QUOTE(inezzza @ 2011 03 14, 15:03)
pritariu tau, Sladama...aš irgi kai grąžinu save į praeitį, tai pagalvoju, kad tiek pranašiškų ženklų buvo...nebuvo jokio noro pirkti daiktelių...aišku, tada negalvojau, kad bus kažkas blogai ir t.t., bet papraščiausiai netraukdavo manęs į mažylių skyrius parduotuvėse, o jei ir nueidavau, tai nerasdavo širdis mielų rūbelių

o per laisvadienius net pagalvojau, kad net varduko nebuvo didelio troškimo rinkt

tada ir mes nesusimąstėme,bet...dabar pagalvoju, kokius lemtingus ženklus kartais gali atsiųsti gyvenimas...
Darbe jau manęs propopierius nesimato, telefono ragelis tuoj prilips prie ausies

, bet atitrūksiu ir parašysiu...
Aš irgi mažiukui nieko pirkti nenorėjau. Aišku kremukų, sauskelnių pripirkau, bet iš drabužiukų, tai naują tik ploną kepurytę nupirkau, nes per kraustynes niekaip negalėjau rasti, kur yra supakuotos Kristupo mažulytės kepurytės... Ir dar merinosų vilnos pleduką nupirkau - VISKAS.
O ženklų, kaip pakapstai praeiti gali daug surasti. Apie vieną, kai pagalvoju, tai ir dabar nupurto. Gal jau esu kažkada rašiusi, nebepamenu. Jeigu rašiau, tai soriuks, kad kartojuos, bet naujos mamos turbūt vis vien nežinos... Kai aš jau pagimdžiau, kiek atsigavau, vyras nuvažiavo kelioms valandoms į namus, pažiūrėti, kaip Kristupui su močiute sekasi. Grįždamas norėjo man gėlių parvežti. Atvežė rožių, bet pradžiai buvo kažkokias kitas gėles nusižiūrėjęs, tai ir neišsiaiškinau, kokias, bet pavadinimas nėra ir svarbus... Atveža man tas rožes ir sako, norėjau kitokias gėles pirkti, gražias nusižiūrėjau, bet gėlininkė pasakė, kad jų dovanoti negalima, kad jas laidotuvėms perka

Tada tik patraukiau vyrą per dantį, kad gėlių nepažįsta, bet kitą dieną jau nebjuokinga buvo

, nes "pakvipo" tom nelemtom laidotuvėm...
Inezzza, tikrai jau didelis būtų... ir maniškis toks pat... tik kelių dienelių skirtumas