Sveikos
noreciau ir as prisijungti prie jusu burelio
stebukleli planuojam jau nuo praeitos liepos,turputi daugiau nei metai ir vis dar nieko
spaudzia sirdi matant mazylius drauges,klasiokes,grupiokes kuros jau po 2 turi
taip norisi,kad jau uzkibtu,bes vis tenka nusivilti atejus mmm
Mergaitės, nu nepulkite taip, įsiklausykite į moters širdies šauksmą. Aš supratau, kad ji NORI NORĖTI vaikų.
Bestgirl, nežinau kiek domėjaisi apie kūdikius, bet gal pažiūrėkime iš kitos pusės, iš teigiamos. Kaip leliukas užsimezga, auga,kaip pradeda plazdenti pilve, visaip judėti...Pirmas susitikimas, pirmas dantukas, atsistojimas, pagaliau ištartas MAMA...Gal reiktų surasti pozityvių dalykų vaiko auginime...
Bestgirl, nežinau kiek domėjaisi apie kūdikius, bet gal pažiūrėkime iš kitos pusės, iš teigiamos. Kaip leliukas užsimezga, auga,kaip pradeda plazdenti pilve, visaip judėti...Pirmas susitikimas, pirmas dantukas, atsistojimas, pagaliau ištartas MAMA...Gal reiktų surasti pozityvių dalykų vaiko auginime...
QUOTE(klevo sula @ 2011 08 05, 20:33)
Mergaitės, nu nepulkite taip, įsiklausykite į moters širdies šauksmą. Aš supratau, kad ji NORI NORĖTI vaikų.
Bestgirl, nežinau kiek domėjaisi apie kūdikius, bet gal pažiūrėkime iš kitos pusės, iš teigiamos. Kaip leliukas užsimezga, auga,kaip pradeda plazdenti pilve, visaip judėti...Pirmas susitikimas, pirmas dantukas, atsistojimas, pagaliau ištartas MAMA...Gal reiktų surasti pozityvių dalykų vaiko auginime...
Bestgirl, nežinau kiek domėjaisi apie kūdikius, bet gal pažiūrėkime iš kitos pusės, iš teigiamos. Kaip leliukas užsimezga, auga,kaip pradeda plazdenti pilve, visaip judėti...Pirmas susitikimas, pirmas dantukas, atsistojimas, pagaliau ištartas MAMA...Gal reiktų surasti pozityvių dalykų vaiko auginime...
Tikrai taip klevo sula.. aciu.
Nenorejau nieko pazeminti ar izeisti, nepykite jei taip pasijautete. Del tu kvailu moteru, tai tikrai ieskojau sau pateisinimo ir tie filosofo (Sofoklio) zodziai labai tiko, bet tai nereiskia, kad juos reikia priimti kaip tiesa.
Laimes visoms ir svajoniu.
Tuomet jums netinka tas pasakymas - nekenciu vaiku..
kita puse - kodel jus norite, todel, kad reikia, ar norisi rasti tame dziaugsma paciai? jusu problema nera vaiku neapykanta ir kvailos moterys tada...
kita puse - kodel jus norite, todel, kad reikia, ar norisi rasti tame dziaugsma paciai? jusu problema nera vaiku neapykanta ir kvailos moterys tada...
QUOTE(Bestgirl @ 2011 08 05, 12:37)
Nu neturiu as to noro tureti vaiku, ka man dabar daryti, kur man ji nusipirkti ar gauti?
tokiu dalyku nenusipirksite.
Pasakysiu ziauriai- jums reikia sukretimo! tik tada suprasite, kas yra vertinga gyvenime. Ir gali buti , kad ateis tokia diena, kai spiegsite ir noro ir melsites kada nors tureti sveika mazyli.
Nezinau, ka patarti. Svelnesnis variantas: Gal tiesiog tam neatejo laikas? Gyvenkite savo gyvenime, nesipykite su vyru, stenkites del savo seimos, santykiu, isiklausykite i vienas kito norus ( vyras nori vaiku, jus ne- kalbekites apie tai, diskutuokite kodel nori, kodel ne) tapsite artimesni, atviresni - tuomet naturaliai turetu ateiti noras ir kazkokios isvados del seimos pagausinimo arba ne..
Dabar planuoti, kai jus grieztai to nenorite arba nejauciate irgi nera iseitis. Su kokiom emocijom ateina vaikelis? tai ne siaip, kad nuejau i parduotuve ir nusipirkau pieno!
paskaitykite Zarskaus knyga " as iki gimimo"- labai rekomenduoju.
sekmes jums!
QUOTE(Bestgirl @ 2011 08 05, 16:27)
Tai butu neblogai isgirsti patarimu is tu norinciuju, kaip suzadinti ta nora?
Istorija tokia, kad vyras nori tureti vaiku, o mane net pykina nuo tos minties, aisku jis to nezino. Tai va dabar kaip ir planuojam... Bet kaip pastoti, kai nenori? Jauciuosi isprausta i kampa ir kuo toliau tuo labiau kaupiasi viduje neigiamos emocijos. Jauciu ne tik vyro spaudima, bet ir mociuciu, draugiu, kurios jau visos apsivaikavusios, bendradarbiu, galu gale is viuomenes. Vat, kad ir jus matot kaip audringai sureagavot, kai perskaitet tokius zodzius kaip "nekenciu vaiku". Apie tai nera su kuo pasikalbeti, nes is karto neigiamai sureguoja, kaip i kazka nenormalaus.
Tai gi laukiu patarimu. Buciau LABAI laiminga, kad atsirastu manyje tas didelis noras.
Istorija tokia, kad vyras nori tureti vaiku, o mane net pykina nuo tos minties, aisku jis to nezino. Tai va dabar kaip ir planuojam... Bet kaip pastoti, kai nenori? Jauciuosi isprausta i kampa ir kuo toliau tuo labiau kaupiasi viduje neigiamos emocijos. Jauciu ne tik vyro spaudima, bet ir mociuciu, draugiu, kurios jau visos apsivaikavusios, bendradarbiu, galu gale is viuomenes. Vat, kad ir jus matot kaip audringai sureagavot, kai perskaitet tokius zodzius kaip "nekenciu vaiku". Apie tai nera su kuo pasikalbeti, nes is karto neigiamai sureguoja, kaip i kazka nenormalaus.
Tai gi laukiu patarimu. Buciau LABAI laiminga, kad atsirastu manyje tas didelis noras.
butent apie tai ir rasiau. Pirmiausia jums santykius su vyru reikia tvarkyti. Cia juodas ir sunkus darbas. Bet reikia kalbetis!! nuo to ir pradekit..
QUOTE(Bestgirl @ 2011 08 05, 15:27)
Tai gi laukiu patarimu. Buciau LABAI laiminga, kad atsirastu manyje tas didelis noras.
Manau, kad tau visų pirma reikia apsilankyti pas psichoterapeutą, jei pati su tuom nesusidoroji...
o jei nelinksta tam širdis-tada pasigilinti į dvasinę literatūrą ir ieškoti, kur glūdi tavyje pirežastis...nieko be priežasties nebūna...kas tave užblokavo vaikų turėjimo reikale-taip sakant...
siūlyčiau paskaityti Žarskaus kelias knygas...
jei pastotum nenorėdama turėti vaikų-tai to vaikučio gyvenimas būna žiauriai sunkus-tad tavo teisė rinktis kokiu keliu eiti....
Bet kokiu atveju sėkmės tau
QUOTE(Bestgirl @ 2011 08 05, 16:27)
Ai nieko jus svajones nesuprantat, skaitot pavirsutiniskai ir nematot, kas gali buti tarp eiluciu. Iskarto ne cia pataikei, perskaityk pavadinima bla bla bla... Gal ir neidomi niekam mano nuomone, bet man idomi jusu nuomone. Zinau, kad cia renkasi tos, kurios planuoja ir LABAI nori tureti vaikeli. Sau pritaikyciau siek tiek kitaip - planuoja, bet NELABAI nori tureti.
Tai butu neblogai isgirsti patarimu is tu norinciuju, kaip suzadinti ta nora?
Istorija tokia, kad vyras nori tureti vaiku, o mane net pykina nuo tos minties, aisku jis to nezino. Tai va dabar kaip ir planuojam... Bet kaip pastoti, kai nenori? Jauciuosi isprausta i kampa ir kuo toliau tuo labiau kaupiasi viduje neigiamos emocijos. Jauciu ne tik vyro spaudima, bet ir mociuciu, draugiu, kurios jau visos apsivaikavusios, bendradarbiu, galu gale is viuomenes. Vat, kad ir jus matot kaip audringai sureagavot, kai perskaitet tokius zodzius kaip "nekenciu vaiku". Apie tai nera su kuo pasikalbeti, nes is karto neigiamai sureguoja, kaip i kazka nenormalaus.
Tai gi laukiu patarimu. Buciau LABAI laiminga, kad atsirastu manyje tas didelis noras.
Tai butu neblogai isgirsti patarimu is tu norinciuju, kaip suzadinti ta nora?
Istorija tokia, kad vyras nori tureti vaiku, o mane net pykina nuo tos minties, aisku jis to nezino. Tai va dabar kaip ir planuojam... Bet kaip pastoti, kai nenori? Jauciuosi isprausta i kampa ir kuo toliau tuo labiau kaupiasi viduje neigiamos emocijos. Jauciu ne tik vyro spaudima, bet ir mociuciu, draugiu, kurios jau visos apsivaikavusios, bendradarbiu, galu gale is viuomenes. Vat, kad ir jus matot kaip audringai sureagavot, kai perskaitet tokius zodzius kaip "nekenciu vaiku". Apie tai nera su kuo pasikalbeti, nes is karto neigiamai sureguoja, kaip i kazka nenormalaus.
Tai gi laukiu patarimu. Buciau LABAI laiminga, kad atsirastu manyje tas didelis noras.
Kai pastojau, irgi nedegiau noru atsisakyti daugybes dalyku, nebuvau ta, kuri dievina vaikus, budavo ir sunkiu akimirku.. Taciau niekada nekilo mintis, kad galima pasidaryti aborta vien todel, jog siuo metu butu malonesniu dalyku nuveikt.. Juk tai NAUJA GYVYBE! Mano ir mano brangiausio zmogaus mikroskopines lasteles viename - stebuklas! Tiesiog reikia ramybes, ramios idomios veiklos ir neleisti sau pasiduoti neigiamoms emocijoms.. Pries gimdyma labiausiai bijojau ne skausmo, kirpimo, siuvimo ar ko ten dar, o tokio dalyko - ar pajusiu TA jausma pamaciusi savo kudiki, o jei nepajusiu, kaip reikes auginti ir prisiversti myleti.. Dabar juokas ima, kad tokios mintys galejo ateit i galva
Pabandyk pasvajoti apie mergyte, maza saves kopija; pasivaiksciok po vaikisku prekiu parduotuves, isivaizduok, kaip ja puosi, kokiu gudrybiu, kuriomis dabar naudojiesi pati, mokysi..
QUOTE(surmute @ 2011 08 07, 08:23)
Suprantu tave puikiai
Kikevien mėnesį vis viltis, bet yra kaip yra...turim sulaukti savo kaip sakant
Ilgai planuojat?
QUOTE(Bestgirl @ 2011 08 05, 16:27)
Ai nieko jus svajones nesuprantat, skaitot pavirsutiniskai ir nematot, kas gali buti tarp eiluciu. Iskarto ne cia pataikei, perskaityk pavadinima bla bla bla... Gal ir neidomi niekam mano nuomone, bet man idomi jusu nuomone. Zinau, kad cia renkasi tos, kurios planuoja ir LABAI nori tureti vaikeli. Sau pritaikyciau siek tiek kitaip - planuoja, bet NELABAI nori tureti.
Tai butu neblogai isgirsti patarimu is tu norinciuju, kaip suzadinti ta nora?
Istorija tokia, kad vyras nori tureti vaiku, o mane net pykina nuo tos minties, aisku jis to nezino. Tai va dabar kaip ir planuojam... Bet kaip pastoti, kai nenori? Jauciuosi isprausta i kampa ir kuo toliau tuo labiau kaupiasi viduje neigiamos emocijos. Jauciu ne tik vyro spaudima, bet ir mociuciu, draugiu, kurios jau visos apsivaikavusios, bendradarbiu, galu gale is viuomenes. Vat, kad ir jus matot kaip audringai sureagavot, kai perskaitet tokius zodzius kaip "nekenciu vaiku". Apie tai nera su kuo pasikalbeti, nes is karto neigiamai sureguoja, kaip i kazka nenormalaus.
Tai gi laukiu patarimu. Buciau LABAI laiminga, kad atsirastu manyje tas didelis noras.
Tai butu neblogai isgirsti patarimu is tu norinciuju, kaip suzadinti ta nora?
Istorija tokia, kad vyras nori tureti vaiku, o mane net pykina nuo tos minties, aisku jis to nezino. Tai va dabar kaip ir planuojam... Bet kaip pastoti, kai nenori? Jauciuosi isprausta i kampa ir kuo toliau tuo labiau kaupiasi viduje neigiamos emocijos. Jauciu ne tik vyro spaudima, bet ir mociuciu, draugiu, kurios jau visos apsivaikavusios, bendradarbiu, galu gale is viuomenes. Vat, kad ir jus matot kaip audringai sureagavot, kai perskaitet tokius zodzius kaip "nekenciu vaiku". Apie tai nera su kuo pasikalbeti, nes is karto neigiamai sureguoja, kaip i kazka nenormalaus.
Tai gi laukiu patarimu. Buciau LABAI laiminga, kad atsirastu manyje tas didelis noras.
Jokio noro nesuzadinsi, tas noras pats savaime ateina, su laiku. Man panasiai buvo, kokiu 24-25 metu as net pagalvot apie juos nenorejau, dabar man 27 m. vaikelio jau norisi. Turiu nuostabu vyra kuris mane supranta. Gal ir tau vertetu pasikalbeti su savo vyru ir papasakoti kaip jautiesi, gal nebutina dabar planuoti vaikelio? Kazkodel manau, kad sirdies gilumoje tikrai nori tapti mama, tik kazkokios baimes ir abejones tave tai stabdo...
Sveikutės
stoju ir aš į laukiančiųjų klubą
jau daugiau nei puse metų nesisaugom, bandom, bet kaip nėr taip nėr
iš pradžių galvojau, kad vis dar veikia kontraceptinių poveikis, nes girdėjau, kad kitom išlieka ir iki pusės metų, kiek aš manau man dar 2 mėnesius buvo išlikęs veikimas, nes mmm sulaukdavau po 25d kaip visada, bet paskui prasidėjo...
sekantį mėnesį susirgau po 19d, dar sekantį po 21, dar kitą po 17d. o sergu irgi tik porą dienų
manau, kad dėl visko kaltos tos nelemtos tabletės, bet kai nuėjau pas ginekologę sakė, kad man viskas gerai, bet aš taip nesijaučiu
kai taip ciklas išsireguliavo vis tiek neramu širdy
stoju ir aš į laukiančiųjų klubą
jau daugiau nei puse metų nesisaugom, bandom, bet kaip nėr taip nėr
Sveikutes
na tenka ir man prie jusu prisijungti. mes su vyru jau 8 menesius bandom
bet niekaip
stengiuosi daug negalvoti, bet kaip jau iseina. seip menesines budavo gausios kaip turbut ir pas kiekviena,bet kad sis mesesis kaskoks netoks,tepa jau trecia diena
nepavadinciau mm net
,gyvenu uzsieni nera kaip pas daktaru nueit
,taip noreciau





