Išsiliejimo skyrelis 4 - Puslapis 10 - Kertelė sielai

beveikrami

Ištikimas dalyvis

beveikrami

Ištikimas dalyvis

2011-03-29 22:38

29 kovo 2011 - 22:38

QUOTE(^Austėja^ @ 2011 03 29, 14:23)

isvis atrodo, kad neturesiu niekad normalaus gyvenimo, nes daug kam nepatinku, nes per nuolaidi esu, bijau daug ko, net vadina atitinkamai, beveik is nieko jokiu graziu zodziu negirdziu ir niekad negirdejau, dar kai paaugle buvau, tai is mamos bendradarbiu gyre mane del vieno dalyko, tai motina manes labai neapkente ir dabar tik sunu ji myli.

<{POST_SNAPBACK}>

Šitose eilutėse pati nurodėte problemų esmę. Kai išsivaduosite iš:
1) blogos nuomonės apie save,
2) nepasitikėjimo savimi,
3) nuoskaudų dėl mamos (kažkaip susidaro prastoka nuomonė apie ją),
4) savigraužos ir savigailos

tada bus geriau, nepaisant to, ar turėsite darbą, draugą. Žinoma, šie dalykai irgi gali užvesti ant kelio, bet tada būtina vis tiek atsikratyti tų sunkių akmenų, kuriuos įkrovė kiti ir kuriuos įsikrovėte sau pati.

Kai jau norisi savęs gailėtis, pergyventi dėl kitų nuomonės, reikia savęs paklausti - "o ką man tai duoda? kokia mano nauda? kas iš to?"..

Labai linkiu Jums sėkmės. Jei būtų galimybė, reikėtų gal ir kokios profesionalios psichologo konsultacijos, būtų lengviau.

Papildyta:
Dabar aš "išsiliesiu"

šypsena, nors gal ir nėra labai linksma.

Problema tame, kad nepaleidžiu praeities. Blogas įvykis laiko, nepaleidžia, o gal aš jį laikau.

Tiesiog kažkoks įšalas lede.

marbella***

Naujokas

marbella***

Naujokas

2011-03-30 09:16

30 kovo 2011 - 09:16

O man jau trecia diena tajp sopa sirdele, nieko nesinori, tik verkti.. vakar isgeriau raminamuju, taj truputi palengvejo. bet siandien vel tas pats, nekyla rankos. 2 savaites pabandymui, bet jauciu sirdim - liksim su maziu be tevelio.. Sirdis klykia

^Austėja^

Neaktyvus dalyvis

^Austėja^

Neaktyvus dalyvis

2011-03-31 21:06

31 kovo 2011 - 21:06

QUOTE(marbella*** @ 2011 03 30, 09:16)

<{POST_SNAPBACK}>

galvok tik apie gera, gal savaime viskas susitvarkys, buk tvirta

Elfinėja

Atkaklus dalyvis

Elfinėja

Atkaklus dalyvis

2011-04-01 13:11

01 balandžio 2011 - 13:11

Nebeatpazistu savo vyro

Atrodo, kad gyvenu su visai svetimu zmogum...
Kazkada viskas buvo taip grazu: apkabinimai, buciniai, tiesiog grazus, mielus zodziai. Dabar viskas kitaip

Pykstames del smulkmenu. Kiekvienas mano zodis arba veiksmas yra kritikuojamas

Bandziau kalbetis, kas pasikeite, deja, nieko issiaiskinti negalim

Nebezinau ka ir daryti?

pienes-pukas

Ištikimas dalyvis

pienes-pukas

Ištikimas dalyvis

2011-04-01 15:14

01 balandžio 2011 - 15:14

QUOTE(Elfinėja @ 2011 04 01, 14:11)

Nebeatpazistu savo vyro

Atrodo, kad gyvenu su visai svetimu zmogum...
Kazkada viskas buvo taip grazu: apkabinimai, buciniai, tiesiog grazus, mielus zodziai. Dabar viskas kitaip

Pykstames del smulkmenu. Kiekvienas mano zodis arba veiksmas yra kritikuojamas

Bandziau kalbetis, kas pasikeite, deja, nieko issiaiskinti negalim

Nebezinau ka ir daryti?

<{POST_SNAPBACK}>

Tai ir blogiausia, kad nieko negali issiaiskinti. Nesubrende tie vyrai. Praeina pirmo isimylejimo euforija, ir viskas jiems nuobodu pasidaro. O dar ir vaikas!
Nekreipk i ji demesio, tai vienintele iseitis. O jei kritikuoja, ka tu darai, pasiulyk jam padaryti geriau.

shogeta

Senbuvis

shogeta

Senbuvis

2011-04-01 15:27

01 balandžio 2011 - 15:27

QUOTE(Elfinėja @ 2011 04 01, 14:11)

Nebeatpazistu savo vyro

Atrodo, kad gyvenu su visai svetimu zmogum...
Kazkada viskas buvo taip grazu: apkabinimai, buciniai, tiesiog grazus, mielus zodziai. Dabar viskas kitaip

Pykstames del smulkmenu. Kiekvienas mano zodis arba veiksmas yra kritikuojamas

Bandziau kalbetis, kas pasikeite, deja, nieko issiaiskinti negalim

Nebezinau ka ir daryti?

<{POST_SNAPBACK}>

sunku ka patarti nes mano draugas taip pat pasikeites

ir niekaip nerandu problemu kas del to kaltas

Elfinėja

Atkaklus dalyvis

Elfinėja

Atkaklus dalyvis

2011-04-01 16:01

01 balandžio 2011 - 16:01

QUOTE(shogeta @ 2011 04 01, 15:27)

sunku ka patarti nes mano draugas taip pat pasikeites

ir niekaip nerandu problemu kas del to kaltas

<{POST_SNAPBACK}>

Sakoma, kad kai gimsta vaikas, vyras pavydi, nes atseit jam truksta demesio, taciau musu situacijoje taip nera, musu mergyte rami, tai pakankamai demesio skyriu abiems. Vyras nedirba, situacija seimoje is tikruju sunki, gal pinigeliu trukumas kelia tokia itampa seimoje? Visokiu variantu turiu, taciau zinau, viena neispresiu sitos problemos. O gal sia problema matau tik as... Kiek kartu sakiau, kad jis grubiai ir saltai su manim elgiesi, taciau jis neigia, atseit santykiai man nepasikeite.
Taip skaudu, kai zinai, kad darai viska kad jam butu gerai, o atgal nieko gero negauni...

katydid

Ekstra senbuvis

katydid

Ekstra senbuvis

2011-04-01 16:10

01 balandžio 2011 - 16:10

QUOTE(Elfinėja @ 2011 04 01, 13:11)

Nebeatpazistu savo vyro

Atrodo, kad gyvenu su visai svetimu zmogum...
Kazkada viskas buvo taip grazu: apkabinimai, buciniai, tiesiog grazus, mielus zodziai. Dabar viskas kitaip

Pykstames del smulkmenu. Kiekvienas mano zodis arba veiksmas yra kritikuojamas

Bandziau kalbetis, kas pasikeite, deja, nieko issiaiskinti negalim

Nebezinau ka ir daryti?

<{POST_SNAPBACK}>

Matau, kad jūsų vaikutis dar labai mažas. Nevisi žmonės sugeba greitai prisitaikyti prie naujos situacijos. Manau ir jūsų vyras jaučiasi nelabai gerai. Gal būt jam sunku susitaikyti su nauja situacija. Juk dabar mažiau laiko skiriate jam, o daugiau vaikui. O dar ir abiejų nuovargis prisideda. Gal jis ir suvokia, kad taip ir turi būti, bet juk ne visada jausmai klauso smegenų.
Nepagalvokit, kad jį teisinu. Tiesiog žinau, kad daug šeimų, gimus kūdikiui ir kelis mėnesius po to, turi sunkumų. Ir tai yra natūralu. Tiesiog bandykit dar kalbėti, kas jam kelia susierzinimą, gal jis negali pailsėti? Gal tiesiog visą tą situaciją (vaiko auginimą) jis įsivaizdavo kitaip?
Papildyta:

QUOTE(Elfinėja @ 2011 04 01, 16:01)

<{POST_SNAPBACK}>

na va, kol parašiau pirmą komentarą, jūs irgi parašėte...

Jei vyras yra normalus, tai be galo sunku psichologiškai būti be darbo, o jei dar trūksta pinigėlių. Pati esu buvusi be darbo. Tuo laikotarpiu tikrai būdavau suirzusi, priekabi

Jausdavau nuolatinę įtampą.

O dėl vaiko... Jis juk kai gimsta yra tarsi "svetimas" žmogutis. Juk nežinai jo norų ir turi prie jo taikytis. Reikia laiko, kol įpranti. Motinai šiuo klausymu yra paprasčiau (intuicija, motiniškas instinktas ir pan.). Vyrui šiuo atžvilgiu yra sudėtingiau. Jis protu suvokia, kad tai jo vaikas, bet jį vis tiek reikia prisijaukinti. aišku yra vyrų ir tokių, kurie dar nėštumo metu įsijaučia, bet kai kuriems reikia ne poros savaičių.

malmukas:)

Ištikimas dalyvis

malmukas:)

Ištikimas dalyvis

2011-04-02 21:28

02 balandžio 2011 - 21:28

nu issiliesiu ir as nes visai jau nuotaikos neturiu...nu aisku laukiuosi tai ir hormonai daro savo, bet va ka pastebiu kad mano vaikiskas charakteris visus atstumia

nuo vaikystes esu judri plepi ir t.t. (tikrai nepliotkinu), bet i gyvenima visada rimtai ziuriu, gyvenima tvarkaus ir nesuku galvos, taciau draugu neturiu, o nauju nesusirandu del savo durno charakterio

nusibodo jau taip, nzn kaip pasikeist...

^Austėja^

Neaktyvus dalyvis

^Austėja^

Neaktyvus dalyvis

2011-04-03 00:33

03 balandžio 2011 - 00:33

labai daznai galvoju apie savo ateiti, nes sunkius isgyvenimus isgyvenu, bijau kad neatsikelsiu is dabartines situacijos. kartais net taip buna skaudu gyventi toki gyvenima, norisi pasisalinti, bet nedristu tai padaryti.

Papildyta:

QUOTE(malmukas:) @ 2011 04 02, 21:28)

nu issiliesiu ir as nes visai jau nuotaikos neturiu...nu aisku laukiuosi tai ir hormonai daro savo, bet va ka pastebiu kad mano vaikiskas charakteris visus atstumia

nusibodo jau taip, nzn kaip pasikeist...

<{POST_SNAPBACK}>

sveika, as irgi atsumiu kitus del savo vaikiskumo, nors zaislus jau seniai ismeciau. draugu irgi neturiu, nes esu labai nuobodi.
nenusimink, turesi pati puikiausia drauga leliuka, nereik ir draugu, nes visa demesi ji tau atims.
na bet sakai esi pakankamai judri tai manau rasi draugu, nes tokius kaip tu megsta ir gyvenime sekasi

Indrepac

Neaktyvus dalyvis

Indrepac

Neaktyvus dalyvis

2011-04-03 08:29

03 balandžio 2011 - 08:29

Sveikos

Paskaičiusi jūsų postus, pasijutau gyvenime daug patyrusi

Todėl jums leidus pareikšiu savo nuomone. Suprantu kaip yra skaudu ir kaip plyšta širdis ir atrodo žemė slysta iš po kojų, ir jautiesi tokia bejėgė

QUOTE(shogeta @ 2011 03 22, 19:33)

net nezinau nuo ko pradeti

liudna labai liudna siandiena mano sirdeleje...su draugu esame kartu beveik 3metai taciau koks pusmetis santykiai kaip pas brolio ir sesers...nesulaukiu nei myliu nei bucinio nei apkabinimo nieko...is ryto gaunu sms "labas", arba "labas rytas". o vakare "labanaktis" arba "ciau"...snekejau su juo milijona kartu prasiau taip nesielgti buvau ir silta ir salta visokia niekas jo nepakeite

o taip pasilgau tu drugeliu begiojanciu po kuna

ir kas diena vis ruosiuosi viska baikti bet negaliu nes myliu

nzn ka daryti kaip priversti zmogumyleti nors sako kad myli kai paklausiu jo sito klausimo bet...

<{POST_SNAPBACK}>

Žinoma, kad jis myli jus, tuo net neabejokite. Kaip mums reikia laisvo laiko sau, kad galėtume pakalbėti su draugėmis ar pasišlaistyti po parduotuves, taip ir vyrams reikia pailsėti nuo pareigos rodyti mums dėmesį. Jeigu jis jums rašo tokias žinutes ir jus jam parašykite be jokių švelnumų. Leiskite jam pailsėti, tai tikrai nesitęs ilgai. Jis taip elgesi natūraliai, gal pas jį kažkokios problemos, kurias jis turi išspręsti, leiskit jam tai padaryti.

QUOTE(^Austėja^ @ 2011 03 29, 16:27)

as tikrai zinau, kad man reikia pripazinimo, silumos, svelnumo, jaukumo, i ka atsiremti, as tada bunu labai laiminga, o dabar tai ir gyvenu liudesiu, nes man nera ko sypsotis.

<{POST_SNAPBACK}>

Šiuo gyvenimo etapu, galite atsiremti tik pati į save. Reikia save mylėti. Ir žinokit, kad liūdnas žmogus yra labai nesimpatiškas ir niekas su juo nenori bendrauti. Galvoju, kad turėtumėt atrasti savyje stiprybės ir šiame gyvenimo etape, atrasti kažką, kad ir labai mažo, gero. O po to viskas vyksta, kaip virusas, to gėrio vis daugėja ir daugėja.
Austėja, net nedįsk apie tai galvoti. Keisk savo gyvenimą, pirmiausiai pradėk tai daryti nuo savęs. Jeigu kažkas jūsų nevertina arba ant jūsų pyksta, tai tegul būna jų problema. Jus matyt yra taip užvaldę žmonės tie kurie jūsų nemėgsta, kad gal aplink save nematote žmonių, kuriems jūs rūpite? Nusistatykite sau tikslą, nematyti ir negalvoti apie tuos žmones, kurie jūsų nemylį ir ieškoti švelnių ir jus suprantančių žvilgsnių.

malmukas:)

Ištikimas dalyvis

malmukas:)

Ištikimas dalyvis

2011-04-03 14:06

03 balandžio 2011 - 14:06

QUOTE(^Austėja^ @ 2011 04 03, 01:33)

Papildyta:
sveika, as irgi atsumiu kitus del savo vaikiskumo, nors zaislus jau seniai ismeciau. draugu irgi neturiu, nes esu labai nuobodi.
nenusimink, turesi pati puikiausia drauga leliuka, nereik ir draugu, nes visa demesi ji tau atims.
na bet sakai esi pakankamai judri tai manau rasi draugu, nes tokius kaip tu megsta ir gyvenime sekasi

<{POST_SNAPBACK}>

nu netikiu kad esi nuobodi nors tu ka

nu tikiuosi kad leliukui busiu gera drauge

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis