Įkraunama...
Įkraunama...

Knygų skaitytojų klubas, 73 tema

Sadeq Hedayat "The Blind Owl" (Akla pelėda). Aukščiausios prabos siurrealizmas thumbup.gif Bepročio vizijos, sapnai, kliedesiai... jokio realaus veiksmo ar tradicinio siužeto, tik užburtas haliucinacijų ratas, kuriame kartojasi frazės, vaizdai, veidai, situacijos, viena scena pagal keistus košmaro logikos dėsnius nejučia pereina į kitą, sapnus keičia vizijos, ligos karštinę - opijaus dūmai, ir viskas susilieja į begalinį kaleidoskopą, kuriame nebeatsirinkt nei pradžios, nei pabaigos. Daug depresijos, negatyvo, niūrumo, minčių apie mirtį, apie gyvenimo beprasmybę, bet skaityti nebuvo sunku (gal ir mano skonis jau iškrypo?). Nedidukė knygelė, vos per 100 psl, tai ir perskaičiau dviem prisėdimais - nes įtraukia taip, kad neatsiplėšt. Puikus stilius, sklandi, išraiškinga, poetiška proza, ypač geras vertimas.

Jei trumpai - labai keistas ir labai geras skaitinys. LLLLL. Šiek tiek iškrypusio skonio skaitytojoms labai rekomenduočiau mirksiukas.gif Deja, nepavyko aptikti jokios informacijos apie šios knygos vertimus į lietuvių ar rusų kalbas. Rusai yra išleidę tik jo apsakymų.

Šiek tiek apie autorių. Sadeq Hedayat laikomas vienu ryškiausių persų literatūros atstovų, o "Akla pelėda" - ko gero, žinomiausias jo kūrinys Vakarų pasaulyje. Autorius kilęs iš garsios šeimos su giliomis kultūrinėmis tradicijomis, keletą metų studijavo Vakarų literatūrą Belgijoje ir Prancūzijoje, vėliau gyveno Irane ir Indijoje, glaudžiai bendravo su Irano kairiųjų pažiūrų intelektualais. Turėjo problemų su narkotikais ir vis gilėjančia depresija. Galiausiai baigė gyvenimą savižudybe Paryžiuje, sulaukęs tik 48-erių. Hedayat paminėtas Boriso Akunino knygoje "Rašytojai ir savižudybė".
Atsakyti
QUOTE(Jurzole @ 2011 03 09, 13:52)
Sadeq Hedayat "The Blind Owl" (Akla pelėda). Aukščiausios prabos siurrealizmas  thumbup.gif Bepročio vizijos, sapnai, kliedesiai... jokio realaus veiksmo ar tradicinio siužeto, tik užburtas haliucinacijų ratas, kuriame kartojasi frazės, vaizdai, veidai, situacijos, viena scena pagal keistus košmaro logikos dėsnius nejučia pereina į kitą, sapnus keičia vizijos, ligos karštinę - opijaus dūmai, ir viskas susilieja į begalinį kaleidoskopą, kuriame nebeatsirinkt nei pradžios, nei pabaigos. Daug depresijos, negatyvo, niūrumo, minčių apie mirtį, apie gyvenimo beprasmybę, bet skaityti nebuvo sunku (gal ir mano skonis jau iškrypo?). Nedidukė knygelė, vos per 100 psl, tai ir perskaičiau dviem prisėdimais - nes įtraukia taip, kad neatsiplėšt. Puikus stilius, sklandi, išraiškinga, poetiška proza, ypač geras vertimas.

Tia vadinas neisprotejai perskaiciusi biggrin.gif Pries 15 metu buciau nualpusi nuo noro perskaityt pamacius toki aprasyma. Dabar jau ne.
Atsakyti
QUOTE(Alexia @ 2011 03 09, 16:45)
Tia vadinas neisprotejai perskaiciusi  biggrin.gif Pries 15 metu buciau nualpusi nuo noro perskaityt pamacius toki aprasyma. Dabar jau ne.


Aš tai nealpstu, bet noriu tai labai. Ir netikiu, kad esu 15 metų už tave jaunesnė biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Alexia @ 2011 03 09, 15:45)
Tia vadinas neisprotejai perskaiciusi  biggrin.gif

g.gif Atrodo, kad dar lyg ir ne... unsure.gif biggrin.gif

QUOTE(Forget @ 2011 03 09, 16:32)
Aš tai nealpstu, bet noriu tai labai.

Norek, norek mirksiukas.gif Man atrodo, kad tau patiktu. Jei iskentetum iki vasaros, tai galeciau paskolinti.

Beje - tikiuosi, kad savo atsiliepimu nesudariau ispudzio, jog si knyga - kazkokia siautulinga beprotybes orgija ar dar kas nors is tos operos rolleyes.gif Atvirksciai - pasakojimas labai ramus (kiek gali buti ramios beprocio mintys), ir del to dar keistesnis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Jurzole: 09 kovo 2011 - 16:49
Labos 4u.gif
As pries kelias dienas baigiau skaityti "Gaudi paslapti" ir vis galvoaju ka parasyti. Tiesa sakant, jei tiesiai ir sviesiai, tai knyga man nepatiko. Tiesiog prasta "Da Vincio kodo" kopija ir dar blogiau. zodziu - nerekomenduoju. Baigiau sia knyga skaityti tik del graziausiu prisiminimu apie Gaudi Barselona.
QUOTE(Pajauta @ 2011 03 09, 02:30)
Žiūrėk tik mano pribuvėjos neprateriok mirksiukas.gif

As tai nepateriosiu biggrin.gif Tik Sofijai atiduosiu 4u.gif mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zis: 09 kovo 2011 - 18:00
Paskaičiau Aravind Adiga "Baltąjį tigrą".
Iškart reziumuosiu. Be didelių pagraudenimų ir mistifikavimų parašyta indų istorija. Net ne vieno, o daugelio paprastų žmogeliukų iš Tamsos, tų kurie randa Šviesą, ir tų, kurie ne. Man knyga pasirodė labai realistiška. Žinoma, mano nuomonė šioj vietoj reiškia mažai, nes aš nesu ten buvus, nesu su jais bendravus ir net nesu giliau Indijos tema domėjusis. Tik įtariai žiūriu į visus ten savaitėlę praleidusius ir "nušvitusius". Gal dėl to ir šita knyga man prilipo, nes autorius nušvitimais netiki. Ir dar dėl tokių paprastų aprašytų detalių, kaip kad mašinos žibintai apšviečia pastato siena ir ji visa blizga, nes į betoną įmaišytos butelių šukės - nuo vagių.
Patiko pats pasakojimo užmanymas ir išpildymas, sakyčiau, "šiuolaikinis epistoliarinis romanas" biggrin.gif.
Galbūt šie įspūdžiai neliks įsispaudę mano atminty ilgai, bet visoms, kurios mėgsta skaityti apie egzotiškų šalių papročius - rekomenduoju.
Atsakyti
QUOTE(caralaite @ 2011 03 09, 22:17)
Tik įtariai žiūriu į visus ten savaitėlę praleidusius ir "nušvitusius".


drinks_cheers.gif butent! as apskritai "nusvitimais" netikiu cool.gif


p.s. jei kam aktualu, RIMI iki 03.15 30% nuolaidos knygoms 4u.gif

ar kaune kurioj nors rimi uzmatet "Silva rerum II"? man labai jos visos nepakeliui, tai nesinoretu belstis del nieko...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gemma: 10 kovo 2011 - 08:13
QUOTE(Gemma @ 2011 03 10, 09:11)
drinks_cheers.gif butent! as apskritai "nusvitimais" netikiu  cool.gif



Aš tai netikiu europiečių ir visų kitataučių nušvitimais. O pačių indų, velnias žino, mes jų niekada neperprasim rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(caralaite @ 2011 03 09, 22:17)
Tik įtariai žiūriu į visus ten savaitėlę praleidusius ir "nušvitusius". Gal dėl to ir šita knyga man prilipo, nes autorius nušvitimais netiki.

QUOTE(Gemma @ 2011 03 10, 08:11)
drinks_cheers.gif butent! as apskritai "nusvitimais" netikiu  cool.gif

QUOTE(Forget @ 2011 03 10, 11:31)
Aš tai netikiu europiečių ir visų kitataučių nušvitimais. O pačių indų, velnias žino, mes jų niekada neperprasim  rolleyes.gif

O as skaitau jusu zinutes ir nesuprantu, apie kokius "nusvitimus" jus cia kalbat... blush2.gif Ir "Baltaji tigra" skaiciau, ir Indijoj buvau, bet ne tik kad nezinau, ar "nusvitau", bet nezinau net, kuo tai turetu pasireiksti... lotuliukas.gif Paaiskinkit kas nors, a? 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Gemma @ 2011 03 10, 09:11)
drinks_cheers.gif butent! as apskritai "nusvitimais" netikiu  cool.gif
p.s. jei kam aktualu, RIMI iki 03.15 30% nuolaidos knygoms  4u.gif

Labuka,
Norfoje iki 03 20 nuolaidos knygoms iki 40%.
Atsakyti
QUOTE(Jurzole @ 2011 03 10, 12:41)
O as skaitau jusu zinutes ir nesuprantu, apie kokius "nusvitimus" jus cia kalbat...  blush2.gif Ir "Baltaji tigra" skaiciau, ir Indijoj buvau, bet ne tik kad nezinau, ar "nusvitau", bet nezinau net, kuo tai turetu pasireiksti... lotuliukas.gif Paaiskinkit kas nors, a?  4u.gif


Tai vadinasi, nenušvitai lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Rasma @ 2011 03 06, 20:05)
Aš skaitau šiuo metu Astridos Petraitytės "Šaktarpio metas". Tai romanas lyg mozaika (nes, kaip pratarmėje sakoma, parašytas remiantis rastais senoje skrynioje mergaitės (vėliau moters) dienoraščiais)...  romanas apie Mažosios Lietuvos kaimo žmonių gyvenimą..
Įdomus kūrinys jau vien tuo, kad labai daug tarmiškos kalbos (senoji lietuvninkų kalba - įdėti net fragmentai tokių 'raštų', pvz. religinės giesmės ir pan)..daug germanizmų (pvz. onkelis, tantė ir pan.).
Skaitau - mėgaujuosi..ir vėl pasakysiu, kad nelabai sulyginama, bet man primena tuos grubius ir mėgstamus Žemaitės kūrinėlius smile.gif

Pagal aprasyma man panasiau i I.Simonaityte, ten juk irgi Mazoji Lietuva, ir tarmybiu, kiek pamenu, netruksta. Na, bet sunku gincytis, neskaicius. Man Zemaite irgi prie sirdies del kalbos, bet Simonaityte kazkokia sviesesne.
Atsakyti