Išsiliejimo skyrelis 4

Visada maniau , kad medikai gerai dirba , bet šiandieninis atvejis mane labai įsiutino . Nuėjau pas močiutę į ligoninę , ir matau , kad baigia išlašėti prijungta lašelinė , nuėjau ppasakyti seselėms , kad jau reikės keisti . Sanitarė atėjusi pasakė , kad dar daug liko , ir manęs paprašė , kad kažkokį ratuką prisukčiau , kad sustabdyti . Po pusvalandžio dar kartą nuėjau paprašyti pakeisti . Vėl , jokios reakcijos . Kai dar praėjo dešimt - penkiolika min atėjo sanitarė pamačiusi , kad jau išlašėjo , pradėjo pykti , kad matote aš sėdžiu už kilometro , nepasikeliu , neužsukau lašelinės . Nežinojau, kad turiu atlikinėti ligoninės sanitarių darbą , kol jos sėdi , kavą geria ar šiaip plepa seselių kambaryje . Kai tik nueinu m kio nors prašyti , tai visada jas randu kalbančias , ar geriančias kavą . Tai norėjau paklausti kieno darbas prižiūrėti lašelines , sanitarių , ar ligonių artimųjų ?

ju darbas,bet uzsukt reikejo,jei patektu oras i krauja,manau zinot kuom baigtusi
nieko nepadarysi,tokie mes va zmones..

Man rodos, kad čia ne jums vienai tokie klausimai kyla.
Man tokie klausimai kyla kiekvienoje įstaigoje Lietuvoje. Niekas nieko nežino, nepataria tau nieko, nes tu pats sau turi būti viskas, gydytojas, teisininkas, ekonomistas ir t.t. Niekam neįdomu

Tai jau šiandien išmokau užsukinėti lašelines , nieko nepadarysi , gal ir ateityje to prireiks .

Aciu merginos uz patarimus, pati su MB susede apie tai pakalbejom, buvo ilgas ir nuosirdus pokalbis, be pykciu rekimo ar pan. Dar pakalbejau su viena drauge, kuri ta pati praejo, tik ji buvo ta kita, o ne zmona. Pasidalino savo patirtim, ko pasimoke ir pan. Zinot ir tas labai man padejo. Dar dziaugiuosi tuom, kad turiu labai supratinga vyra iur jis pasizadejo pasitaisyti, pasistengt del musu triju ir a turesiu pasistengti del jo.

Paradoksualė nepateks ten taip paprastai oro, gi yra kraujo spaudimas kuris neleidzia ten patekti orui. Norint pakenkti reiktu suvaryti 20ml. svirsta pilna oro visa jega, sustumti, tada va butu nekas. Del keliu burbuliuku niekas nenutinka. O kad sesutes abejingos savo darbui, tai daug kur susiduriama. Reta kuri myli savo darba ir dirba is sirdies. Pamatytumete kokie ten uzkulsiai, pati is patirties kalbu.

senmerge uz viska dabar reikia kovoti, kitaip Linkiu, kad mociute pasveiktu kuo greiciau ir griztu namo.

nezinau kas darosi, atsikeliau visu uztinusi nuo zliumbimo... viskas paskutiniu metu erzina, visi zmones atrodo ne tokie kaip visada, pasikeite, ziuri ne taip, kalba ne taip, daro viska ne taip. atrodo ir mylimas zmogus salia, bet kiekvienas jo poelgis issaukia mano nepasitenkinima, liudesi ir t.t. ir kodel pikciausia- as viska suprantu, kad kvaila reaguoti piktai, kad kvailos mintys kyla ir t.t. bet nieko negaliu sau padaryti, emocijos uzvaldo ir tada nesvarbi jokia mano logika... turbut reikia atostogu...

Laikykitės...
Jums reikia atostogų, o man jau darbo....

Ačiū .

kai man buvo lasilamos laselines su antibiotikais nuo inkstu, tai pati visada prisisukdavau. o kol negalejau pasikelti nuo skausmo, tai prisukdavo palatos drauges - viena su meningitu, kita su plauciu uzdegimu. ir tos laselines turedavo laseti ilgai, virs valandos, nes nuo to priklause kazkaip veikimas vaistu. viena naktine sesele norejo man sulasinti per 20 minuciu, nes "kas cia per ispindejjimas sitiek laiko lasintis ir ji is vis nesiims lasinti "tokiai" ligonei", bet jau zinojau viska is daktaro, taigi pagrasinau jai kad parasysiu oficialu rasta kur reikia ir kad zinau kur reikia, taigi sulasino keikdama mane, bet sulasino. o kai atejo skyriaus vedeja pranesti, kad neturi vaistu ir man reikes paciai pirktis (brangus jie buvo), tai palikau tel ijungta (kalbejau su kazkuo tuo metu), ji aisku supyko, bet pasakiau, kad artimieji turi teise zinoti ir kad valio, uzsakykite pagal sutarti is tiekeju tuos vaistus sava didmenine kaina ir as sumokesiu. tada uzsiciaupe ir vaistu man pirktis nebereikejo. atsirado. ligoninese mazai normaliai dirbanciu zmoniu. tai dazniausiai buna slaugutes arba geri daktarai (du tokius pazistu visam kaune). ir daugiau buvo su medikais. tevas mano vos nenumire kazkada, tai tik is antro karto pavyko greitaja iskviest, o kai atvaziavo - neveze i ligonine, o pasake "kaip jums negeda, toks didelis vyras, o karsciuojat cia. 40 tempos buvo savaite. antra karta iskvietus greitaja daviau pinigu, nuveze i ligonine uz juos ir ten pagulde ji su plauciu uzdegimu ir inkstu uzdegimu ir dar kazkokia zaraza. gydytoja ten pavadino ji "lavoneliu". tiesa, tada pirkau vaistus. pati uzsakinejau lakstydama po vaistines. nezinojau dar apie didmena ir sutartis ir uz kiek jie gauna juos

tai jau net nebesipiktinu. beviltiskas reikalas.
o su laseline elgtis nesunku, minimaliai praktikos. ir vaistus susileisti i raumeni paciam nesunku. nori gyvent - padarai viska. sau ir artimajam. ir jau nebepriklauso ar duodi pinigu jiems ar ne. bent jau kaune. vistiek nekreipia demesio.
Papildyta:


agham. israse stipriu raminanciu ir nebepykina.

Tai , kad ir duodant visiem iš eilės , dėmesio beveik nesulauksi .

Tam paciam Kaune teko sutikti puikiu gydytoju.Be jokio kysio l.rupinosi teciu reanimacijoje.Aciu jiems.
Praeita pavasari vaikas gulejo Santariskese.Net nustebau kaip maloniai visi bendravo.Nustate is kart kas yra (poliklinika to nesugebejo puse metu).Taip,kai kuriuos vaistus pirkau pati...Bet gyde ir bendravo tikrai puikiai.Tikejausi,kad bus daug blogiau.Beja,nieko nemokejau.Israsant geliu nunesiau gydytojai ir seselems.
Taip,kad ne visi gydytojai-blogi

Gal ir nėra blogi . Bet pas mus labiau galėtų dirbti ir mažiau tingėti . Jau ir taip , duodam , pusę darbo prie artimųjų už juos atliekam , o , jiems vistiek blogai . be to ne aš viena tokia prie artimųjų sėdinti , buvo ir daugiau slaugančiųjų artimuosius .