tik su epiduru
tik su epiduru
Abu vaikus gimdžiau be epidiuro ir puikiausiai pagimdžiau,betviskas priklauso nuo žmogaus,jei esi nepakanti skausmui,gal geriau gimdyti su nuskausminimu,jei žinai kad gali pakentėti tai gimdyk natūraliai.
gimdymas nėra neskausmingas dalykas, bet manau kad viską galima iškentėti
gimdymas nėra neskausmingas dalykas, bet manau kad viską galima iškentėti
gimdziau lb lengvai, tdl be nuskausminimo ir be rimto suvokimo apie gimdymo sunkumus
cia kiekvienai individualiai
Ką reiškia gimdyti be epidūro jau žinau .
Šį kart tikrai , tikrai gimdysiu su nuskausminimu .
Šį kart tikrai , tikrai gimdysiu su nuskausminimu .
As pati patyriau abu variantus: mergaite pagimdziau be nuskausminimo... per 14 val.
(po siai dienai nesuprantu, kodel gerb. docente leido tiek ilgai vargti), nes gimdos kaklelis "atsisake" atsidarineti, nors prie tokiu saremiu jis PRIVALEJO
atsidaryti. Kai ejau gimdyti antro, su gydytoja nusprendem, kad viska darysim pagal situacija. O kadangi situacija pasikartojo, t.y. gimdos kaklelis ir vel neatsidarinejo, suleido vaistukus ir per 4 val. pagimdziau
. Taigi toms, kurios niekaip nenusprendzia, patarciau visus imanomus variantus aptarti su savo gydytoja ir, laikui pribrendus, elgtis pagal situacija. Sekmes
.
Savo gimdymus galiu palyginti su naktim ir diena.
Pirmą kartą gimdžiau be nuskausminimo. Pradžioje buvo tik 2 cm., atsidarymas. Visiškai nebuvo gimdymo veiklos, teko skatinti, prakirpti "vandenis". Šis "malonumas" truko 10 val., kol gimė sūnelis su išnarintu petuku. Vos pagimdžius pasirodė, kad ir placenta "neatsidalina". Tada laukė narkozė, siuvimas ir t.t. Po gimdymo gydytoja pasakė, kad tokį sunkų gimdymą seniai turėjusi. Žodžiu, šį gimdymą prisimenu kaip košmarą, ar slogų sapną. Vyrui sakydavau, kad jei gimdysiu, tai tik su nuskausminimu.
Na, o antrą kartą viskas buvo kitaip. Nors pradžia buvo panaši į pirmąjį: skatino, kaklelis atsidarinėjo per valandą pusė cm., kol atsidarius 5 cm., nusprendė, kad "bus ilga daina" ir pasiūlė epidūrą. Labai bijojau epidūro pasekmių, bet sutikau. Padarius epidūrą aš po 2,5 val pagimdžiau savo pupytę
. Svarbiausia, galėjau pailsėti, nes visai nejaučiau skausmo, tik dilkčiojimą pilve, nors sarėmiai buvo aukščiausi. Žinoma, gimdant viską jaučiau (gerai anesteziologas apskaičiavo dozę), bet tai truko tik 20 min.
.
Jeigu reikėtų gimdyti trečią kartą - pasirinkčiau tik su epidūru
.
Pirmą kartą gimdžiau be nuskausminimo. Pradžioje buvo tik 2 cm., atsidarymas. Visiškai nebuvo gimdymo veiklos, teko skatinti, prakirpti "vandenis". Šis "malonumas" truko 10 val., kol gimė sūnelis su išnarintu petuku. Vos pagimdžius pasirodė, kad ir placenta "neatsidalina". Tada laukė narkozė, siuvimas ir t.t. Po gimdymo gydytoja pasakė, kad tokį sunkų gimdymą seniai turėjusi. Žodžiu, šį gimdymą prisimenu kaip košmarą, ar slogų sapną. Vyrui sakydavau, kad jei gimdysiu, tai tik su nuskausminimu.
Na, o antrą kartą viskas buvo kitaip. Nors pradžia buvo panaši į pirmąjį: skatino, kaklelis atsidarinėjo per valandą pusė cm., kol atsidarius 5 cm., nusprendė, kad "bus ilga daina" ir pasiūlė epidūrą. Labai bijojau epidūro pasekmių, bet sutikau. Padarius epidūrą aš po 2,5 val pagimdžiau savo pupytę
Jeigu reikėtų gimdyti trečią kartą - pasirinkčiau tik su epidūru
Abu vaikus gimdziau su epiduru. Jei bus trecias gimdysiu irgi tik su epiduru. Viskas praejo kuo puikiausiai, pasekmiu nugarai jokiu. Gimdymus prisimenu kaip pacius nuostabiausius ivykius mano gyvenime:)
Pirmąjį gimdžiau be epidūro. Tai ir po 7 metų nepamirštu tų skausmų. Jei ne epidūras tikrai nebūčiau sutikusi dar kartą gimdyti. Nežinau, gal aš kažkokia bailė, bevalė, bet nesugebėjau savęs kontroliuoti. Kadangi veiklos nebuvo - nuleido vandenis ir skatino 7 val. Skausmai kas minutė, o per tokį trumpą laiką net atsikvėpti negalėjau. Aišku antrą kartą gimdžiau tik su epidūru. Jaučiausi puikiai, nereikėjo aimanuoti, verkti, galėjau kalbėtis, bendrauti, per patį gimdymą klausyti akušerės ir gydytojos nurodymų.
Pirmą gimdžiau naturaliai, o antrą su apidūrinę nejautrą. Viskas ėjo sklandžiai, bet sugalvojau kad noriu nejautros, man ją padarė, buvau nerealiai patenkinta, vyrui sakiau čia tai jėga jokio skausmo
bet kai pajungė prie aparato kur rodo saremius, jis parodė, kad su nejautra baigėsi saremiai. Tada kruva skatinamųjų+ lašelinę, ir gimdymas be nejautros, nes gidytoja uždraudė. Paskui kraujavau tai darė valymą, nieko nesurado, pasakė kad taip kartais buna
Tai mano išvada: tik be nejautros
Tai mano išvada: tik be nejautros
Niekaip nesuprantu, kam kentėti, jeigu galima nekentėti? Kam užsiimti sadizmu?
Nėra tas epiduras pavojingas, vienu ar kitu atveju jis gal pakeičia gimdymą, sustabdo sąremius, čia jau negerai, bet jei yra žmonių, kur viskas gerai, tai kam kentėti? Gal kam ir patinka? Bet man geriau buvo su epiduru, nors kelias valandas pailsėjau
ir visitek teko operuoti, tai p, kad nemanau kad skausmą kentėti reik.
Nėra tas epiduras pavojingas, vienu ar kitu atveju jis gal pakeičia gimdymą, sustabdo sąremius, čia jau negerai, bet jei yra žmonių, kur viskas gerai, tai kam kentėti? Gal kam ir patinka? Bet man geriau buvo su epiduru, nors kelias valandas pailsėjau
Be epiduro,tai as tikrai antro vaiko negimdyciau,man uzteko pradzioj pajusti saremiu skoni,nors jie ir nebuvo labaiiiiii jau tokie skausmingi,bet galiu isivaizduoti kas butu buve toliau,o su epiduru,kaip baltas zmogus,gali guleti,sneketis,laukti,pats gimdymas labai sklandziai praejo,jauciau gale as tuos saremius,pagimdziau gal per 2 min.....O kaip pagalvoju,kad saremiai jau buvo,kaklelis 2cm ir taip mazdaug nuo 2val. nakties iki 12 val. ryto,tai epiduras ir skatinimas man labai padejo.
As uz,kam kankintis,jeigu siais laikais yra priemones palengvinti skausmams,cia tas pats kaip danti traukti su nuskausminanciais ir be ju
As uz,kam kankintis,jeigu siais laikais yra priemones palengvinti skausmams,cia tas pats kaip danti traukti su nuskausminanciais ir be ju
aš irgi tik už epidūrą - viskas ėjosi sklandžiai, tiesa, skatinančių irgi gavau, bet dėl to neliepė gimdyt be nuskausminimo; nejutau jokių skausmų ir nebaisios mintys apie antrą mažiuką











