Tai ir išaušo tas paskutinis rytas, niekur nedingo. Susipakavau daiktus, papusryčiavau ir išėjau savo paso pasiimt. Kaip jau buvau minėjusi, nuo 650 lirų jie buvo linkę nuleist tik 150 - iki 500. O aš paruošiau 400 ir ėjau nusiteikusi nei kurušo daugiau jiems neduot.
Ir neduodu. Kadangi neduodu, tai ir paso negaunu. Kadangi paso negaunu, tai ir neinu niekur. Ir sėdžiu. Stengiuosi ašarą išspaust, o ši, kaip tyčia, nesispaudžia. Diedas vis bamba, kad galiu dar šeimos paprašyt atsiųst. Kokia, sakau, tau šeima, mano du vaikai, galvoji pinigus gamina Lietuvoj likę?

: Ne, sako, tėvai gali atsiųst. Kokie dar tėvai, sakau, jie gi pensininkai, aš pati juos remiu (melas juodas, ale be jo niekaip išsisukt negalėjau). Pasakiau, kad turiu 400 ir daugiau nebeturėsiu niekaip.
Tada jis pradeda piktintis, kad visas kaimas žino apie mano avariją. O ko čia, sakau, stebėtis, taigi kaimas

Aš pati tik dvie žmonėm pranešiau: viešbutyje ir dar kebabų kepėjui, kurio vardo nepamenu. Jis man to kepėjo vardą priminė (paskui aš jį vis tiek užmiršau) ir dar labiau pardėjo piktintis, sko, ko jam pasakojai, čia gi ne jo reikalas. Bet gi čia mano reikalas, sakau. Aš gi turiu kažkaip susižinoti, kaip tokiais atvejais yra daroma. Tada jis man maloniai pasiūlo nueit pas kebabų pardavėją ir išsimušt iš jo reikiamą sumą. Nu čia dabar

Sakau, už ką jis man pinigus turi mokėt, jei aš viso labo esu jo klientė ir vienoj lovoj nemiegu

:
Tyla. Pinigų neima ir paso neatiduoda. Verkt nepavyksta. Žiūriu tada į vieną tašką nemirksėdama ir bandau tą varganą ašarėlę išspaust. Regėjimas neatlaikė tokio pažeminimo ir mano akys sudrėko šiek tiek. Darsyk pasakiau, kad daugiau pinigų nebus. Negi jis tą mano pasą dabar rėminsis ir ant sienos kabinsis? Gi nuvažiuosiu į ambasadą ir susitvarkysiu kaip nors tuos grįžimo reikalus.
Gerai, sako, 400.

Atsimanom reiklaingais dalykais ir atsisveikinam. Nueinu į stotį, nusiperku bilietus iki Stambulo ir tada pasuku link kebabų pardavėjo lavačkos arbatos įkalt. Tik prisėdu ir kad pradedu žliumbt kaip užsukta. Labai gaila atostogų pasidarė.
Staiga atkreipiu dėmesį, kad kebabų pardavėjas sėdi ir plepasi su tuo berniuku, su kuriuo kartu miške buvom

Ryškiai apie mane, nes abu į mano pusę vėpso. Nu šalės, galvoju, papasakos, kaip mes po mišką naktį bastėmės

Ir kaip tik tą naktį, kai mane kebabų pardavėjas norėjo užimt "turiningai"
Paplepa paplepa, susirenka abu savo žaislus ir mano pusėn atžygiuoja. Prisėda prie mano stalo, o aš išsigandau
Nieko baisaus ten nebuvo. Berniukas pasirodė protingas ir supratingas, neprasižiojo apie mūsų naktinius žygius. Kebabų pardavėjas sakė papasakojęs jam apie mano situaciją dėl paso ir jie neva nori man padėti, nes žliumbiančią mane rado ir pamanė, kad aš beviltiškoj padėty.
Pasakiau, kad jau "yardim istemiyorum", nes pasą turiu. Paklausė, kiek sumokėjau, pasakiau, kad 400. Tai mane nuramino ir pasakė, kad žiaaauriai pigiai prasisukau, nes japašoms analogiškoje situacijoje be štukos baksų net prie nuomos punkto pasirodyt neleidžiama. Tą patį man paskui pakartojo ir mano viešbučio šefas, o draudimas, sakė, galioja tik tais atvejais, kai avarijos kaltininkė esu ne aš.
Bananų atnešė, nežliumbt liepė taip pigiai prasisukus. Bet aš gi dėl sugadintų atostogų, o ne dėl pinigų šitaip

Bet nieko jau jiems nebeaisškinau
Dar pasitrainiojau šiek tiek po parduotuves, paskui, kai pietų metas išaušo, vėl pas kebabų pardavėją atėjau pavalgyt. Bet vartydama meniu supratau, kad visai nenoriu nieko kramtyt, tad užsisakiau šaltos arbatos. Aš geriu, o kebabų pardavėjas kaip koks katinas aplink lašinius sukiojasi ir sukiojasi, ramiai pasėdėt neduoda

Prisėdo šalia, suspaudė kumščius ir pro sukąstus dantis iškošė "nebegaliu, drebu visas". Sakau, ko čia dabar drebi

Sako, tu net neįsivaizduoji, kaip tavęs noriu

Paskui labai griežtu tonu pasakė, "einam pas mane". Ir išėjau. Tik ne pas jį. Kad nešiau kudašių iš tos irštvos, tai net dulkių kamuolys pakilo
QUOTE(pupa_uoga @ 2006 11 10, 18:52)
Būtum pamačiusi jo snukį, ir tau būtų nejuokinga

Dar klausė manęs maniakišku tonu, kad tiesiai šviesiai jam pasakyčiau, noriu jo ar nenoriu. Nu negi meluosiu. Tėškiau babkes ir pabėgau, paskui kelių šimtų metrų spinduliu tą jo užeigą lenkiau