Abortas

Na nė viena po to turbūt nesidžiaugia-kiekvienas pergyvena savaip. Gyvenimas tęsiasi;

Papildyta:
Man dabar 15 nėštumo savaitė. Pradedu justi judesius. Kai pamatysiu vaiką echoskopuojant(tas bus rytoj) - gal susivoksiu. Mano emocijos ir ryšiai kažkur stalčiuj.
Emocinis ryšys su mano pirmagime atsirado jai gimus - pirmą sekundę kai pamačiau.
Jūs turite vaikų?

Ne neturiu Kartą galvojau, kad esu nėščia ir tada suvokiau, kad greičiausiai negalėčiau to padaryti. Kažkoks keistas jausmas buvo galvojant apie tai, kad galbūt ten, manyje, jau kažkas yra

O jūs judesius bejausdama nejaučiate ryšio? Matyt esate užgulta kažkokių reikalų ar problemų. O kaip buvo su pirmu nėštumu? Viskas nauja, nežinoma, turėtų būti puikūs potyriai Nors gal aš čia nėštumą idealizuoju, nes jo nepatyrus.

O, kad gimus vaikui ryšys atsiranda, tai užtikrintai Dažnai net toms, kurioms išvis jo nebuvo prieš tai.

Mielos moterys, butu daug maziau tokiu skausmingu temu, realiai skausmingu ir jautriu, jeigu dazniau naudotumetes smegenimis o ne pasiduotumete aistroms ir emocijoms.Nu kokie velnio atsiprasant lipti i lova su exu? nesisaugoti? Nerupite jam nei jus, nei jusu embrionas, kurio galejo ir nebuti, jei butu mastoma.

Manau, kad pats nėštumas yra kažkoks stresas, o ypač kai dabar pilna visokios gąsdinančios literatūros ir visokios reklamos. Norit turėt sveiką vaiką-pirkit tuos vitaminus.. Norit sužinot kitką-darykit tuos tyrimus.. Ir va taip visą nėštumą. Kaip kokia liga-džiaugtis laiko nėra..
Va dabar-jaučiuosi rami kaip belgas.

pilnai sutinku, abortai ir man yra ziaurus dalykas... zinoma, logika ir sveiku protu visuomet vadovautis yra sveikintina, tik ar Jus visuomet gyvenima taip ir elgiates?..
Papildyta:


Pinigus paemiau vien todel kad pati tuo metu atliekamo 1000 Lt neturejau... o be to tai maziausia ka is jo galejau pasiimti tokioje situacijoje... manau ir ensilabinsiu..jokio bendravimo nebepalaikau, o ir jam ne per labiausia rupi kaip as dabar gyvenu, svarbiausia buvo, kad negimdyciau jam... tai jei ir buvo iki tol like kazkokie grazus draugystes prisiminimai ir dideles meiles nuotrupos, tai siuo metu viskas atrodo buvo netikra ir pati nebegaliu ziureti i ta zmogu...
Papildyta:


na ... tikiuosi, kad po visko, kaip tik kazkurioje siu sriciu man pasiseks...
Papildyta:


tai ir yra baisu... nezinau ar pati kada neisgailesiu sio savo sprendimo... taciau, jau viskas atlikta... vis pagalvoju, o kas butu jei buciau paisrinkusi kitaip... turbut si mintis man visuomet kirbes galvoje... nemanau, kad apskritai tai imanoma pamirsti... juolab pirmas nestumas , buvusiojo spaudimas, nepalaikymas... paciai stresas... priverte sius ivykis apie daug ka susimastyti... i daug ka kitomis akimis paziureti... belieka likti stipriai ir kaip imanoma maziau mastyti apie tai, aks butu jei butu... vaikus myliu, labai, tiesiog siame gyvenimo tarpe nesu pakankamai stipri pasiristi vienai auginti vaika... ka as jam duociau kai pati nesu sukurusi pagrindo po kojomis? mano drauge augina leliuka dabar.. ji turi vyra ir tai matau kaip jai sunku... labai... jei dviese, o as likciau viena, manajam vienodai rodo... neturiu buto, nieko... as nenoreciau, kad mano vaikas augtu be tevo...
Papildyta:


na kas yra apsisaugojimo priemones tikrai zinau ir jomis naudojuosi... taciau ta karta buvo viskas kitaip (vieninteli karta) ir uzteko to... o del exo... tai vsikas dar pakankamai sveizia buvo, nesimatem kuri laika, sukilo emocijos, dalyvavome viename vakrelyje... nostalgija abu apeme, taip ir gavosi... visko gyvenime buna, tik sioje istorijoje gana skaudzios pasekmes.

Jusu sukurta tema paskaicius, butu keista jeigu jus jaustumete ta rysi

nėjaugi?
Man labai įdomu pasidaro, kai žmonės pradeda už tave jausti ar galvoti..
kaip sakant-niekada negali žinoti..

Tikrai keista, kai šaltus pamąstymus apie susiklosčiusią situaciją pasakojanti moteris pati analogiškoje (galima sakyti, netgi prastesnėje, vis tik "aukštesnės" ir "žemesnės" rasės bendras projektas) situacijoje nuo pradžių nemėgstamą gemalą nusprendžia paversti žmogumi. Tikrai, jūs spalvinga asmenybė.

Ačiū, pasakymus apie asmenybę palaikysiu komplimentu. Mano situaciją palikit man ir ne jūsų mielai nosytei spręsti apie kitų projektų aukštumas ar žemumas.
Šioj temoj mes kalbam ne apie mano asmenybę, o apie abortus. Ką nors turite pasakyti į temą?

Tokiose temose aš seniai nebematau prasmės, kiekviena elgiasi pagal savo supratimą, tikėjimą, situaciją, vertybes ir diskusijos esmės nekeičia. Pėvėzė, SM forumas nepaskatintų manęs nei pasiabortuoti, nei gimdyti. Vis tik didesnes simpatijas jaučiu statančiai, ne griaunančiai pusei.

Tik jau nepulkit teisintis kiekvienai, kuri jus puola, ar su kandzia ironija aiskina apie apsisaugojimo priemones ir pan. Dauguma net neisivaizduoja kaip elgtusi tiek jusu situacijoj tiek n... kitu, kuriuose pasirenkamas toks sprendimas. Moralizuoti yra lengviausia, o va pabandyt is tikro isijaust i situacija ir pamatyt ja kito akimis yra labai sunku arba net neimanoma. Ir nebijokit visa gyvenima tikrai nemastysit. Pati esu turejus ta nemalonuma. Zinoma to fakto niekada nepamirsiu ir periodiskai pagalvoju, kas butu jeigu butu. Visada budama baznycioje atsiprasau to negimusio vaikelio. Per kaledas atsiprasau. Ir priemu tai kaip savo gyvenimo klaida. Bet... Nieko nekeisciau toje situacijoje, ir ko gero pasielgciau taip pat. Tiesiog ne visiem lemta ateit.

Miela temos autore galiu ir as nuraminti jusu siela mano drauge kaip ir jus pasielge ne viena, o du kartus.. o kai jau atejo laikas vaikeliui tai ji ir pagimde ir dabar dziaugiasi savo seima ir galiu pasakyt, kad del tu dvieju operaciju ji nesigaili, o tiesiog po ju gyveno normalu iprasta savo gyvenima ...

Jums stiprybes ir sveikatos, gyvenimas nebuna juodas ar baltas, daugelis aplinkybiu lemia musu pasirinkimus