Sadeq Hedayat "The Blind Owl" (Akla pelėda). Aukščiausios
prabos siurrealizmas

Bepročio vizijos, sapnai, kliedesiai... jokio realaus veiksmo ar tradicinio siužeto, tik užburtas haliucinacijų ratas, kuriame kartojasi frazės, vaizdai, veidai, situacijos, viena scena pagal keistus košmaro logikos dėsnius nejučia pereina į kitą, sapnus keičia vizijos, ligos karštinę - opijaus dūmai, ir viskas susilieja į begalinį kaleidoskopą, kuriame nebeatsirinkt nei pradžios, nei pabaigos. Daug depresijos, negatyvo, niūrumo, minčių apie mirtį, apie gyvenimo beprasmybę, bet skaityti nebuvo sunku (gal ir mano skonis jau iškrypo?). Nedidukė knygelė, vos per 100 psl, tai ir perskaičiau dviem prisėdimais - nes įtraukia taip, kad neatsiplėšt. Puikus stilius, sklandi, išraiškinga, poetiška proza, ypač geras vertimas.
Jei trumpai - labai keistas ir labai geras skaitinys.
LLLLL. Šiek tiek iškrypusio skonio skaitytojoms labai rekomenduočiau

Deja, nepavyko aptikti jokios informacijos apie šios knygos vertimus į lietuvių ar rusų kalbas. Rusai yra išleidę tik jo apsakymų.
Šiek tiek apie autorių. Sadeq Hedayat laikomas vienu ryškiausių persų literatūros atstovų, o "Akla pelėda" - ko gero, žinomiausias jo kūrinys Vakarų pasaulyje. Autorius kilęs iš garsios šeimos su giliomis kultūrinėmis tradicijomis, keletą metų studijavo Vakarų literatūrą Belgijoje ir Prancūzijoje, vėliau gyveno Irane ir Indijoje, glaudžiai bendravo su Irano kairiųjų pažiūrų intelektualais. Turėjo problemų su narkotikais ir vis gilėjančia depresija. Galiausiai baigė gyvenimą savižudybe Paryžiuje, sulaukęs tik 48-erių. Hedayat paminėtas Boriso Akunino knygoje "Rašytojai ir savižudybė".