QUOTE(klopedija @ 2011 02 28, 22:21)
Tai važiuok ilgai negalvojus, meet`ą suorganizuosim.
Negalu

Mano darbas kaip vilkas - miške yra, paliksiu be priežiūros, ims ir pabėgs
Pagaliau perskaičiau knygą su malonumu, valio! Visi kiti (visos kitos

) ją jau seniai perskaitė, aš tik dabar, bet vis tiek pasipasakosiu.
Aleksej Ivanov "Geografas gaublį pragėrė"
Aišku, gailėjausi kad ne rusiškai skaitau. Bet rusiška knygos dvasia vis tiek veržiasi iš puslapių

. Veikėjų poelgiai tokie "ekstraordinarūs", kad teisingoj ir moralioj Europoj niekaip nepriliptų.
Paskaičiau, kad knyga parašyta 1995. Tais "černuchinės" literatūros laikais ji matyt buvo labai keista - herojus be ambicijų, kuris niekam nieko nenori įrodyt, kuris leidžia kad kiti už jį nuspręstų, parinktų kaip jis gyvens.
Man pasirodė kad knygos žmonės labai mažai turi gyvenimo pasąmonėj, viskas paviršiuj - noriu, darau, nebenoriu, nebedarau. Net reti bandymai save stabdyti ir "pakreipti" kita vaga jiems atsitinka labai natūraliai, neprireikia jokių ilgų apmąstymų.
Moralės normų, kurioms reikėtų paklusti - minimaliai, toks eksperimentinis pasaulis, kur gali būti tuo kas esi, nereikia apsimesti geresniu nei blogesniu. Ir gali tiesiog žiūrėti ar kiti tave tokį priima. Beveik žydroji paauglių svajonė...
... Kažkokia ne tokia recenzija išėjo. Knyga sakyčiau pilna "švelnaus liūdesio", tas herojaus plaukimas pasroviui neatrodo beprasmis ar erzinantis, o netgi atvirkščiai - labai suprantamas, kam švaistyti energiją dalykams kuriuos pakeisti ne tavo valioj? Visi veikėjai žmogiški ir simpatiški, tik labai vieniši ir nelaimingi.
Matyt per anksti griebiausi pastebėjimus rašyt, reikėjo "permiegot" su visom mintim, kad susigulėtų. Tačiau trumpai reziumuosiu - knyga gera

.