Mūsų dičkiui buvo nebetoli iki trejų. Viską puikiai atsimena. Emocinis susiderinimas buvo sudėtingesnis negu su mažyliu. Tiesiog reikėjo daugiau dėmesio praėjusiam etapui aptarti su vaiku pagal jo supratimą, to nebijoti ir paprastai jį su ta praeitimi priimti man pačiai. Bet kuriuo atveju, nesvarbu, kokio amžiaus būtų vaikas, tai būtina.
Atmintis yra toks dalykas. Atsiminti viską gali ir vos metų įvaikintas vaikas. Sakykim būdamas koks paauglys ima ir prisimena.
Kol baisu vaiko praeities, kitaip tariant pačio vaiko, geriau jau visi nieko nedaryti. Bet svarbiausia yra neužsiimti deklaracijom. aš esu laivas(bet bijau tėvų), aš nieko nuo vaiko neslėpsiu(bet bijau jo atminties ir praeities), prie to pačio- gali nemylėti, gali tą ar aną, o realiai nelabai ta galimybė palikta.
Man tų deklaracijų skaityti nereikia, kad pasirodyt prieš mane juo labiau.
Bet man labai patinka arabų pasakojimai vaikams- ypač paliktiems, augina paliktus dažniausia ne dėdės ir ne tetos. Ir kai jau vaikas klausinėja kaip čia taip- visada sako gimei tu iš didelės meilė, ir mama ir tėvas žinojo kas yra meilė, kitaip tu toks puikus, toks nuostabus nebūtum ir atsiradęs, na taip atsitiko,paslydo jie, paklydo, bet visada tau linkėjo visko ko geriausio. Ir dabar linki. Tu pas mane augi, Dievas taip mus suvedė, aš laimingas tave augindamas, ir išauginsiu tave atsakingą, dorą, darbštų ir didžiuosis tėvai tavim kur jie bebūtų tada.
Kada aš tik susidūriau su tokiom kalbom man jos buvo labai keistos, kada jau pati auginau ne savo vaiką galvojau ar aš taip galiu kaip jie, paskui sužinojau kad galiu, ir dabar jau net nebesuabejočiau- tikrai galiu.
Ir tuose žodžiuose yra visiška teisybė.
Kol baisu vaiko praeities, kitaip tariant pačio vaiko, geriau jau visi nieko nedaryti. Bet svarbiausia yra neužsiimti deklaracijom. aš esu laivas(bet bijau tėvų), aš nieko nuo vaiko neslėpsiu(bet bijau jo atminties ir praeities), prie to pačio- gali nemylėti, gali tą ar aną, o realiai nelabai ta galimybė palikta.
Man tų deklaracijų skaityti nereikia, kad pasirodyt prieš mane juo labiau.
Bet man labai patinka arabų pasakojimai vaikams- ypač paliktiems, augina paliktus dažniausia ne dėdės ir ne tetos. Ir kai jau vaikas klausinėja kaip čia taip- visada sako gimei tu iš didelės meilė, ir mama ir tėvas žinojo kas yra meilė, kitaip tu toks puikus, toks nuostabus nebūtum ir atsiradęs, na taip atsitiko,paslydo jie, paklydo, bet visada tau linkėjo visko ko geriausio. Ir dabar linki. Tu pas mane augi, Dievas taip mus suvedė, aš laimingas tave augindamas, ir išauginsiu tave atsakingą, dorą, darbštų ir didžiuosis tėvai tavim kur jie bebūtų tada.
Kada aš tik susidūriau su tokiom kalbom man jos buvo labai keistos, kada jau pati auginau ne savo vaiką galvojau ar aš taip galiu kaip jie, paskui sužinojau kad galiu, ir dabar jau net nebesuabejočiau- tikrai galiu.
Ir tuose žodžiuose yra visiška teisybė.
QUOTE(alfija @ 2011 02 24, 17:18)
Bet man labai patinka arabų pasakojimai vaikams- ypač paliktiems, augina paliktus dažniausia ne dėdės ir ne tetos. Ir kai jau vaikas klausinėja kaip čia taip- visada sako gimei tu iš didelės meilė, ir mama ir tėvas žinojo kas yra meilė, kitaip tu toks puikus, toks nuostabus nebūtum ir atsiradęs, na taip atsitiko,paslydo jie, paklydo, bet visada tau linkėjo visko ko geriausio. Ir dabar linki. Tu pas mane augi, Dievas taip mus suvedė, aš laimingas tave augindamas, ir išauginsiu tave atsakingą, dorą, darbštų ir didžiuosis tėvai tavim kur jie bebūtų tada.
Kada aš tik susidūriau su tokiom kalbom man jos buvo labai keistos, kada jau pati auginau ne savo vaiką galvojau ar aš taip galiu kaip jie, paskui sužinojau kad galiu, ir dabar jau net nebesuabejočiau- tikrai galiu.
Ir tuose žodžiuose yra visiška teisybė.
Kada aš tik susidūriau su tokiom kalbom man jos buvo labai keistos, kada jau pati auginau ne savo vaiką galvojau ar aš taip galiu kaip jie, paskui sužinojau kad galiu, ir dabar jau net nebesuabejočiau- tikrai galiu.
Ir tuose žodžiuose yra visiška teisybė.
apsiblioviau,
kai pasitaupysim, važiuosim aplankyt Sirijos ar kitos šalies
(vyras daug kur buvęs - toks darbas, o aš daugiausia europidinės spalvos kraštuose). Gera reklama arabų šalims.
QUOTE(alfija @ 2011 02 24, 18:18)
(...) Ir kai jau vaikas klausinėja kaip čia taip- visada sako gimei tu iš didelės meilė, ir mama ir tėvas žinojo kas yra meilė, kitaip tu toks puikus, toks nuostabus nebūtum ir atsiradęs, na taip atsitiko,paslydo jie, paklydo, bet visada tau linkėjo visko ko geriausio. Ir dabar linki. Tu pas mane augi, Dievas taip mus suvedė, aš laimingas tave augindamas, ir išauginsiu tave atsakingą, dorą, darbštų ir didžiuosis tėvai tavim kur jie bebūtų tada.
visoms mums tokios išminties...
QUOTE(Virvytė @ 2011 02 24, 19:30)
visoms mums tokios išminties...
aha. Va to aš ir mokiausi. Tos išminties. Tai, ką aš vadinu meile. Ne viską aš ten išmokau, tikrai ne viską. Visas baimes ten savo nuvežiau ir palikau. Klausiau tada, pamenu, o ar tas vaikas paklausęs neis jų ieškoti, nepaliks savo globėjų(kol vaikas). Atsakymas buvo toks paprastai aiškus, ne, kur gi jis nuo manęs eis, aš jį auginu, aš jį myliu. Vaikai palieka tėvus(globėjus) kai meilės trūksta. Ir teisūs jie. Ir moka, ja suaugę vaikai gimdytojus susiradę nesmerkti jų, rūpinasi jais, ir globėjų savo jokiu būdu nepamiršta, va taip ir plaukia viena iš kito. Ir tūkstantmečių patirtis ten kaip vakarykštė, ir religija, ir viskas ten tinka.
Sunute, kad ta Sirija išliktų tokia kokia ji yra šiandien. Kokia buvo vakar. Bet plaukiančios iš tų kraštų žinios, jei iš tiesų tai man labai skauda.
Pagaliau ir mes sulaukėme pasiūlymo 
Šiandien paskambino iš VTAT - dviejų metukų mergytė, vasario 23 dieną motinai apribojo valdžią( po mėnesio įsigalės teismo sprendimas), tėvas nežinomas. Mergaitei motorinės raidos sutrikimas, sulėtėjusi kalbos raida, daugiau nieko nežino, daugiau info suteiks Šiaulių kūdikių namai. Sakė, kad jie išsiųs pranešimą į Šiaulius, jog mes norime susipažinti su vaikučiu. Tai nežinau, kada mes jau galėsime skambinti į Šiaulių kūdikių namus, aš taip suprantu, kad mums praneš, ar kaip, gal galite pasakyti kaip viskas vyksta, nes labai nekantraujam, norisi greičiau pasiskambinti, kad daugiau sužinoti apie vaikutį 
Šiandien paskambino iš VTAT - dviejų metukų mergytė, vasario 23 dieną motinai apribojo valdžią( po mėnesio įsigalės teismo sprendimas), tėvas nežinomas. Mergaitei motorinės raidos sutrikimas, sulėtėjusi kalbos raida, daugiau nieko nežino, daugiau info suteiks Šiaulių kūdikių namai. Sakė, kad jie išsiųs pranešimą į Šiaulius, jog mes norime susipažinti su vaikučiu. Tai nežinau, kada mes jau galėsime skambinti į Šiaulių kūdikių namus, aš taip suprantu, kad mums praneš, ar kaip, gal galite pasakyti kaip viskas vyksta, nes labai nekantraujam, norisi greičiau pasiskambinti, kad daugiau sužinoti apie vaikutį
QUOTE(alfija @ 2011 02 24, 18:18)
Bet man labai patinka arabų pasakojimai vaikams- ypač paliktiems, augina paliktus dažniausia ne dėdės ir ne tetos. Ir kai jau vaikas klausinėja kaip čia taip- visada sako gimei tu iš didelės meilė, ir mama ir tėvas žinojo kas yra meilė, kitaip tu toks puikus, toks nuostabus nebūtum ir atsiradęs, na taip atsitiko,paslydo jie, paklydo, bet visada tau linkėjo visko ko geriausio. Ir dabar linki. Tu pas mane augi, Dievas taip mus suvedė, aš laimingas tave augindamas, ir išauginsiu tave atsakingą, dorą, darbštų ir
Kada aš tik susidūriau su tokiom kalbom man jos buvo labai keistos, kada jau pati auginau ne savo vaiką galvojau ar aš taip galiu kaip jie, paskui sužinojau kad galiu, ir dabar jau net nebesuabejočiau- tikrai galiu.
Ir tuose žodžiuose yra visiška teisybė.
Aš labai daug kur tau pritariu,labai.
Tačiau va tai ką paryškinau, bet jau pas mus daugelyje atvėjų būtų grynas melas vaikui. O sako meluoti vaikui negalima. Kol jis būtų mažas , aišku, gražūs žodžiai, jis tuo tikėtų, bet kai užaugtų, oi kaip nusiviltų. Jis gi suprastų,kad sakykim mama kuri juo nesirūpino ir paliko tik gimusį ir tėvas, kuris daugeliu atvėjų net nenustatytas, nu kaip jau jie ten iš didelės meilės jį gimdė. Daugeliu atvėjų tai atsitiktinis seksas ir viskas. Kokia ten meilė. Šiandien su vienu, rytoj su kitu. Nu , kad žmonės paklydo gyvenime, kad nesugebėjo, aš sutinku taip sakyčiau vaikui, bet kad tie tėvai iš meilės gimdė, nu, kad jam gero linki, nors jiems tas vaikas realiai visiškai nerūpi, kažkaip taip meluoti aš negaliu. Geriau patylėti.
Realiai mano Fėjos net tėvas nenustatytas, patys nežino kas tėvas, neatsirenka, tai kaip aš jai galiu sakyti, kad jos tėvai iš meilės ją gimdė, kad tėvai linki laimės, jei tėvas gal net nežino, kad ji tokia yra, nu man tai čia būtų tik mano prisigalvota versija ir tiek. Tiesiog tėvų meilę vaikui aš išsivaizduoju kitaip, taigi norėčiau, kad klaidingai jos nesuprastų ir mano Fėja augdama.
Aš laikausi nuostatos, kad niekada nieko blogo nekalbėsiu apie jos tėvus, visada padėsiu susirasti jei norės, visapusiškai palaikysiu, tačiau taip meluoti tiesiog negaliu, nes ji supras kad melavau kai užaugs, nors ir atrodys dėl jos taip dariau, kad jai geriau būtų.
QUOTE(Vistik @ 2011 02 25, 09:43)
Aš laikausi nuostatos, kad niekada nieko blogo nekalbėsiu apie jos tėvus, visada padėsiu susirasti jei norės, visapusiškai palaikysiu, tačiau taip meluoti tiesiog negaliu, nes ji supras kad melavau kai užaugs, nors ir atrodys dėl jos taip dariau, kad jai geriau būtų.
Labai pritariu šiai minčiai, manau vaikui daugiau nelabai ko reikia tik mūsų meilės ir teisybės. Manau, kad kuo daugiau gaus meilės iš mūsų tuo lengviau susidoros su žinia apie palikimą, ir tik su mūsų pagalba sugebės atleisti savo tėvui ar motinai, kad jį paliko ir gyventi ramybėje be pykčio. Mano aplinkoje yra keletas suaugusių žmonių, kurie buvo įvaikinti, tai man pradžioj buvo keista, kad jie nenori susirasti savo bio tėvų, kažkaip jiems pakanka žinios, kad bio tėvai buvo alkoholikai. Kažkaip per mokymus labai akcentuoja tą norą atrasti bio tėvus, bet esmė ir yra, kad viena teorija, o kita praktika. Galbūt giliai širdy jie ir nori, bet tuo pačiu bijo nusivylimų, pykčio ar kažkokių sukrėtimų gyvenime.
QUOTE(Sunute @ 2011 02 25, 11:19)
Kaip jūs galite savo globotiniui sakyti, kad jo mama atsitiktinio sutiktojo nemylėjo (taip kaip ji tai supranta) tą minutę?
O kada aš sakiau, kad jai taip sakysiu? Tai čia forume aš taip sakau, kad tokia realybė, jai niekada to nepasakysiu. Nes aš nežinau kaip ten buvo, nežinau mylėjo ar nemylėjo.O kai nežinau, tai nekuriu savo sumanytų istorijų, geriau patyliu.
Mano mama pries kelesdesimt metu buvo Gruzijoje tai ten susipazino su vietine seima ir su jais bendravo ,tai va vaiku namu tada pas juos nebuvo, jei moters vyras mirsta ir ji lieka viena su kruva vaiku seima pasidalina jos vaikus jei ji sustinka , bet uz to slypi ir kita medalio puse ,jei seima nusprende kad moteriai uzteks naslauti tai ta seima parenka jai vyra ir ji privalo isteketi, taip kad visur yra dvi medalio puses. Seima rupinasi bet jos ir privalai klausyti aklai .
QUOTE(Vistik @ 2011 02 25, 10:51)
O jei pačiam vaikui, po daugelio metų mano melo, kad ji tėvams rūpi ir gimė iš meilės, pasakys,kad atstok, man nereikalingas pasakys? Jie man pasakys, tai čia nieko baisaus, aš išgyvensiu, o vaikas?
nežinau kaip kitų vaikų tėvai, bet žinau kad mano Braškė buvo mylima ir globojama, kol 'šeimoje' viskas buvo gerai. kai jos neliko, o neliko, nes ydos įveikė, ir vaikas liko nereikalingas, neprižiūrimas iki išsekimo... gal man iš tikro lengviau tokiu atveju sakyti, kad ji gimė tikrai iš meilės
Kažkada labai patiko Jono Pauliaus II poezijos knygelės mintis, kad vaikas - tiltas tarp dviejų krantų - tėvų. kai vienas jų
netikęs, pasitraukęs, tiltas krinta. Psichologiškai vaikui gal lengviau žinoti, kad tėvai žlugę, ne dėl jo, bet galbūt - liga. tas atleidimo kelias ilgas ir sunkus... 
