Mirusieji išsiveda artimuosius?

Jei jūs taip galvojat , tai nereiškia , kad ir kiti taip privalo galvoti .

Ir taip nesakau. Bet tai ir nereiškia, kad man draudžiama išsakyti savo nuomonę, ką aš ir padariau. Jei nepastebėjot, tai forumas, kur žmonės taip diskutuoja. Vieni rašo ką jie galvoja, kiti savo nuomonę parašo.

Sutapimu gyvenime nera. Yra priezastys ir pasekmes, taciau zinoma kai nerandi sau jokio kito paaiskinimo, taip manyti lengviausia.

visi , kurie mirsta, paskutiniausiu momentu jau mato artimuosius mirusius nes dalinai jau mato anapusini gyvenima. as asmeniskai nesureiksminu.

Iš kur žinai, kad mato?

Ar išbandei?

To patikrinti neįmanoma.
Reiškia, ir patvirtinti.

Man pasakė, kad žmogus mirs. Situacija reali. Net jauname amžiuje mirtingumas 90 proc. O amžius buvo ne jaunas.
Nepriklausomi gydytojai, t.y. ne tiesiogiai gydantys, šiaip atsitiktinai koridoriuje sutikti man pasakė ir išaiškino, jog šansų jokių. Na, faktai prieš akis.

O aš netikėjau. Man buvo ne gaila, o pikta.
Na, mirsime visi, tai ko gailėtis.
Bet pikta, kodėl žmogus, tiek dirbęs, tiek siekęs, tiek padaręs, turi mirti.

Ir nemirė.

Bet mes ne kartą tiesiai šviesiai kalbėjome - nepriklausomai nuo amžiaus, juk negalime žinoti, kas pirmas.
Tai vienas kitam pasakysime.

Po kažkiek laiko tai įvyko. Gerokai vėliau.
Man nieko nepasakė.
Ir nekalbėjo apie jokius artimuosius mirusius.
Kalbėjo apie gerą praeitį.

Na tai kuo tikėti?
Ar tuo, su kuo susiduri, ar tuo, ką pasakoja bobutės kaime?

Man yra panašiai buvę su gyvūnais. Kažkada turėjom šunį, kuris padvėsė nuo senatvės ir katę, kuriai jau nebeatsimenu, kas atsitiko. Vieną kartą sapnuoju, kad tas mūsų šuo sugrįžo ir žiūriu bėga per kiemą. Labai nustebau, nes jis juk buvo miręs ir paklausiau: ką tu čia veiki, ką tu čia veiki? Bet aš neturėjau jokios galios jį sustabdyti ir jis nubėgo toliau. Vėliau sapnavau virtuvę ir žiūriu katė sėdi priešais šaldytuvą. Galvoju: kokia čia katė? O jinai atsisuko į mane ir pasižiūrėjo. Tada aš pamačiau, kad čia mūsų dabartinės katės motina, kuri tada jau buvo mirusi. Tai va, o mūsų katė buvo atsivedusi kačiukų ir vieną turėjome pasilikę. Netrukus tą kačiuką užmušė mašina.


Nuo to laiko nesinori man sapnuoti mirusių: nei žmonių, nei gyvūnų.

Jei mirusieji turėtų galią pasišaukti gyvuosius, tai kiek liktų žmonių mūsų planetoje?
Paties žmogaus mintis yra žudikė ARBA kūrėja. Gyvenkime ramiai.

Aš asmeniškai ir nemanau, kad jie turi kokią nors galią pasiimti gyvuosius. Jie turbūt ateina jų tik palydėti. O sapnuose mirusieji ne kiekvienam pasirodo.

pas mane mirė tetis, po mėnesio jo mama (močiūtė) dar po mėnesio jo tetis (senelis) Idomu, kad tėvas mirė nuo ligos, jo mama staigiai, o tėvas tai iš viso atsitiktinai -paspringo... tokia keista seka. po to mirčių nebuvo, bet ir niekas kolkas negimė

Taip.

Niekas neatsiranda is nieko... net ir sutapimai.

Įdomi tema Bet matau ir labai daug perspaudimų ir įtikėjimų iš jūsų pusės. Turiu omeny ne vien jūsų Džiordžas postą, bet jūsų visų daugumos, čia rašiusiųjų. O kodėl nesiremiat logika?
Pvz.: jei gyveno du gerai sugyvenę sutuoktiniai, tai vienas mirė, kitam juk sielvartas baisus. Juk dažnai vaikai nepasiima pas save, būna kur ir užsienyje ir pan., tai miršta ir kitas sutuoktinis dėl liūdesio.
Kodėl tuomet aš žinau ne vieną atvejį, kai ne per geriausiai sugyvenę sutuoktiniai nemiršta vienas paskui kitą? Nes nebuvo tos meilės. O jei ir miršta, tai giliau pakapsčius paaiškėja, kad visgi buvo didžiulis smūgis, kad atrodo nemyli, nereikia, o kai jau mirė, tai gaila ir liūdna.
Dar žinau atvejį, kai moteris daug išnaudojo vyrą, pati kaip karalienė gyveno, o kai tas mirė, tai jau jai tragedija, depresija, ji žudysis ir pan. Gal ir žudytųsi, gal ir mirtų, nes vaikai jai nerūpėjo kaip be jos gyvens, ji egoistė, tik ji, ji, ji. Ji mat viena liko ir viskas jai. Bet ji turėjo pakankamai pinigų ir galbūt pati dar iš savęs kažkaip susimobilizavo ar vaikai tą už ją padarė - susirado žmogų už pinigus, kuris pas ją gyventų, šnekėtųsi su ja, ją guostų, sakytų, kad ji gera, graži ir t.t. Tai ir nemiršta, nes yra kas atremia jos depresijas.
Kodėl jūs negalvojate, kad nuo žmogaus gyvenimo būdo, nuo sveikatos viskas priklauso? Aš žinau atvejų, kai tėvai pergyvena vaikus, ar žymiai vyresni broliai jaunesnius, nes anie nesisaugojo savo gyvenimuose, tarkime gėrė.
Gyvūnai, kad išeina paskui šeimininką, tai negi manote, kad karvė nieko nesupranta? Viską ji supranta, gyvūnai savotiškai tas laidotuves irgi supranta arba jei jų nemato, tai pajaučia šeimininko dingimą, jiems irgi sielvartas.
O sapnai, tai mūsų pasąmonė, mes nujaučiame, mes išgyvename visokius dalykus per juos. Argi mes tik mirtis sapnuojame? Labai juk daug ką sapnuojame. Kartais sapne net randi išeitį, nes išmąstai per sapną, prisimeni kažką. Bet tai juk tu pats, o ne dievulėlis šventas Ne visada juk visus kviečia mirusieji. Būna, kad tiesiog įspėja, ženklą duoda ir nebūtinai tie, kurie numirę tą dabar mirštantį labai mylėjo. Žinau atvejį, kai žmona buvo įspėta savo tėvuko dėl vyro mirties. Tai uošvis labai jau norėjo žento, kurio net nemylėjo? Nes tas išgeriantis buvo. Atėjo laikas ir mirė, nes išgeriantis buvo, susivarė sveikatą, o ne uošviui jo prireikė O kai sapnuojami šiaip ženklai? Tarkim mama sapnuoja nupjautą medį ir pan., miršta jos vaikas, tai kas tada išsiveda? Kokia giminė? Niekas konkrečiai nesivedė.
Dėl nėštumų po mirčių. O jūs negalvojate, kad tiesiog po tokių įvykių jūs norėjote daugiau švelnumo, meilės, atjautos ir daugiau raminotės seksu? Negalėjo taip būti?

Dėl jūsų Džiordžas konkrečiai. O jūs nemanote, kad jūsų teta buvo pervargusi nuo gyvenimo? Juk prižiūrėjo seną mamą. Ir aišku, juk sielvartas dar priedo, kad mirė mama. Prie ko čia kažkas pasiimė, kai gyvenimas tarkime taip susiklostė. Juk ji pati rinkosi. Galėjo neprižiūrėti, spjauti į mamą ar surasti žmogų priežiūrai, o pati kurorte gulėti. Gal ir nemirtų tada, iš kur jūs žinote?
Aš kiek pamenu gyvenime atvejų, tai ir miršta savimi nesirūpinantys arba iš esmės ligoti žmonės arba neatsargūs žmonės žūsta. O atsitiktinumai ir nelaimės, tai tiesiog aplink mus juk verda gyvenimas: kažkas važiuoja tarkime girtas, kažkas tuo metu eina toje vietoje ir papuola. Nemanote?

"Po tos mamos mirties tėvukui labai pablogėjo sveikata, širdis, kraujospūdis milžiniškas, aišku stresas paveikė, nes labai pergyveno..o po metinių infarktas, sunki širdies šuntavimo operacija su 50 ant 50 ar gyvens.." Pati sau atsakėte, kad po mirties ir pablogėjo. Juk tai normalu, jis ją prižiūrėjo, matė jos kančias. Kaip jis galėjo būti abejingas? Juk ne anekdotus jai kalbėjo prižiūrėdamas, aišku pergyveno pastoviai, plius našta juk. Rašote, kad stresas paveikė. Tai žinoma. Po metinių infarktas ką jum sako? Kad vėl viską prisiminė, išgyveno. Tiek ir tereikėjo, tėvukui juk irgi nebe 30 metų tiesa? kažin ar sveikuolis, kas kartą savimi besirūpinantis. O sapnai, tai jo paties pasąmonė.