Skydliaukės hipofunkcija (tiroiditas)

Liūtuke, papasakok, ka isbandei kol teko susitaikyt su tiroksinu. Idomu zinot, kas nepadejo.

Nikalope, suzinok savo diagnoze ir hormonu tyrimu rezultatus. Visvien turi zinot kas tau yra. Ir ar tik struma, ar ir tiroiditas yra? ar per mazai ar per daug hormonu, ar normoje hormonai. Kad ir kaip bebutu blogai visvien geriau but storai bet sveikai, negu plonai, bet blogai jaustis. Ir beje jeigu neoperuoja strumos, tai gal nereikia operuot?

raso, kad taip, tuomet organizmas prasciau isisavina tiroksina. Kaip, beje, ir vartojant daug sojos produktu - mums ju nelabai galima As tai is ryto iskart issivalau dantis, ikalu tiroksina, ir tada einu praustis, galva dziovintis, kava ruostis - taip ir praeina tas pusvalandis nejuciom
nikalope, del tiroksino tau tikrai svoris neturejo pradeti augti - jis kaip tik spartina medziagu apykaita. Svoris augo nuo ligos, o tiroksino doze gal paskyre per maza ar per trumpai ji gerei - sako, kad mazdaug per pusmeti atsistato tiroksino lygis organizme. Man irgi mmm budavo nereguliarios, irgi vartodavau Duphastona, kai pradejau gerti tiroksina, viskas susitvarke, tfu tfu ftu. Tavo atveju tikrai reiketu normalios endokrinologo (ne ginekologo) konsultacijos ir daugiau info apie tavo liga. Jei apie gydytojus - galima atsiliepimu ir ivertinimu rasti www.pincetas.lt ar jeigu ka, galim ir mes cia info pasidalint, kas pas kokius gydytojus lankomes.

Ne, alergijos neišsigydžiau, bet kaip ir sakiau, gal man ji paūmėjo po tulžies operacijos ir kasos uždegimo.


Daivulkos pasiilgai Tai kad į senatvę ji virto DEM Esu, mieloji, esu, niekur nedingau, tik į kitą ligų skyrelį persikrausčiau. Viena liga nevaikšto Kai galvojau, kad jau blogai, pasirodo gali būti dar blogiau Sergu merginos, žiauriai sergu: kasa atsakė: su maistu blogai- suvalgau ką skausmai be proto, kelti sunkiai negaliu- pakeliu, vėl skauda. Bet... Nėra to blogo kas neišeitų į gerą. Vis galvoju: jei pasakytų, kad sergu vėžiu irgi likčiau tokia rami Turbūt ne, bet šios liga manęs negąsdina: skauda - verkiu, tiesiog sienom lipu, neskauda- juokiuosi, aukštai iškėlus einu, į visas smulkmenas- man pofik- dėl to pasaulis nesugrius. Nei viena liga manęs nepakirto: nei savaitės nėščiai reanimacijoje- tada gyvenau viltimi- turiu gyventi ir leisti gimti vaikui, nei skydliaukės blogos prognozės- net tada kai gydytojas pasakė, kad rasta vėžinių ląstelių, - atrodė nerealu- man norėjos gyventi, ir ta bjaurybė tulžies akmenligė peraugusi į kasos uždegimą manęs jau pradeda neerzinti- aš vis tiek gyvenu. Merginos, aš labai noriu gyventi, noriu užauginti vaikus, sulaukti marčių, anūkų...Noriu nugyventi gyvenimą tokį, kad nereiktų gailėtis, kad gyvenau. Ligą reikia pamilti. Jei galvosi, kad tai smūgis- tai ir gripas bus kaip vėžys. Liga išmoko žmogų pažvelgti į pasaulį kitaip ir suprasti: kitiems yra blogiau nei man. Todėl ir einu į priekį, negaliu sustoti- jei sustosiu- sustosiu visam laikui...
Sory, pavariau, bet neketinu verkti dėl to, kad sergu... Ašarų dar reiks... Manęs laukia gyvenimas O jame reikės visko: ašarų, skausmo, stiprybės, vilties, tikėjimo, meilės...Mylėkit ir būkit mylimos. Meilė nugalės viską, svarbu nelikti niekada vienai.Laikykitės

DEM, kad taip visiems toki poziuri kaip tamstos... pasaulis pasidarytu sveikesnis ir ne toks piktas:)
Sveikatos tau kuo geriausios, kaip ir visoms

Aš tik išmokau susitaikyti su liga. Kitaip nebus:arba verksi, arba gyvensi su tokia "padrūške" Nepykit, bet negaliu žiūrėti kai kiti verkia ir bėdavoja dėl menkos ligos: oi sloga, kaip baisu, oi temperatūra sukilo, oi kaip tragiška... Tai ką daryti kai nustatomas vėžys O žmonės ir su tuo kovoja ir gyvena, ir išgyvena... Mūsų ligos įkyrios, jos kiša kojas mums, bet jas galima išmokti sugyventi... Neverta verkti dėl to. Aišku, aš ir verkiu kai sunku, kai skauda, kai pikta... Verkti irgi kartais sveika- ašaros nuplauna sielą. Tačiau sėdėti apsikabinusi pagalvę ir raudoti - ne mano charakteriui. Nu nemoku aš tep. Tik pažiūrėk į kaimyną ir tikrai rasi tokių, kuriems blogiau nei man

Žinokit aš kasdien jus skaitau, bandau ką nors vis daugiau sužinoti, ką turiu jausti ar nejausti, kuom ši liga grasina dar ir nebesuprantu, ar ši liga kaip liga, ar ji yra kiek sudėtingesnė, pavojingesnė, klastingesnė, ar visai pasaulio pabaiga, nes kiekvienos įspūdžiai gan skirtingi.
Aš asmeniškai kol kas nieko nejaučiu (bet dabar supratau kodėl svoris nekrenta jokiais būdais ). Tai gerai, kad nejaučiu, manau. O daktarė sako - "jūs nebijokite (nors aš jos kabinete sėdėjau be nuovokos - nė žalio supratimo apie šią ligą) - čia ne vėžinis variantas ". Tai ir nesuprantu - mano savijautos ir daktarės posakių kraštutinumai kelia n klausimų.
Tai kas čia per liga , nesuprantu.

Liga kaip liga. Šiaip nuo jos nemirštama, jei tik laiku gydoma. Pavėlavus gali skydliaukė išleisti tokias ale šaknis, apkeroti balso stygas, net širdį... Mano pusseserei tep buvo... Per operaciją pažeidė paskui balsą, tai dabar vos kalba, lyg užkimus būtų, net grupę turi... Bet tai išimtys. Vėžys irgi gali būti, bet ir vėl: tai pakankamai retai, be to jis nesiplečia kitur, išoperuoja skydliaukę ir po vėžio. Tai čia ta tragiškiausia pusė.
O šiaip tai yra ta liga, kuri tiesiog gadina nervus: labai paveikia svorį ( kas moterims svarbu), gali kliudyti pastojimui ir vaikelio išnešiojimui, širdelę ėda...
Trumpai pasakysiu kas man darėsi: mane labai dusindavo, tiesiog atsirasdavo virvė ant kaklo, uždusindavo iki sąmonės netekimo. Tai vienintelis dalykas, kuris mane tada gąsdino. Nukrisdavau bet kur ir bet kada: namie, darbe, gatvėje, kai budavau rami, kai susijaudindavau.. Tiesiog ta įkyri virvė ant kaklo... Nusiplėšdavau viską nuo kaklo: golfą ne vieną suplėšius, šalikų niekad nenešiodavau... Po operacijos visa tai išnyko Dabar ir golfos tinka, ir šalikus jau myliu
Ir galvos skausmas didelis. Užeidavo tiesiog neregėti skausmo priepuoliai. Vieną kartą taip užėjus, po priepuolio, atsibudau vyro glėbį ir pamačiau visus išsigandusius. Pasirodo į sieną galvą pradėjau daužyti, vyras vos išlaikė- negalėjau savęs kontroliuoti: skausmas buvo stipresnis už mano jėgas. Daktarai tyrė: gal nuo nervinio išsekimo, gal nuo pamaininio darbo, gal koks auglys... Nieko nerado. Paskui viena pasakė: išsioperuok skydliaukę, tada žiūrėsim, gal ji kalta, nes reguliuoja nervų sistemą... Po operacijos dingo tie nelemti skausmai
Dėl skydliaukės gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai,išsausėti oda,sutrikti mmm... Tik nereikia visada visko suversti jai: po skydliauke gali slėptis visai kita liga. Be to, tai ta liga, kuri turi daug simptomų, kurie kiekvienai gali pasireikšti vis kitaip. Kas buvo man- nebus kitai, kas yra kitai- nebuvo man.
O dabar Po operacijos praėjo jau trys metai. Išoperavo tik vieną pusę, kitą paliko. Paliktoji puselė dirba už dvi: nuo operacijos negeriu jokių vaistų, harmonai ir kiti tyrimai normoje... Liepė kas pusę metų darytis tyrimus ir stebėtis. Ale kai aš tokia, tai pamirštu Bet neseniai dariausi: tyrimai
Be to, šiai ligai reikalinga namiškių pagalba ir supratimas: ligonio nuotaikų kaita, nervingumas, nerimas, be to ir organizmo kaita, kuri pradeda erzinti...Reikia kantrybės: kartais būdavo pradedu verkti ir nežinau ko: pasižiūriu pro langą, pamatau kaime kokį gražų vaizdą ir į ašaras: kaip gražuuuu Namiškiai turi tai suprasti ir tiesiog nepulti nei labai guosti, nei labai bartis,kad tu čia raminkis ar kokį psichologą siūlyt..
Patarimas: tiesiog kantrybės, kantrybės, kantrybės... I"r didelės jėgos kovojant su šią liga. Ji bjauri: iš pažiūros esi jaunas sveikas žmogus, bet va tas daiktas tupi tavy ir ėda ėda... Tačiau ją galima įveikti, galima su ja susigyventi... Gal tiesig reikia išmokti pažvelgti truputi kitu kampu: yra kam blogiau...
Nepykit, kad aš čia tep, bet parašiau tai ką pati išgyvenau. O jūs laikykitės: artėja Kalėdos, didelės šventės, pasidarykit makiažą, apsivilkit pačius gražiausius drabužius: tegu niekas nemato, kad mums sunku- aukštyn nosis. Laikykitės Ir dar Kai bus labai sunku: prisipilkit taurę gero vyno, pasileiskit mielą muziką, jei reikia truputi paverkit, bet NIEKADA nepasiduokit liūdesiui ir nevilčiai

mano endokrinologe irgi liga palygino su veziu, sako - cia ne vezys, bet nepagydoma.
nebejau pas ja po to ejau pas kita , o ta pasake dar baisiau - tiroiditas antikuniai gali uzpulti bet kuri jusu organa, kol kas jis uzpuole tik skydliauke ir ja naikina.

Aciu DEM

Endokrinologės klausiu, tai sakau iš ko man tie galvos skausmai - griežtai atsakė, kad skydliaukė niekada nesukelia galvos skausmų

tai kad matyt hurmonai nnenormalus jei ir mmm nenormalios kol negeriu hormoniniu vaistu dufaston,tol jas matau kas du trys menesiai, o kai geriu tai normaliai diena i diena buna, mano gine pamaciusi mano kakla uzkart mane nusiunte pas endokrinologe,o ji pasake ji pas tave marga kaip genys iki siol si jos fraze skamba ausyse...as paklausiau ar galim ja isoperuot ji tik israse man L-THYROXIN vaistu ir sake buna moterys juos geria visa gyvenima o kitom isnyksta po ju gerimo bet kad man nezmoniskai svoris nuo ju priaugo ir nebegeriu as ju... as sausio 31 eisiu darytis visus tyrimus ziuresiu kaip bus as net gintara ant kaklo nesiojiu...

nemanau kad tau nuo tiroksino auga svoris

Del sojos produktu, kad mums negalima nezinojau. Idomu del ko? Man tik daktaras kazanavicius sake, kad negalima jodo, tai ismeciau visas druskas kur su jodu. Ir nupirkau, isvalyta naturalia akmens druska, ir tai stengiuosi kuo maziau.
Labai megstu pati, kinieciu maista, kartais ipilu prie vistienos sojos padaziuko, tai deja teks atsisakyti.

Girdejau neblogu rekomendaciju, apie sia knyga, reikes kaledu proga pasidovanoti http://vaga.lt/lt/?c...tegory_id=40778 kiekvienam rekomenduoju, paskaityti!

Kas del svorio, gydausi pusmeti, dar nedaug. bet kadangi pati prisiklausiau, daug atsiliepimu, tai labai stebiu ir sveriuos. nepriaugau nei vieno kilo, o kaip megau pavalgyt taip ir megstu.