurkstelti sampano ir ziureti abiems i toli, i Traku pili, i ezera.
Tiesa, po to teko vel grizti su zirgais atgal i ten is kur atjojom. Man tai kaifas, tik Maniskiui truputi skaudejo
Zodziu, esu dar dabar lengvam soke.
Tiesa, sitas musu zingsnis buvo uzfiksuotas tiek kamera, tiek fotiku, kadangi viska suruosti padejo Maniskio du biciuliai tai jie "slapstesi" iki galo uz rumu kolonu ir viska fiksavo. Gal tokio realybes sou ir nenorejau, bet suprantu, jog Maniskiui reikejo padejeju
ir jie man visai netrukde, uztat dabar turim graziu fotkiu is tu akimirku.
Taigi sekancia diena, kai supazindinus tevus ir belaukiant patiekalu, pradejau pasakoti apie vykusia operacija 5dieni, mano mama net issigando, galvojo jau kazkas blogo atsitiko ir kai pradejom rodyti fotkes, kurias dare alia mano kolegos, nelabai dar susigaude, kas ivyko, nes kaip ir as isijaute, kad tikrai vyko kazkokia operacija
zodziu, sunku net atpasakoti, nes kiekviena smulkmena labai svarbi ir brangi
Tai stai kokia ta mano istorija, tikiuosi kaip ir pradzia, taip ir pabaiga bus tokia pat grazi
O nuo suzadetuviu dienos,pradejom mastyti vestuviu data,kuri ivyko po 4 menesiuku.
. Manau, kad tose istorijose turėtum sau naudingų dalykėlių rasti... Gali sugalvoti (jei finansai, aišku, leidžia), kokį nors romantišką savaitgalį pajūryje ar dar kur nors. O po romantiškos vakarienės (arba jos metu) ir įteikti žieduką... Kažkur esu mačiusi, kai į rožės žiedą kažkaip sugeba įkomponuoti tą žiedelį, tik gal kiek baisoka, kad jis neiškristų? Na, čia ir su floristais galima tokia proga pasitarti 
tai vat taip maniskis man pasipirso 
bet jau sakiau, kai grisiu 
o grizus atsiimsiu 
