Maitinimo nutraukimas

Sveikute Ausyte.Papasakosiu kaip as susitvarkiau su vakariniu uzmigdymu.Buvo juodas reikalas pas mane su mano asmeniniu poreikiu patenkinimu:t.y i tualeta ramus nuejimas tiek diena tiek nakti,maudynes po dusu,galu gale ramus pavalgymas.Vakare as savo pumpureli uzmigdydavau ir tyliai,tyliai,kad net Angelai neisgirstu nusliukindavau i pilna putu vonia savo kuno palepinti
Sitas malonumas uztrukdavo gal 10 ,gal 15 min. Tada ateidavo vyras ir liepdavo man "sugris i zeme" Nes prabudes Kasparas toki skandala uzkeldavo,kad jo pienines nera salia kad jo vyras niekaip negaledavo nei nuraminti,nei uzmigdyti.I tualeta nakti eidavom irgi kartu,nes jeigu pajusdavo,kad manes nera salia,patikekit :cry:Tada mano mylimas vyras nusprende (ne be mano pagalbos) kad reikia tvarkos siems namams.Pritaiseme prie lovytes supamus,ir vakarais vyrai eidavo kartu miegoti.Jau Kasparas buvo pradejes arbateles gerti,pasiimdavo buteliuka ir i lovyte.Iki metu jis pas mane kitokio skyscio i burna nera paemes.Buvo sunku,mazylis verke lovyteje o as savo lovoje raudojau ,vis koneveikiau save,kokia as baisi motina,kaip kankinu savo kudikeli.Bet vyras buvo griestas abiems,rezultatas uzmiega Kasparas su teveliu,ir iki pirmo maitinimo turiu gera laika galiu su vyresniuoju papliurpti,kaip kadais jam nugaryte pakasyti arba issitiesus savo lovyteje pora valandzikiu be papaugrauzio nusnausti.Manau kiekviena mama turi teise nors i minimalu poilsi (nors pati sunkiausia vakara taip negalvojau)SEKMES

lincux, oi uzjauciu... Girdejau ir as, kad geraisia kai teciai pradeda migyti ir miegoti. nejaucia mamoms pieno, nebedirgina nosikes ir ramiau miega, nebereikia. Tik pas mus beda, kad musu tetis vis i jura iseina... Aisku, kad mamikei reikia kiek pabuti vienai, isteisti kojas, pailsei, vonioj pasiguleti ir pan. Tada lengviau buna visus darbus dirbti.

maniškis tai sako, jai aš pradėsiu tau atpratinti tai vaikui tik didesnis stresas bus

Va ir pas mane tokios mintys Mes papuką valgom jau 1 metus ir 4 mėnesius, ir dažnai aplanko mintys, kad jau gana, bet gi ateina, pažiūri savo tokiom akytėm ir aš vėl susileidžiu
Ir pas mane jinai beveik nieko nevalgo.Tik papas papas papas ir dar kartas papas Tai ir galvoju, kad gal baigčiau maitint, tai gal valgyt normaliai pradėtų Bet kažkur kirba mintis - o jeigu ne

Aš tai jau nežinau kaip atsakyti savo dukrytei kai ji prašo papo, kai pamato toks džiaugsmas, oi norėčiau atpratint, bet nežinau kaip

Aciu uz zinute MOLLI,nes jau buvau pradejusi galvoti,kad pas visas mamas vaikiukai gerai valgo,ir zandukus augina.Mane irgi ta mintis kankina,dabar tai nors mano piena geria pilna burna,truputi koses pietum,na kokie trys arb.sauksteliai.O kai nebus pieno???? Kad kas dabar pasakytu...Vieni kalba kad tada tikrai prades viska valgyt,kiti sako-kad jokios garantijos nera
Zinau viena,kad kuo toliau tuo sunkiau bus mums pacioms susitaikyti su ta mintim,kad pienelio nera,kad musu mazutis kudikelis jau nesvaigs is laimes prisiglaudes prie kruties.Kad ir kas bus,kad ir kiek mes tuos mazus kamuolelius maitinsim,mes visada prisiminsime-sventas,ramias minutes,spindincias is laimes ir saugumo akeles,ir placia padekos sypsena.Juk mamai reikia tiek nedaug....

Kas tau padeda paskui maza grabuzdeli lakstyti?Tau turbut labai sunku?

Parasysiu ir as, kaip meciau Isties man buvo daug daugiau streso nei vaikui - vaikas verke tik kelias naktis is iprocio, o as nervavaus ir diena, ir menesi iki metimo Taip kad vaiko stresa lyginu su saldainio negavimu ir nurasau kaip mita...

Taigi, kai atejo pasiryzimo valanda - buvo telike naktiniai maitinimai. Maniske kaip ir daugelio vaikai ne tiek to pieno norejo, kiek prisiglaudimo. Rytais pusryciu beveik nevalgydavo - kurgi, kai nakti prisipumpuodavo skysciu. O pienukas jau po puses metu nebeturetu buti pagrindinis maisto saltinis, todel nenuostabu, kad daugiausiai jo gaunantys mazyliai nepriauga. Jame juk pakankamai nebera vaiko vystymuisi reikalingu medziagu.

Taigi, pirma nakti nesiojau iki pakol nuluzo (Gal kai kurioms padeda supimas kedeje.) Ieskojo papo, verke, bet as nenusileidau. Sunkiausia buvo nesioti ir glausti prie saves ir buti nekrimsteltai Mano nuostabai - butent po garsiausios isteriskos minutes ji nuluzdavo... O tada pasidedavau salia saves visa miegancia ir miegodavau iki kito pabudimo.

Antra nakti buvo tas pats.

Tada vietoj nesiojimo diena pradejau iskart guldytis i lova. Per prievarta nemigdziau - pamatau, kai labai nori miego, ir einam Vaikas su pertraukom klyke 40 minuciu, pakol prisiglaude ir uzmigo Svarbiausia - kaip visad mano kantrybe kabedavo ant siulo galo, kai ji priimdavo ta sprendima Turbut tik vaikai taip uzmigt moka.

Trecia nakti mano organizmas nebelaike ir nebegalejau keltis is lovos. Labai truko miego. Todel priglaudziau prie saves ir leidau verkti. Verke neilgai. Per nuovargi is lovos nelipo. Nuo manes niekur neropojo, nes ieskojo pieno. (As jau vadinau 'ne pieno, o soskes'.) Paverkus uzmigo per 5 minutes. Priglaudus prie saves as jai glostydavau nugaryte ar tapsnodavau. Manau, svarbiausia yra neatstumti vaiko - visa demesi ir toliau galima rodyti, tik negalima duoti papo.

Po tos nakties savaites begyje yra atsikelus labai trumpam. Pradejo geriau miegoti Jei buciau zinojusi - senai buciau metus maitinti. Pusryciai irgi tapo butini. Atsikelus dazniausiai eina iskart prie saldytuvo. Pries uzmiegant dar ir dabar paverkia (kai pamato lova), bet tik minutelei-dviem.

Negalejau patiketi, kad baigiau maitinti Dvi savaites stengiausi nepersirengineti salia jos ir pan., kad nesukelti prisiminimu. Tevelio krutine irgi juos sukeldavo As tikrai nesutinku, kad baigus maitint su vaiku nutrunka tas ypatingas rysys. Maniske ikisiol megsta prisiglausti lyg ka butu pavalgius. Miegant daznai iesko mano veido. Bet jei neranda - tai nebebuna tragedija. Man patinka matyti ja tokia savarankiska ir nepriklausoma.

Tu turbut labai pavargai o gal net ne nuo maitinimo?Gal tau reikia nors truputelio poilsio,gal kur nors valandai isbegti vienai?Atsipusti.Mintys susideliotu savaime.Tik tu pati geriausiai gali zinoti ko nori.Manau,kad skubeti neverta jeigu neesi visiskai tikra del savo sprendimo.Su geriausiais linkejimais tokia pat abejoniu pilna mama.

Pasiskaičiau jūsų pasakojimus ir vos neverkiu . Esu didelė jautruolė kas susiję su vaikais. Sūnų maitinau iki 1 metų 7 mėn. Būčiau ir toliau maitinusi (nors jau ir dirbti buvau pradėjusi). Buvo likę tik vakarinis maitinimas ir......visas naktinis. Visą naktį miegodavo šalia, ir valgyti "pasiimdavo" pats . Aišku, buvau pavargusi nuo nuolatinio neišsimiegojimo. Bet vis tiek nesiryžau nutraukti, kol vieną dieną vyras pasakė kad gal jau užteks. Gėda prie žmonių, kai toks "bičas" kelia mamai bliuską ir ieško papuko . Jau nepamenu , bet atrodo ašarų nebuvo. Atsiguldavom vakare kartu, paglostydavau, pasekdavau pasaką ar padainuodavau lopšinę ir užmigdavo. Aišku, prieš tai išgėręs pieno iš buteliuko.
Ir dukrytę ruošiuosi maitinti tiek ilgai, kiek galėsiu. Suprantama kad mamas labiausiai valgina tei naktiniai valgymai, kada reikia miegoti ant vieno šono, ranką pakišus po galva ir negalėti apsiversti ant kito šono, kada norsi . Dukrytė dabar ir gi visą naktį miega šalia, ir pasiima pieno barą kada užsimano . Gal ir negerai darau kad nepratinu miegoti atskirai, nevalgyti naktį ir pan. Bet kol kas niekas manes neįtikino, kad darau ką nors blogai.
O tai kad vaikui mamos pienas nėra pagrindinis maistas nuo 6 mėn nelabai noriu sutikti. Sūnus papildomai buvo pradėtas maitinti tik nuo 7mėn, ir tik per pietus svalgydavo šiek tiek košės. Ir augo kaip ant mielių, sveikas kaip ridikas . Ir dabar auga ir puikiai valgo.
O vat pusseserė savo dukrą maitino iki 2 metų, papildomo maisto pradėjo duoti panašiai kaip ir aš sūnui, bet jos mergaitė buvo nevalgi. Ir dabar lygiai taip pat nedaug valgo
Taip kad nepriklauso nuo to kiek maitinsi ir kaip vaikas valgys

Dukrytė dabar ir gi visą naktį miega šalia, ir pasiima pieno barą kada užsimano . Gal ir negerai darau kad nepratinu miegoti atskirai, nevalgyti naktį ir pan. Bet kol kas niekas manes neįtikino, kad darau ką nors blogai.

As manau,kad tu viska darai teisingai nes tik mama gali zinoti kas jai ir jos kudikeliui yra geriausia Ne uz ka neiskeisiu tu valandu kai jauti savo lelyte salia ,prisiglaudusi,ramiai kvepuojanti,laiminga.Tada apima begaline palaima O del naktinio valgymo-jeigu kudikeliui jo nereiketu jis ramiai ismiegotu visa nakti

Aš papildomo maisto pradėjau duoti nuo 6 mėnesių, bet nevalgiukė ji pas mane nors tu ką
Ir dabar pagrindinis maistas yra papukas Nu laaaabai jau mažai valgo kito maisto Dabar ačiū Dievui nors skysčius kitus gert pradėjo - sultys ir vandenuką.Bet va pieno jokio negeria
Smulkutė ji pas mane - 1.4 mėnesių sveriam 10.300kg.
Bet vaikas žvalus,linksmas tai manau kad viskas
IDA2, šaunuolė, kad duodi lialiukui džiaugtis papukų kada tik nori