Paskutinė mano kelionė į Turkiją

ERA, taigi su amžiumi intuicija "atsidirba". Turkai tokie pat žmonės, kaip ir lietuviai (tiesa, tik labiau "ndp" sindromo kamuojami). Kaip gali atsirinkti lietuvį, kuries daugmaž patikimas atrodo, taip ir turką, jokio skirtumo

Na tai ką, tęsiam toliau

Šiaip vienas dalykas, mane nuteikęs itin nemaloniai buvo tas, kad turkai neįsivaizduoja tiesiog paprastos bičiulystės su moterimi. Na, bent jau aš tokių nesutikau. Kad ir tas, kuris vežėsi mane į Aziją. Jau maniau, kad tikrai padorus, o Marmaro jūros pakrantėje pradėjo lįst laižytis. Kai paprašiau elgtis su manimi pagarbiai, liko nesupratęs ir dar net pradėjo mane šantažuoti tokiais sakiniais, kaip "you dont like me" ir panašiai. Pasakiau, kad tikrai man nepatiksi, jei šitaip elgsiesi. O jis toliau rėžia, kad mes gi esame suaugę žmonės, jis esą nereikalauja sekso su manimi, tik bučinio. Teko paaiškinti, kad bučinys yra "first step to sex", o aš Turkijoje turiu tieeeek daug draugelių, tad jei jie visi mąstys taip, kaip jis, man nebėr reikalo užsiimt tuo, kuo užsiimu, tad staigiai persikvalifikuot į prostitutę ir iš to uždirbinėt babkes. Labai įsižeidė, bet į prabangų restoraną pietaut vis tik nusivežė

Parvežė mane atgal į Sultanachmetą, prasukdamas kitu tiltu į Europą ir aprodydamas pramoninius bei prekybinius Stambulo rajonus. Atsisveikindamas vėl pareikalavo bučinio į lūpas, o gavo tik į skruostą. Labai supyko. Taip ir pasakė.

Vakare manęs laukė pasimatymas su gelbėtojų komanda. Ta pačia, kurios dėka aš žiemą, pametusi bilietus, sėkmingai grįžau į Lietuvą.
Papildyta:
Nuo praėjusios viešnagės Turkijoje žiemą aš nusipenėjau kaip skerdimui ruošiama kiaulė, priaugau net 10 kg. Tad jaudinausi, kad mano mano gelbėjimo komandos kapitonas gali manęs nepažinti ar, geriausiu atveju, pažinęs smarkiai nusivilti. Ir koks mane apėmė džiaugsmas, kai jį sutikusi pamačiau, jog į skerdyklą ko gero važiuosime abu

Nepaisant to, vaikinui mane apglėbti buvo sunkoka. Kadre dar matyti lietuviškos vaišės - svarainių trauktinukė ir saldainiai su likeriuku. Įvertintos 10 balų :



Gelbėtojų komanda - labai muzikali ir plastiška. Tad ir vėl man buvo suteikta galimybė paklausyt turkiškų dainelių su šokiais pokiais





Broliukai dvynukai šią vasarą supanašėjo net labai. Žiemą atskirt juos lengviau buvo


Papildyta:
O šita nuotrauka tai klasiška išėjo Gavau įsakymą ją ištrint, bet kaip galiu, kai toks nesupozuotas kadras gavosi



Kairėje sėdi tokia ukrainietė Viktorija, kuri į Stambulą važinėja verslo reikalais. Ukrainoje turi savo kosmetios parduotuvę, o "užsitavarint" į Turkiją varo. Su tuo biču, kuris būgnina, jinai susitikinėja trejus metus, lygiai tiek, kiek trunka ir jos verslo karjera.

Baik tu, tas tai jokiu būdu šitaip negalėtų Tipiškas musulmonas, kurio pati didžiausia nuodėmė yra nebent ta, kad neturi laiko melsti penkis kartus per parą.

Kai mes jau sukom ratu link Sultanachmeto, jis staiga išjungė muziką. Aš tiesiau rankas vėl ją įjungt ir gavau švelniai per nagus. mat artėjome prie karių kapinių, tad muziką reikėjo išjungt žuvusiųjų už Turkiją garbei. Vo teip vot. O jūs ar išjungiate?

Nors ir nėr kuo čia girtis ar didžiuotis, bet pas gelbėtojus "primiksavau" : Alaus ir trauktinukės kokteiliukas - atominis derinys. Tik kad nepasirodytų per mažai, ukrainietė Viktorija dar šampano atnešė. Tiesa, pratęsimas vyko jau mano gelbėtojo pusbrolio viešbučio terasoje. O vakarėliui baigiantis manęs niekas jau nebeišleido, apgyvendino laisvame kambaryje. Ir kokis gi dyyydelis turėjo būt apmaudas mano gelbėtojui - vos mane paguldė, o aš ėmiau ir užmigau. Komos miegeliu

Ryte mane iškrapštė. Nuvedė pavalgyt, leido internetu pasinaudot. Ten susirašiau su viena turkaite stambulaite, kuri pareiškė didelį norą su manimi susitikti, bet į pasimatymą, padla, taip ir neatėjo. Tad diena buvo skirta pasivaikščiojimams po Taksimą.

Kaip gaila, kd su šia nuotrauka nepersiduoda ir garsas. Na taip neraliai veikinai grojo ir dainavo, kad jų muzika iki šiol man ausyse skamba. Dabar baigiu nagus iki panagių nusikramtyt, kam nenusipirkau jų kompakto, 40 litų pagailėjau. Beje, jokio kepurėlės ar dėžutės smulkiems nebuvo padėta. Jie tiesiog grojo tam, kad žmonės pirktų jų įrašus



Kitą dieną jau turėjome atlaisvinti viešbutį, nes vakarui turėjome traukinio bilietus į Ankarą.

Tai as ir sakau, kad jie labai jau per viena gala masto ir vis tikisi tikisi.Tik gal nera chamai.Nes pabandyk taip su lietuviu isvaziuot oi... kaip galetu pasibaigt.Nors turbut visur visokiu varijotu yra.
O del nuodemiu tai jau jo, pati didziausia kad nesimeldzia,o kitos (pvz. kokia mergycka uzverst), tai baikes, o ne nuodeme.

Smurka, o riebesnes damos jiems labiau patinka. Vat pamenu kai buvau, tai toooooooookia sau buvau patapusi grazi.Ir tas "gelbejimosi ratas" ant liemens neatrode toks didelis ir subine ne kaip "tvarto vartai".O grizau Lietuvon ir vel jauciuosi kaip kokia tankete.
Oi susinervojau einu koniako 20 gr. ir
O tu rasyk, rasyk, bo bais smagu skaityc

Man viens gerbėjas da sumuštiakų prisakė valgyt Bo iki moters idealo dar kelių kilų trūksta O šiaip ten irgi visokių yra. Kai kurie irgi jau yra patapę šiuolaikinės madų industrijos aukomis - tik džiūsneles dievina. Bet mums, riebuolėms, kol kas jos rimtos konkurencijos nesudaro

Būčiau turėjusi tokį pageidavimą, tai būč galėjus tvatintis kelis kartus per dieną ir vis su kitu. Ir netgi atranką prieš tai pasidariusi. Bet jau kas per daug, tas jau nebesveika

Smurka,smurka, graziai tu cia aprasai savo nuotykius turkijoj,kaip ir visada , bet ar tu suvoki,kad tam paciam Stanbule gali taip uzsirauti ,kad tavo net kauleliu niekas neberas, ne visada ta intucija gali padeti.
Turkijoje tokio dalyko,kaip VYRO İR MOTERS DRAUGYSTES NEBUVO,NERA İR NEBUS, kad ir ka vyras sakys...
Prie savo pasakojimu turetum gale vis prideti
" NEBANDYTİ PACİOMS TO TURKİJOJ" , nes matau ,kad tiek daug cia susizavejusiu tavo pasakojimais.

kobryte, tu kaip visada motiniškai mane auklėji

Ant durnių užsirauti galima bet kur, net ir Lietuvoje. O siūlymas nebandyti to pačioms... na, ką aš žinau. Nuo natūros tai priklauso. Pabandyk tu alpinistui pasiūlyt nebekopt į kalnus, pažiūrės į tave kreivai ir vis tiek kops. Taip ir aš. Na, negaliu aš be nuotykių, be adrenalino. Man tik ir rūpi kur panert, nušokt, paskraidyt, palakiot... Jei to nedaryčiau, jau nebegyvenčiau, o tiesiog egzistuočiau.

Jei seksi toliau mano pasakojimą, tai vienoj vietoj jau tikrai mane puskvaiše išvadinsi. Gal taip ir yra. Bet kitaip negaliu. Nemoku. Neišeina.

Tai ties kur aš ten baigiau? A, į Ankarą jau ruošiamės.

Į Turkijos sostinę reikėjo pajudėti iš traukinių stoties, esančios Karakoy rajone, tad teko iki jos vėl plaukti garlaviu Bosforo sąsiauriu. Oras buvo puikus, aplink mirksėjo daugybė švieselių, o naktyje apšviestos mečetės atrodė ne tiek didingai, kiek mistiškai.

Laukti reikėjo apie valandą. Staiga ateina sms nuo Ali Briedžio. Čia aš taip nardytoją praminiau, su kuriuo pernai Kemere susipažinau. Buvau parašiusi jam, kad atvažiuoju į Stambulą, bet jis per vėlai tą mano laišką perskaitė, sakė, kad jam per toli iki traukinių stoties atvaryt. Čia pernykštę nuotrauką įmetu bendram vaizdui



Tai tas Ali Briedis skambinėjo man iki antros valandos nakties. Nes kai paklausė, kada vėl atvažiuosiu į Stambulą, parašau, kad paliktų mane ramybėje. Nepaliko, rupūžė, kol nenulūžo su telefonu rankoj

Šiaip kol laukėm traukinio, mane visą laiką kamavo bloga nuojauta, kad bilietai per pigūs miegamajam vagonui (nes tokio mes kaip tik ir pageidavom). Nuogąstavau ne veltui, nes akurat - ne miegamasis. Vagonas atrodė, kaip minkštasis autobusas, tik atlošiamos minkštos sėdynės ir viskas.

Nors buvo eilinė savaitės diena, bet turkų - pilnas traukinys. Ir kur jie visą laiką važiuoja, niekaip nesuprantu. Amžinai ten pilni tiek autobusai, tiek traukiniai, tiek vietinės reikšmės lėktuvai.

Supratau, kad laukia bemiegė naktis, tad nuėjau į restoraną. Pavėlavau, net alaus rupūžės nedavė įkalt nervams apgesint ir nemigai užliet. Užtat aš jiems peleninę lišnu hansaru užteršiau

Ryte Ankaroje manęs jau laukė. Supermamietė Yurgita, o be jos dar ir Piemuo susitikt su animi skubėjo.

smurka, ne i tema klausimuks, bet tiesiog idomu, o kaip tau ten su maistu? as pora kart buvus Turkijoj, tai pirma kart apsinuodijau, bet taip ne ryskiai, praejo greit, o antra kart tai teko varyt i privacia klinika, po laseline pagulet, nes jauciaus katastrofiskai blogai

Nu bet ir jautrumas tavo Valgiau absoliučiai viską, kas po ranka pakliuvo ir jaučiausi kaip niekada puikiai Man turkiškas maistas nerealus :

Nu man Turkijoj maistas buvo super skanus,tiek valgiau,kad dabar jau mėnuo negaliu grįžt į vėžes-sustorėjau nerealiai