QUOTE(Alexandra.R. @ 2012 06 22, 19:13)
logika neslubuoja, as noriu, kad ji suslubuotu. Kad patikeciau, kad ir sielos egzistavimu. Tada tikeciau, kad yra pomirtinis pasaulis, o tai butu super. Tada neatrodytu, kad gyvenimas neturi prasmes. O tai dabar kaip pagalvoju - o kokia prasme gyvent ar vaikus gimdyt...vistiek numirsi, tave uzkas, supusi ir taves daugiau niekada niekada nebus. Musu nebus kaip, kad nebuvo anksciau. Ir liudna pasidaro

va todel noreciau kazkuo patiketi, bet kad nieko
net siek tiek itikinamo nerandu

O as noriu buti. As nenoriu tiesiog isnykti

o isnyksiu. Supusiu ir nieko is manes neliks. Kai taip pagalvoju, tai net gyvent nesinori, nes prasmes nera. Bet numirt irgi.
Labai liudnai

bet as manau jei jau ieskote tai butinai rasite, jei norite tiketi tai ir igausite tikejimo

ir jei jus kankina dabartine busena vadinas jus jau pakeliui i tai
mano drauge neseniai prisipazino kad galutinai itikejo tuo kad po mirties nieko nera, ir jai buvo labai sunku tai suvokti, bet dabar ji tuo tiki ir taip gyvena...atvirai pasakius man labai gaila kai zmogui taip nutinka

neisivaizduoju tokios busenos ir kaip su ja gyventi

Na, o atsakant i tema, kai mire mano teta, kai kas atejo i laidotuves pavelaves, ir zmones snkejo kad blogas zenklas, dar butinai kazkas mirs

ir mire...dvi seserys, mama