Labas visoms.
Ir aš noriu papasakot apie protinių dantų šalinimą. Gal kuriai bus įdomu.

Ryžausi raut todėl, kad jie dygo, o niekaip išdygt negalėjo (kaip matyt ir daugumai, augo kreivai), o augdami skausmą sukeldavo. Plius apie breketus pasvajoju - tai ortodontė sakė, kad jei norėsiu juos dėtis, protinius teks šalint, nes vietos nėra.
Operacija man nieko nekainavo. Nes savo poliklinikoj paprašiau siuntimo chirurgo konsultacijai žalgirio poliklinikoje, o tas man parašė siuntimą gultis į ligoninę, nes bijojau raut tuos neišdygusisu dantis su vietiniu nuskausminimu ir per kelis kartus.
Žalgirio klinikoj mane operavo jaunas gydytojas - rezidentas (Povilas Drobnys).
(Operacija buvo su pilna narkoze)
Pradžioj gal kažkiek neramu buvo, kad toks jaunas, bet po to savo nuomonę pakeičiau. Viską atliko profesionaliai: viską paaiškino, ko nereikia nekalbėjo- trumpai, konkrečiai, korektiškai.
Žinoma, po operacijos buvo patinęs veidas (išoperavo 3 dantis, 2 iš jų - neišdygę, 1 vos vos prasikalęs), mėlynės, deformuoti lūpų kampai (nes mano dantys buvo labai toli, burna ganėtinai maža - tai sunku prieit). Bet iš esmės - viskas gerai. Palatoj buvom dviese. Kaip kažkuri rašė, seselės fainos (gal tik viena tokia nekokia buvo), maistas normalus.

Ligoninėj prabuvau savaitę.
Iš tiesų, maniau, kad bus baisiau - skaudės labai, o nieko panašaus. Tik po operacijos šiek tiek maudė, bet suleido vaistų ir praėjo. Kitą dieną išvis man nuskausminamųjų nereikėjo. O po to - kaip kada. Nors nepasakyčiau,kad kažkoks baisus skausmas buvo, o toks labiau tempimas, maudimas.
Labai džiaugiuosi, kad susitvarkiau, ir, kad visus iš karto. Nes du kartus eit per tą patį - kad ir tais antibiotikais save pumpuot, manau, nėra labai gerai.